"Jūra pati mane pasirinko"

Mindaugui Daukantui, dirbančiam "Limarko" laivininkystės kompanijoje, šie metai išskirtiniai - būdamas 31-erių tapo kapitonu ir šias pareigas jau eina 3 mėnesius ir 19 dienų. Šiuo keliu vaikinas pasuko atsitiktinai - palydėjęs į Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą merginą, vėliau tapusią jo žmona. Todėl jis sako: "Jūra pati mane pasirinko." Ir dar jam pasisekė, kad šiemet Kalėdas ir Naujuosius metus sutiks su šeima. Pernai šias šventes praleido Viduržemio jūroje plaukiodamas tarp Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Alžyro. Ir apskritai seniai jau šventė namuose.

"Kai buvęs kapitonas palieka laivą ir kai tau tenka visa atsakomybė, tikrai nėra lengviausias momentas, bet tam buvau pasiruošęs psichologiškai, nes į jūrą ėjau žinodamas, kad tapsiu kapitonu. Pasitikėjau savimi, kad nebūtų diskomforto visiems kitiems, kad jūroje nedaryčiau klaidų. Mane priėmė kaip kapitoną ir jokių problemų nebuvo", - pasakojo M. Daukantas.

M. Daukantas "Limarko" laivininkystės kompanijoje dirba nuo 2014 metų ir kol kas yra jauniausias jos kapitonas. Vieno kapitono patartas, vaikinas užsibrėžė tokį tikslą ir atkakliai jo siekė. Jis neslepia, kad tam reikėjo nemažai pastangų, bet pavyko. Šiemet ėjo laivo "Sonata" kapitono pareigas ir tik neseniai grįžo iš reiso. Tiesa, kelionė iš Valensijos uosto į namus buvo ilga dėl suvaržymų, susijusių su COVID-19. Ir skrydžiai, ir logistikos grandinės šiuo metu yra sutrikę, todėl viskas trunka ilgiau nei įprastai. Kapitonas laivą paliko lapkričio 10 d., o namo parvyko lapkričio 12-ąją.

"Vieną tikslą pasiekiau, o ar galiu siekti ko nors daugiau, parodys ateitis. Jūroje aukščiau kilti karjeros laiptais jau nebėra galimybių, bet krante kokių nors perspektyvų galima rasti", - mano jis. Kitas jo reisas turėtų būti 2021-ųjų kovo pradžioje.

"Aš sveikai bijau"

Šiemet liepos 23 d. M. Daukantas laivą "Sonata", gabenantį konteinerius, perėmė Valensijos uoste Iapanijoje. Naujai iškeptam kapitonui gana sunkūs ir įsimintini buvo peršvartavimai nuo vienos krantinės prie kitos.

Į laivą jis atvyko anksčiau, beveik prieš mėnesį, birželio 25 d., kai jis dar buvo viename iš Turkijos uostų, pakeitė kapitono vyr. padėjėją ir ėjo šias pareigas prieš tapdamas kapitonu. Beje, kapitono diplomą jis gavo, t. y. buvo sutvarkyti visi jo dokumentai, dar anksčiau - 2019 m. spalio 18 d., būdamas 30 metų. Jau tada jis buvo surinkęs būtiną cenzą - išplaukiojęs jūroje eidamas kapitono vyr. padėjėjo pareigas 12 mėnesių ir išlaikęs egzaminus Lietuvos transporto saugos administracijoje.

"Norisi padėkoti ir su manimi dirbusiems kapitonams, ir "Limarko" laivininkystės kompanijos vadovybei už pasitikėjimą ir duotą progą", - sako Mindaugas.

Liepos 24 d. iš Valensijos "Sonata" su kroviniu išplaukė į Alžyrą, Alžyro sostinę. Kelionė truko 18 valandų. Tada laivas vyko į Italiją, paskui į Prancūziją, Ispanijos Barselonos uostą. Baigdamas reisą naujasis kapitonas laivą paliko Valensijos uoste, iš kurio išplaukė reiso pradžioje. Paklaustas, kas buvo tuose konteineriuose jo laive, Mindaugas nusijuokė ir atsakė: "Šioje linijoje vežioji metalą dėžutėse."

LAIVAS. "Limarko" laivininkystės laivas "Sonata", kuriame Mindaugas Daukantas tapo kapitonu. Asmeninio archyvo nuotr.

Pasak jo, deja, jūroje romantikos ne tiek daug, kaip įsivaizduoja kranto žmonės. Darbas, ir viskas. Žinoma, yra ir linksmų akimirkų, bet ir problemų daug. "Patekome ir į štormus, nors atsižvelgi į orų prognozes ir stengiesi jų išvengti. Būdamas jūrininku pakliuvau ir į labai didelius štormus. Nesakau, kad jų nebijau, ir man nepatinka, kai kiti tikina, kad nebijo. Mane prityręs kapitonas mokė, kad jūros negalima nebijoti. Aš sveikai bijau ir kol kas viskas sekasi gerai. Man šis darbas patinka", - teigia M. Daukantas.

Įtikino būti laivavedžiais

M. Daukantas yra kilęs iš Kretingos rajono. Šiuo metu ten ir gyvena. Yra vedęs tą merginą, kurią palydėjo į Jūreivystės mokyklą, su ja augina du vaikus: dukrai devyneri, sūnui - treji. Žmona kol kas nedirba, prižiūri vaikus.

"Į Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą įstojau netikėtai. Tada į ją nuvedžiau draugę, kuri buvo pasirinkusi finansininkės specialybę. Ji su drauge nuėjo priduoti dokumentų, o mudu su pusbroliu besėdėdami sugalvojome, kad reikia ir mums pabandyti.

KAPITONAS. Jauniausias "Limarko" laivininkystės kapitonas Mindaugas Daukantas, grįžęs iš pirmo reiso, trukusio 3 mėnesius ir 19 dienų.

Iš pradžių norėjome būti mechanikais, bet mums pasakė, kad turėdami tokius stojamuosius balus galime stoti ir į laivavedybą. Tikino, kad turėsime geresnę profesiją, bus lengviau įsidarbinti ir atlyginimas geras. Be to, Jūreivystės mokykloje galima įsigyti dar vieną specialybę - baigti karo laivų vadų kursus ir gauti leitenanto laipsnį. Taip abu ir įstojom, pasinaudojom tomis galimybėmis. Dabar tikrai nesigailime nei vienas, nei kitas. Pusbrolis jau eina kapitono vyr. padėjėjo pareigas. Tai va, jūra pati pasiėmė mane, įtraukė. Iki tol didelių sąsajų neturėjau, nors, žinoma, augome pajūryje, mums jūra vis tiek yra arčiau širdies nei kitiems Lietuvos gyventojams", - pasakojo kapitonas.

Įsiminė 7 mėnesių reisas

Baigęs Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą M. Daukantas dirbo Karinėse jūrų pajėgose, tarnavo laive "Kuršis", buvo artilerinės kovinės dalies vadas, o nuo 2014 metų dirba "Limarko" laivininkystės kompanijoje.

"Tanklaiviai manęs nevilioja. Tai visai kita sritis. Vėl pradėti viską iš pradžių nebūtų lengva, nors kapitono darbas iš esmės nesiskirtų", - prisipažino pokalbininkas.

Paklaustas, koks reisas dirbant "Limarko" laivininkystės kompanijoje šešerius metus įsiminė labiausiai, atsakė: "Antras mano kaip specialisto išplaukimas į jūrą. Transportinio refrižeratoriaus reisas truko septynis mėnesius ir 6 dienas. Buvome užstrigę labai ilgai Pietų Atlanto vandenyne, netoli Folklando salų. Pakeisti įgulos nebuvo galimybių. Tai buvo planuojama Singapūro uoste, o krova vyko jūroje labai sudėtingomis sąlygomis, tad viskas užtruko daug ilgiau nei planuota.

Tąkart atskridau į Kubą, kur buvo laivas. Iš jos plaukėme į Ekvadorą, paskui į Europą, Viduržemio jūra, vėliau į Braziliją ir vėl į Kubą, o reisas baigėsi Singapūre.

Žinoma, daug buvo įdomių reisų. Lankiausi Grenlandijoje, pirmą kartą buvo labai įdomu pamatyti ledkalnius, buvo šiek tiek baisu, bet paskui pripratau. Ten įdomesnė navigacija, daugiau kontrolės.

Esu išlipęs į krantą Brazilijoje, ten visai kitokia kultūra. Kuba man buvo kažkas tokio - šokančių žmonių nemačiau, bet jie labai draugiški. Toje šalyje jūrininkai vertinami kur kas labiau nei Lietuvoje. Labai įsimintinas Ekvadoras. Buvo įdomu nuplaukti į Murmanską. Pasirodo, jame nėra labai šalta. Kadangi didelę įtaką daro Golfo srovė, uostas neužšąla. Buvau nustebęs. Patiko man ir Adrijos jūra, Slovėnija. Tikrai graži Ispanija, Namibija Pietų Afrikoje. Joje labai daug baltaodžių. Dar galėčiau paminėti ir Turkiją, ir Graikiją, ir Egiptą."

Pasiteiravus, kur dar norėtų nuplaukti, atsakė: "Norėtųsi daugiau pamatyti Rytų Azijos šalių. Toliausiai esu nuplaukęs iki Singapūro."