Iz.ru portalo žurnalistas Timūras Ganejevas pakalbino 42-ejų specialistą apie kelionę į Lietuvą, darbą Eurolygoje 2014-2015 metų sezone ir savo trenerio idealus.
– Ar sėkmingai iš Permės grįžote į Lietuvą?
– Kuomet keliavau namo, jau nebebuvo tiesioginio skrydžio Maskva-Vilnius. Tad mes skridome į Kaliningrado sritį ir iš ten važiavome į Lietuvą.
– Kaip laiką leidote karantino metu?
– Pirmomis dienomis aš buvau sutrikęs. Neturėjau griežtos dienotvarkės, tai paprasčiausiai nemažai miegojau. Vėliau pradėjau skaityti knygas, mankštintis. Teko 14 dienų praleisti ir visiškai vienam, tad teko kažkaip stumti laiką. Vėliau buvo lengviau, kuomet galėjau būti su žmona, vaikais ar galėjau aplankyti mamą.
– Būdamas 37-erių su Klaipėdos „Neptūnu“ žaidėte Eurolygoje. Kitose barikadų pusėse stovėdavo garsūs Europos treneriai. Ar nesijautėte kukliau prieš savo varžovus?
– Ne, nebuvo tokio jausmo. Nieko nebijojau, tačiau likau šiek tiek nusivylęs, kad nepatekome tarp 16-os geriausiųjų. Namuose laimėjome net keturias rungtynes ir „Olympiakos“ klubui pralaimėjome tik po pratęsimo. Tačiau išvykoje buvome visiškai kitokia komanda ir viską pralaimėjome.
Nepaisant to, tai buvo gera patirtis.
– Kuriais treneriais žavitės?
– Europoje man patinka Željko Obradovičiaus, Šarūno Jasikevičiaus, Rimo Kurtinaičio treniravimo stilius. NBA lygoje akylai seku Greggą Popovichių.
– Tą sezoną į Eurolygą patekote sportiniu principu. Dabar turnyras tapo beveik uždaras mažiems klubams. Ką apie tai galvojate?
– Vertimu neigiamai. Džiugu, kad VTB lyga dar turi vieną kelialapį į Eurolygą sportiniu principu, nors kaip suprantu, ir jis gali būti atimtas. Lietuvoje tu gali tapti čempionu ir nepatekti į Eurolygą, nes Kauno „Žalgiris“ turi A licenciją.
Visiems kitiems šalies klubams patekti į Eurolygą galima vieninteliu keliu – per Europos taurę. Man apmaudu, kad viskas pakrypo tokiu keliu. Tai tikrai neduoda naudos Europos krepšiniui.
– Kaip atsidūrėte krepšinio pasaulyje? Ar turite kitą išsilavinimą?
– Kaip ir buvo įprasta Lietuvoje, užaugau matydamas aršią kovą tarp „Žalgirio“ ir CSKA. Prisimenu netgi savo pirmąsias ašaras, kaip Arvydo Sabonio, R.Kurtinaičio ir Valdemaro Chomičiaus vedamas „Žalgiris“ pralaimėjo CSKA finale. Kitais metais mes atkeršijome ir tapome čempionais.
Lietuvos rinktinė sėkmingai žaidė tarptautiniuose turnyruose, tad kaip ir kiekvienas berniukas, norėjau tapti profesionaliu krepšininku. Studijuodamas Lietuvos sporto universitete Kaune supratau, kad netapsiu žymiu krepšininku, tad nusprendžiau savo svajonę realizuoti dirbant treneriu. Viskas prasidėjo nuo vaikų Kaune ir žingsnis po žingsnio judėjau į priekį.
– Kokiais savo auklėtiniais didžiuojatės?
– Treniravau daug gerų žaidėjų, kurie žaidžia aukščiausiame lygyje: Jonas Valančiūnas, Donatas Motiejūnas, Rokas Giedraitis. Tačiau, ko gero, su Edgaru Ulanovu man teko dirbti daugiausiai. Aš jį treniravau ne tik jaunimo rinktinėse, tačiau ir jam būnant vaiku Kauno mokykloje. Mes su juo keliavome visus profesionalaus krepšininko karjeros žingsnius.
– Jūsų tautietis Adas Juškevičius tapo vienu iš komandos lyderiu Permėje. Jūs jį pažįstate jau ilgą laiką, ar jis jau žaidžia savo geriausią krepšinį, ar gali dar pridėti?
– Pažįstų Adą nuo vaikystės ir galiu pasakyti, kad tai vienas geriausių jo sezonų. Jis nedaro stebuklų, tačiau atlieka tai, ką moka geriausiai: pataiko iš toli geru procentu ir gerai žaidžia du prieš du. Be to, jis gali žaisti per dvi pozicijas. Džiugu, kad pasikvietėme jį ir kad liks komandoje.
– Galbūt komandoje bus ir daugiau lietuvių?
– Taip, norėčiau pasikviesti dar kelis. Tiesa, mus ir taip jau vadina lietuviška mafija klube (juokiasi, – red.).
– Jūsų manymu, kas yra penki geriausi VTB lygos žaidėjai?
– Reikia pagalvoti. Pirmiausiai, tai Aleksejus Švedas ir Mike'as Jamesas. Toliau Mindaugas Kuzminskas, Raymaras Morganas ir Devinas Bookeris.
– Rudenį buvote kviečiamas treniruoti Lietuvos rinktinės. Sunku buvo atsisakyti tokio pasiūlymo?
– Neturėjau kito pasirinkimo. Pasirašiau tokią sutartį su „Parma“ klubu, kuri nenumatė galimybės dirbti ir rinktinėje, o tuomet staiga atėjo pasiūlymas iš Lietuvos krepšinio federacijos (LKF). Be to, mes silpnai pradėjome sezoną, reikėjo koncentruotis į darbą čia. Puikiai suprantu klubo poziciją, jie man moka algą.
Lietuvoje visi treneriai nori vadovauti rinktinei, bet kol kas man nebuvo lemta. Ateityje reikės įtraukti į sutartis tokią išimtį. Tikiuosi, kad dar turėsiu pasiūlymą treniruoti ateityje.
– Sekate įvykius NBA? Kokią komandą palaikote?
– Esu „Houston Rockets“ fanas nuo Hakeemo Olajuwono laikų. 1994 ir 1995 metais tapo čempionais ir aš buvau labai laimingas.
– Esate dirbęs NBA vasaros lygoje. Ar sutiktumėte būti trenerio asistentu NBA klube?
– Beveik visuomet dirbau pagrindiniu treneriu. Tačiau, jei matyčiau, kad treneris yra už mane geresnis ir galėčiau pasimokyti iš jo, sutikčiau. NBA tokia galimybė tikrai būtų, nes tai geriausia pasaulio krepšinio lyga, kuri diktuoja madas. Jei tokia galimybė pasitaikytų, tai priimčiau.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą