Vienintelė gyventojams likusi išeitis - mainais į kaimynystėje suplanuotą aikštelę derėtis dėl geresnės infrastruktūros. Kuodžių kaimo ir sodininkų bendrijos "Guboja" gyventojai lieja apmaudą - esą dėl tokios kaimynystės ne tik pablogės gyvenimo kokybė, padidės foninis triukšmas, bet sumenks ir nekilnojamojo turto vertė. Projektuotojai tikina, kad žmonių baimės neturi pagrindo.
Kuodžių kaimo gyventoja Kristina Kaminskienė "Vakarų ekspresui" pasakojo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės viešoji įstaiga "Gargždų švara" planuoja Slyvų gatvėje statyti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę. Pašnekovė tikino, kad gyventojai apie tokius planus sužinojo tik rugpjūčio 10 d., kai Priekulės seniūnijoje buvo pristatyta poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita.
Kilo daug klausimų
Aikštelę ketinama statyti 0,859 ha sklype, priklausančiame Klaipėdos rajono savivaldybei.
Aikštelėje numatoma surinkti pavojingąsias atliekas, susidarančias privačiame namų ūkyje, žaliąsias atliekas, antrines žaliavas - popierių ir kartoną, stiklą, plastiką, metalą, įskaitant pakuočių atliekas, elektros ir elektroninės įrangos atliekas (oro kondicionierius, mikrobangų krosneles, šaldytuvus ir šaldiklius, kompiuterius, televizorius ir pan.), naudotas padangas, didelių gabaritų komunalines atliekas, pvz., baldus ir kitus stambius namų ūkio daiktus, statybos ir griovimo, tekstilės atliekas.
Planuojama, kad eksploatuojant aikštelę per metus bus priimama arba susidarys iki 11,610 tonų pavojingųjų atliekų, iki 209,950 tonų nepavojingųjų atliekų.
Vienu metu maksimaliai aikštelėje gali būti laikoma 7,085 t pavojingųjų atliekų ir 86,556 t nepavojingųjų atliekų.
"Ataskaitoje numatoma, kad aikštelėje per dieną apsilankys iki 25 žmonių. Darbo dienos planuojamos nuo pirmadienio iki šeštadienio, šeštadienį sutrumpintas darbo laikas. Didelių gabaritų atliekų atvežimas ir išvežimas įmanomas tik sunkiasvoriu transportu, kuris taip pat turės atvažiuoti ir išvažiuoti, tai reiškia, kad triukšmo, dulkių ir teršalų kiekis žymiai padidės gyvenvietės teritorijoje", - dėstė K. Kaminskienė.
Jos teigimu, Kuodžių kaimo ir "Gubojos" gyventojai rinkosi gyvenamą ar sodinininkams skirtą teritoriją atokiau nuo miesto taršos, statėsi namus, steigė ūkius. Todėl jie kelia klausimus, ar tikrai šioje vietoje reikia statyti didelių gabaritų ir specifinių atliekų aikštelę, kieno poreikius ji tenkins, kodėl gyventojai nebuvo informuoti apie tokius planus visiems prieinamomis priemonėmis ir t. t.
Artimiausia gyvenamoji aplinka nuo teritorijos, kurioje bus aikštelė, nutolusi vos 21 metro atstumu.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras projekto rengėjui UAB "Ekosistema" nurodė išlaikyti sanitarinės apsaugos zoną (SAZ), t. y. 100 metrų zoną, gyvenamųjų namų teritorijos patenka į šitą zoną. Nurodoma, kad rengėjai sumažino SAZ ribas, nes esą oro teršalų koncentracija bus nežymi, o transporto skleidžiamas triukšmas neviršys normatyvinių ribų.
"Tai reiškia, kad jas tiesiog galima pakoreguoti, jeigu atsiranda prieštaraujančiųjų projektui įgyvendinti? Mes visi suprantame, kad triukšmo lygis tikrai padidės ir nėra nepavojingas toks atliekų sandėliavimas. Mes, aplinkiniai gyventojai, negalime tyliai susitaikyti su kaimo teritorijose statomais didelių gabaritų atliekų konteineriais, nes tam skirtose ekonominėse zonose nerandama jiems vietos. Kiekvienas žmogus turi teisę gauti informaciją, teisę visuomenei dalyvauti priimant sprendimus bei teisę kreiptis į teismus aplinkos apsaugos klausimais, kad būtų apsaugota kiekvieno dabartinės ir būsimų kartų žmogaus teisė gyventi jo sveikatai ir gerovei palankioje aplinkoje", - teigė K. Kaminskienė.
Įtampą galėjo nuspėti
Pirmadienį sklype, kur planuojamos statybos, susirinkusios trys dešimtys gyventojų visus kilusius klausimus uždavė Klaipėdos rajono savivaldybės vadovams.
Gyventojai citavo Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo 2014-2020 m. plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitą, kurioje teigta, kad įrengti naujų atliekų aikštelių rajono savivaldybės teritorijoje neplanuojama. Gyventojai siūlė nagrinėti kitas galimas vietas, parenkant rečiau apgyvendintas teritorijas.
Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas ir administracijos direktorius Artūras Bogdanovas gyventojams aiškino, kad sprendimai dėl šio sklypo pirkimo ir aikštelės statybų buvo priimti praėjusią kadenciją, tad esą tai nėra jų atsakomybė.
Užsiminta, kad renkant sklypą aikštelei buvo ne vienas pasiūlymas, tačiau buvo atrinktos kelios vietos, iš kurių išsirinkta teritorija būtent Slyvų gatvėje Kuodžiuose.
ATSTUMAS. Artimiausia gyvenamoji aplinka nuo teritorijos, kurioje bus aikštelė, nutolusi vos 21 metro atstumu. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.
Sykiu jie pripažino, kad kilsiančią įtampą buvo galima nuspėti, tačiau dabar esą jau nieko pakeisti nebegalima, nes procesai vyksta ir juos sustabdyti būtų sudėtinga - projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Be to, teigiama, kad Priekulės seniūnijai tokia aikštelė itin reikalinga, nes yra daug gyventojų Dituvos soduose. B. Markauskas ramino žmones, teigdamas, kad į šią aikštelę savo atliekas galės atvežti tik gyventojai, o iš įmonių jos nebus priimamos, taigi, atliekų kiekiai ir jas vežančio transporto srautai neturėtų būti didžiuliai.
Derėsis dėl patogesnės aplinkos
Rajono vadovai taip pat žadėjo ieškoti sprendimų ir kompromisų. Pavyzdžiui, išasfaltuoti pro minėtą sklypą einantį keliuką, apželdinti teritoriją, įrengti pylimą, kad triukšmas ar dulkės turėtų kuo mažesnį poveikį gyventojams. Rengiant techninį projektą turėtų būti suprojektuota ir nuotekų valymo sistema.
Šiuos aplinkos gerinimo planus pažadėta įtraukti į Klaipėdos rajono strateginį planą.
Gyventojų vardu kalbėjusi K. Kaminskienė įvardijo, kad su projektuotojais suderėta, jog aikštelėje bent jau nebūtų priimamos žaliosios atliekos.
Sykiu ji apgailestavo, kad žmonės apie tokius projektus sužino per vėlai, kai jau nebegalima nieko pakeisti. Jos nuomone, ruošiant tokius projektus kaimynystėje gyvenantys žmonės turi būti informuojami ir įtraukiami į procesus.
Atstumai - prabanga
Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos santraukoje rašoma, kad smulkiems pavojingų medžiagų, galinčių būti surenkamų pavojingųjų atliekų sudėtyje, nutekėjimams neutralizuoti planuojama naudoti sorbentus, natrio šarmą ir gesintas bei negesintas kalkes.
Pagal jau veikiančių analogiškų aikštelių apimtis prognozuojama, jog per darbo dieną maksimaliai į aikštelę atvyks iki 25 gyventojų lengvųjų automobilių, kuriais bus atvežamos atliekos.
Žadama, kad teršalų koncentracija aplinkos ore ir triukšmas neviršys ribinių verčių ir lygių už aikštelės teritorijos ribų. Vis dėlto gyventojai siūlė nustatyti kilometro atstumą nuo artimiausių gyvenamųjų namų.
Gyventojai net parašė skundą, kurį pasirašė 128 žmonės.
Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos rengėjų UAB "Ekosistema" direktorius Marius Šileika gyventojams teigė, kad toks atstumas yra prabanga.
"Visuomenė pastaruoju metu bijo visko ir nieko nenori šalia savęs ar artimoje sau aplinkoje. Nebereikia mums nei vėjo jėgainių, nei sąvartynų, nei elektros ir/ar vandens tiekimo linijų, nei parduotuvių, nei galų gale jau ir gyvenamųjų namų <...>. Visi šiandien rodo vietas, kurios nutolusios nuo jų pačių, tačiau kitose vietose yra kitų žmonių žemė, pastatai ir statiniai, o prie jų yra pastatytų ir/ar suplanuotų kitokių įvairų poveikį galinčių turėti objektų. Deja, neturi Lietuva Sibiro platybių, kur būtų galima surasti nuošalių vietų tokioms veikloms, kurios psichologiškai netinka žmogui", - ataskaitos pristatyme gyventojams aiškino M. Šileika.
"Kompromisas turi būti surastas"
Bronius MARKAUSKAS, Klaipėdos rajono meras
Yra dvi pusės. Galbūt yra per didelis žmonių nuogąstavimas, kad bus sąvartynas, kiekvieną dieną važiuos didžiulis transporto srautas, sunkvežimiai. Manau, kad turime rajone pavyzdžių, visai neseniai įrengtos aikštelės Sendvario seniūnijoje, Glaudėnų kaime, ir pačiuose Gargžduose, galima įsitikinti, kad tai yra tvarkingi objektai ir nėra nei to didelio srauto, nei triukšmo ar dulkėjimo.
Be abejo, natūralu, kad žmonės nerimauja, bet galima tą aikštelę ir apsodinti, ir pylimą įrengti, tad vizualinės taršos tikrai nebus. Viskas bus konteineriuose laikinai, kol jie prisipildys, tada bus išvežama. Atliekos ilgai nebus kaupiamos, tai kažkokios taršos tikrai nebus. Yra noras, kad kuo arčiau gyvenamųjų vietų būtų stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelės, kad jos nebūtų vežamos į pagriovius, į miškus. Ir aplinkosaugininkai akcentuoja, kad įrengus aikšteles mažiau atliekų yra miškuose ir pakelėse.
Kalbant apie kompromisus, galima išasfaltuoti kelią, kad žmonėms būtų patogiau privažiuoti, įrengti želdinių juostas ir kt. Mes tikrai pasižiūrėsime projektą, kad būtų įrengti nuotekų valymo įrenginiai, nes gali atsitikti taip, kad per lietų iš konteinerių kas nors išbėgs.
Blogiausia, kad mes nežinome, kada ir kaip buvo konkursas aikštelės vietai parinkti, kaip tai buvo viešinta. Dabar ką nors pakeisti... Savivaldybė sklypą įsigijo būtent tokios aikštelės, skirtos visos seniūnijos gyventojams, statybai, negali tas procesas tęstis be galo, nes yra ir europinė parama. Atsisakyti tos aikštelės statybos? Sutikite, aplinkosauginiu požiūriu jos reikia.
Tikrai situacija ne iš lengvųjų, bet kompromisas tarp vietinių gyventojų ir visos seniūnijos gyventojų turi būti surastas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą