Kaip leidžiami mūsų pinigai - paslaptis

Keisčiausia, kad nei minėta VšĮ, nei ministerija neatskleidžia, nei kam mokami mūsų mokesčių mokėtojų pinigai, nei kokiomis sumomis.

Investuotojai - perkami

Kadangi didžiosios užsienio kompanijos vangiai plėsdavo savo veiklą Lietuvos kryptimi, Andriaus Kubiliaus Vyriausybė 2010-aisiais sugalvojo, kad svetimas investicijas galima paprasčiausiai nusipirkti.

Pirmasis valstybės dotaciją už tai, kad atėjo į Lietuvą, gavo Jungtinės Karalystės bankų „Barclays“ informacinių technologijų centras.

Žiniasklaidoje buvo pasirodę „gerai informuotų“ šaltinių pranešimų, kad britams Lietuva sumokėjo apie 2 mln. litų, tačiau oficialiai šis skaičius iki šiol nepatvirtintas.

Tačiau nutekėjo informacija, kad, pavyzdžiui, „Western Union“ į paslaugų centrą Lietuvoje pati investavo 27,2 mln. litų, Lietuvos biudžetas atseikėjo 1,5 mln. litų, ir dar 5 mln. litų skirti iš tada dar veikusios programos „Invest LT+“, skirtos būtent užsienio kompanijoms papirkti.

Iš šios programos dotacijų užsienio investuotojai galėdavo tikėtis, jei investicijų suma būdavo ne mažesnė nei 20 mln. litų. Ir viskas, daugiau jokių žinių apie investicijų „pritraukimą“.

Slepia informaciją

„Vakaro žinios“ oficialiai kreipėsi į „Investuok Lietuvoje“, kad ši VšĮ atskleistų, kokioms užsienio įmonėms yra sumokėtos dotacijos ir kokio dydžio.

Gavome atsakymą, kad „informacijos apie suteiktą valstybės pagalbą iš biudžeto pateikti negalime dėl sutartyse apibrėžtų konfidencialumo įsipareigojimų“.

Šiuo metu programa „Invest LT+“ neveikia.

„Tačiau iš valstybės biudžeto investuotojams, atitinkantiems nustatytus kriterijus, skiriama valstybės pagalba“, - bent tiek informacijos pateikė viešoji įstaiga „Investuok Lietuvoje“.

Kokios įmonės per pastaruosius, tarkime, 5 metus investavo ir gavo dotacijas ir kokio dydžio? Pasirodo, tai irgi paslaptis.

„Informacijos apie konkrečiam projektui suteiktą valstybės pagalbą pateikti negalime dėl sutartinių konfidencialumo įsipareigojimų“, - atėjo toks atsakymas.

VšĮ bent jau atsakė, kas nusipelno valstybės dotacijų.

„Projektas vertinamas pagal kiekybinius ir kokybinius kriterijus, tokius kaip investicijų projekto dydis, planuojamų įdarbinti darbuotojų skaičius, aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikis, projekto įgyvendinimo vieta.

Skatinant aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrimą taip pat atsižvelgiama į planuojamą mokėti darbo užmokestį bei planuojamų įgyvendinti veiklų sudėtingumą“, - rašoma atsakyme.

Gavo paramą ir pasitraukė

Ne paslaptis, kad „Barclays“ pasitraukė iš Lietuvos: pernai gruodį jis paskelbė, kad stabdo veiklą mūsų šalyje ir ketina perkelti apie 460 darbo vietų į technologijų bendrovę „HCL Technologies“, o likusias darbo vietas naikins.

Ar dotacijos grąžinamos, jei jas gavusios įmonės naikina darbo vietas arba traukiasi iš Lietuvos?

Taip, dalį dotacijos ar visą gali tekti grąžinti, jei nustatoma, kad nepasiekti buvę įsipareigojimai.

„Investuok Lietuvoje“ informavo, kad, pavyzdžiui, „Lidl“ ar „Ikea“ į Lietuvą atėjo negavusios valstybės dotacijų, mat agentūros tiksliniai klientai yra investuotojai, kurių bent 85 proc. paslaugų ar produktų yra eksportuojama.

Tiesa, „Ikea“ išsireikalavo, kad Lietuva nutiestų kelią, sujungsiantį būsimąjį „Ikea“ kompleksą ir Vilniaus vakarinį aplinkkelį.

Turi pasiteisinimą

Kodėl dangstomasi paslaptimis? Su tokiu klausimu „Vakaro žinios“ kreipėsi į ekonomikos ir inovacijų ministrą Virginijų Sinkevičių.

„Esminis dalykas - sumos, mokamos užsienio investuotojams, yra derybų objektas. Atskleidus sumą, kitas investuotojas derėsis ir bandys gauti ne mažesnę sumą, nei gavęs prieš tai. Todėl tokia informacija neskelbiama“, - tvirtino V.Sinkevičius.

Anot jo, bet kokiu atveju esą dotacijos gana greitai atsiperka, nes investuotojai moka pelno mokestį, „Sodros“ mokesčius ir t.t.

Situaciją komentuoja ekonomistas Prof. Povilas GYLYS:

„Nėra absoliučiai tobulų reiškinių, kiekviename reiškinyje yra ir teigiama, ir neigiama pusė. Vienintelis klausimas - ko daugiau: gerų ar blogų dalykų.

Kodėl užsienio investicijos yra neblogas dalykas? Jei šalyje trūksta kapitalo, patirties, technologijų, pažangių vadybos principų, tai užsienio kapitalo atėjimas, ypač plyno lauko investicijos (kai ant plyno lauko sukuriamos darbo vietos), yra pagirtinas dalykas. Žmonės ten uždirba, mokosi, mokami mokesčiai ir t. t.

Bet yra užsienio kapitalo, kuris stengiasi pasinaudoti žemesniais teisiniais, moraliniais, administraciniais standartais, kurie yra atskirose šalyse. Ne paslaptis, kad Rytų Europoje tie standartai yra žemesni, tad užsienio kapitalas ateina tiesiog pasipelnyti.

Ten drumstas vanduo, o drumstame vandenyje galima šio to pasigaudyti ir, prispyrus reikalui, pasitraukti.

Mokslinėje literatūroje tai plačiai aprašyta, tačiau viešojoje erdvėje apie tai nekalbama, ačiū, kad jūs keliate šį klausimą. Pas mus formuojama nuomonė, kad užsienio kapitalas yra absoliutus gėris“, - akcentavo P.Gylys.

Anot ekonomisto, užsienio kapitalas Lietuvoje uždirba pinigus, tačiau nemoka tokių pelno mokesčių, kokius moka mūsų ūkio subjektai.

„Prisiminkime skandinaviškus bankus, kurie išsiderėjo ar prispaudė politikus ir po garsiosios krizės mokėjo ne 15 proc., o 2,2- 2,3 proc. pelno mokestį. Dėl to negavome apie 120 mln. litų.

Bankų argumentas buvo toks: esą jie per krizę patyrė nuostolių. Tada dirbau Seime, todėl mano atsakymas buvo toks: visa Lietuvos ekonomika patyrė nuostolius. Nuostolius patyrė ir verslas, ir šeimos.

Šeimoms irgi reikėjo paramos iš biudžeto, tačiau bankai nekorektiškai (Švedijoje tikrai nedrįstų taip pasielgti) nemokėjo mokesčių“, - priminė profesorius.

P.Gylys itin neigiama praktika laiko politikų elgesį, kai nuo visuomenės slepiama, kokioms užsienio įmonėms mokamos dotacijos ir kokio dydžio.

„Slaptumas yra viena iš korupcijos plitimo prielaidų. Dotacijos juk yra viešos lėšos, mokesčių mokėtojų pinigai.

Suprantu, kai derybų metu sumos neskelbiamos, tačiau kai sudaromas kontraktas, jis privalo būti viešas, nes susijęs su viešais finansais arba su viešais biudžeto netekimais. Slaptumas man labai nepatinka. Štai „Barclays“ atėjo, pabuvo ir išėjo.

O jie juk turi mokesčių vengimo schemas. Skaičiau ar „The Financial Times“, ar „The Guardian“, kad vien per vienus metus sutaupė vieną, pabrėžiu, ne milijoną, o milijardą eurų“, - informavo P.Gylys.

Ekonomistas akcentavo ir dar vieną užsienio kapitalo atėjimo į kitą šalį minusą.

„Pavyzdžiui, Lietuvoje niekas nešneka, kad pas mus bendrasis nacionalinis produktas (BNP) yra mažesnis už BVP. Į BVP įeina ir tie pinigai, kurie išvežami iš Lietuvos.

Pavyzdžiui, skandinaviški bankai uždirbtus pinigus išveža iš Lietuvos. Kai skaičiuojamas BNP, įtraukiamos ir lėšos, į Lietuvą pervedamos mūsų emigrantų, tačiau minusuojama tai, kas išvežama iš Lietuvos. Ir visa tai suskaičiavus BNP būna gerokai mažesnis už BVP“, - pabrėžė P.Gylys.

Faktai

•     Bene skandalingiausias „užsienio investicijų“ pritraukimas susijęs su „Mažeikių naftos“ atidavimu, kurį pradėjo konservatoriai. 1999-aisiais jų ir krikščionių demokratų Vyriausybė pasirašė sutartį su JAV kompanija „Williams International Company“, pagal ją dalis įmonės akcijų ir jos valdymas atiteko amerikiečiams. Už tai Lietuva negavo nė cento, tik patyrė milžiniškų nuostolių.
•     Už „Mažeikių naftos“ valdymą 1999-2002 m. Lietuva amerikiečiams sumokėjo beveik 200 mln. litų. „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Klaipėdos nafta“ privalėjo bendrovei teikti paslaugas su nuolaida, todėl jos negavo 86 mln. litų pajamų. Visu JAV kompanijos valdymo laikotarpiu „Mažeikių nafta“ dirbo nuostolingai. 1999 metais nuostoliai siekė 89,8 mln., 2000 m. - 147,6 mln., 2001 m. - 287,7 mln., 2002 m. - 185,2 mln. litų.
•     2002 m. daline „Mažeikių naftos“ savininke tapo Rusijos kompanija „Yukos“. Nuo to laiko bendrovė kasmet dirbo pelningai: 2003 m. grynasis pelnas - 275,2 mln., 2004 m. - 721,8 mln., 2005 m. - 885,7 mln., 2006 m. - 192 mln. litų.
•     2006 m. pabaigoje akcijas iš „Yukos“ ir dalį Lietuvos valdomų akcijų įsigijo Lenkijos koncernas „PKN Orlen“. Lietuvai liko 9,98 proc. akcijų. 2007 metais „Mažeikių naftos“ pelnas - 99,4 mln. litų, 2008-aisiais - 55 mln. litų. 2009-aisiais „PKN Orlen“ nupirko likusias „Mažeikių naftos“ akcijas ir pervadino bendrovę į „Orlen Lietuva“. Bendrovė pelningai dirbo pastaraisiais metais. 2015 m. pelnas - 213 mln. eurų, 2016 m. - 214 mln. eurų, 2017 m. - 215 mln. eurų, pernai - 25 mln. eurų.