Kaziuko mugė tarpukariu: riestainių kalnai, meduolių slėniai ir mediniai šaukštai

Kaziuko mugė tarpukariu: riestainių kalnai, meduolių slėniai ir mediniai šaukštai

Kaziuko mugė – viena seniausių ir autentiškiausių Vilniaus tradicijų, sugebėjusių išgyventi visas dramatiškas pastarųjų amžių perturbacijas ir pokyčius miesto gyvenime bei valdyme. Tradicijos ištakomis galima laikyti XVII amžiaus pradžią – 1604-aisiais kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio kanonizacijos iškilmių proga vykusią procesiją.

Amžiams ir metams bėgant, Kazimiero paskelbimo šventuoju metinių proga Vilniaus mieste vis netildavo šurmulys. Šv. Kazimiero dienos, taigi ir Kaziuko mugės proga 15min kviečia pasižiūrėti, kaip Vilnius mugės metu atrodė prieš beveik šimtmetį – tarpukariu.

1929 Kaziuko mugė, Lukiškių aikštė.

Lenkijos ir Lietuvos karalaitis Kazimieras yra turbūt pats svarbiausias šventasis Lietuvoje. Natūralu, kad kadangi šventasis populiarus, Šv. Kazimiero diena vilniečiams būdavo svarbi, į jo dienos atlaidus susirenka minios.

Būtent jo dieną jie eidavo į miestą, į katedrą, o kartu tai buvo palanki proga ir užsukti į mugę.

Teisė prekiauti pirkliams dažnai būdavo suteikiama šventinę dieną. Tų mugių buvo ir daugiau, bet būtent Kazimieras yra „savas“ šventasis, ir Vilniuje, kur jis palaidotas, jo kultas yra populiarus. Dar XVII-XVIII a. Šv. Kazimierui skirtų atlaidų dalimi virto ir prekyba.

Populiariausių Kaziuko mugės prekių asortimentas per šimtmetį menkai tepasikeitė. Mugės praeivių akis kaip anuomet, taip ir šiais laikais traukia riestainių krūvos, širdelių formos cukruoti meduoliai, o ieškantys buities rakandų kaip ir šiandien, taip ir tada galėjo rasti pintinių, krepšių bei medinių šaukštų.

Tiesa, tarpukariu praeivius džiugindavo balionų ryšuliai, vaikai stoviniuodavo prie žaislų gamintojų ir prekeivių, taip pat būdavo galima rasti net ir knygų.

Kaziuko mugės populiarumą reiktų sieti su tuo, kad į mugę atvažiuodavo Vilniaus apylinkių gyventojai, kurie prekiaudavo savo pagamintais dalykais. Ir Vilniaus gyventojus tai domino – nauji veidai, kaimo žmonės.

Lietuvoje būdavo populiarios, ir prieškalėdinės mugės. Tačiau skirtumas tas, kad prieš Kalėdas būdavo prekiaujama tuo, ko reikėdavo šventėms, tuo tarpu Kaziuko mugėje daugiausia prekiauta tuo, ko galėdavo prireikti namų apyvokai, buičiai ir pavasarinei sėjai.

Dėl šv. Kazimiero veiksnio mugė tradiciškai vykdavo netoli Katedros aikštės, kur tas šventasis palaidotas. Tik sovietmečiu mugė buvo iškeldinta į Kalvarijų turgavietę.

Viena iš svarbių Kaziuko mugės dalių būdavo eisena per miesto centrą, kurioje sušmėžuodavo ir pats kunigaikštis Kazimieras.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder