Kietą kuršių kraštą apmėtė kritikos ietimis

Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius piktinosi, kad tokia įvaizdžio koncepcija esą yra gėda. "Tikiuosi, kad tai buvo sukurta ne už mokesčių mokėtojų pinigus. Ir jei tai buvo eilinis viešinimo projektas, tuomet prokurorai turėtų bylą kelti už lėšų švaistymą", - viešame savo įraše socialiniame tinkle rašė jis.

Tulžį liejo ir Žemaičių kultūros draugija (ŽKD): dėl to, kad rajonas save identifikuoja kaip šių kraštų autochtonų kuršių, o ne žemaičių kraštą.

Vis dėl to paleistos kritikos ietys ėmė daužytis į kietus kuršių skydus, nes skuodiškiai sulaukė daugiau pagyrų už žilos praeities, kaip identiteto simbolio, iškėlimą. Naujo produkto stojo ginti net tokios žvaigždės, kaip dainininkas Marijonas Mikutavičius.

Duoklė protėviams

Gruodžio 11 d. visuomenei pristatytas 4 min. trukmės vaizdo klipas (kūrė vaizdo agentūra "Turbo") ir naujas Skuodo rajono prekės ženklas (autorius - Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto dėstytojas prof. Vakaris Bernotas). Pasirinktas šūkis - "Skuodas - kietas kuršių kraštas". Taip atsisakyta ankstesnio turistinio leitmotyvo "Lietuva prasideda nuo Skuodo". Logotipe - stilizuoti ir savo reikšmes turintys baltiški ornamentai, o pats užrašas - specialiai sukurtu runų šriftu.

Vos paviešinus vaizdo klipą šis sulaukė daugybės reakcijų. Per penketą dienų jį peržiūrėjo per 10 tūkst. žmonių.

Vaizdo medžiagoje pagrindinis dėmesys skiriamas baltiškajai dvasinei ir materialinei kultūrai. Žinia, visas Skuodo rajonas nuo VI a. iki XIII a. pab. priklausė etninei kuršių Ceklio žemei, tad šių žemių autochtonai yra kuršiai. Tik vėliau, Livonijos ordinui nukariavus Kuršą, į ištuštėjusias žemes ėmė keltis žemaičių genties atstovai, kol visas kraštas sužemaitėjo, o patys kuršiai, kaip etnosas, galutinai išnyko XVI a.

Klipe galima išvysti įvairius kuršiškus elementus: garsiojo Apuolės piliakalnio (anksčiausiai, 853-854 m., dabartinės Lietuvos teritorijoje paminėta gyvenvietė) aikštelėje kaunasi kuršių kariai, prie Skuodo rajone esančio Šilalės alkvietės dubenuotojo akmens apeigas atlieka trys vaidilutės (trynukės seserys iš Skuodo), gydytojo Vaclovo Into akmenų muziejaus lauko ekspozicijoje vyksta baltiška misterija su ugnimi, žolynų smilkymu, pavaizduotas mitologinis Truikinų šaltinis, po garsųjį bei taip pat legendomis apgaubtą Šauklių riedulyną laksto kuršių mergaitė su berniuku, o ant didžiausio Lietuvoje Barstyčių akmens pučiamas ragas, grojama lamzdeliu. Muzikos kūrėjai ir atlikėjai - garsus Lietuvoje multiinstrumentalistas, iš Barstyčių kilęs Saulius Petreikis ir jo brolis Donatas.

Vaizdo klipas žiūrovą nubloškia tūkstančiu metų atgal, atmosfera - mistiška, archajiška, rodomi gamtos vaizdai. Kai kurie žmonės pastebėjo, jog kūrinys primena pilnametražio filmo apie viduramžius vadinamąjį tyzerį.

Skuodo rajono savivaldybės mero Petro Pušinsko teigimu, Skuodo kraštas yra ne tik gražus, bet ir išskirtinis.

"Norėdami atskleisti rajono išskirtinumą, jau ilgą laiką kėlėme tapatybės klausimus: kas mes esame, iš kur mes atėjome ir kur mes einame? Įvairiose diskusijose vis rasdavome atsakymus, kurie vienaip ar kitaip buvo susiję su istorija, kuršių gentimi, žemaitiškumu, gamta, natūralumu, akmenimis, tvirtu rajono žmonių charakteriu. Manome, kad muzikos kūrinys, vaizdo klipas ir krašto reprezentacinis ženklas yra tinkamos priemonės visa tai atskleisti ir iškomunikuoti plačiau", - sakė jis.

Tačiau nedidelio ir atokaus, kaimiško Skuodo rajono bandymas savo identitetą atskleisti per karinguosius baltų vikingus kuršius sulaukė netikėtos reakcijos.

Kritikuotojų gretos

LŽS pirmininkas D. Radzevičius puolė smerkti skuodiškių idėją: esą iššvaistyti mokesčių mokėtojų pinigai, ir tuo turėtų susirūpinti teisėsauga.

"Galėjo bent vietinę valdžią (seniūnai, meras ir t. t.) kažkaip aprengti šarvais ir parodyti. Su ragais ant galvos dar geriau būtų. Sava ir svetima gėda už tokius projektus, kuriais Lietuvos miestai pasauliui "YouTube" save pristato", - apmėtė kritikos ietimis skuodiškius žurnalistas.

AKCENTAS. Trys vaidilutės prie apeiginio, dubenuotojo kuršių akmens. Priešistorės motyvai tapo Skuodo rajono reklaminiu akcentu. Skuodo rajono savivaldybės nuotr.

ŽKD taip pat neliko nuošalyje: "Na va, nusigyvenom: Skuodo savivaldybė jau net pinigus moka, kad tik pabrėžtų, jog jie jau nebe žemaičiai, o "kieti kuršiai". Kitas žingsnis turbūt bus prisijungti prie Latvijos. Žemaitija pradeda mažėti. Lauksime dabar Mažeikių, Plungės, Kretingos, Telšių ir kt., kad ir jie pasiskelbtų "kietais kuršiais" - tokia pozicija išsakyta viešai socialiniame tinkle.

BALTIŠKA. Naujasis Skuodo rajono prekės ženklas su šūkiu "Skuodas - kietas kuršių kraštas".

Kai kurie "Vakarų ekspreso" kalbinti rinkodaros ir viešųjų ryšių specialistai gyrė vaizdo klipo techninę dalį, nekritikavo pasirinkto motyvo gręžtis į žiląją praeitį ir žaisti kuršių "korta", tačiau pasigedo siunčiamos žinutės.

"Neturi išpildymo ši idėja, tik pažaista gražiais vaizdais. Video - gražus, bet jis niekur neveda, Skuodo rajonas nieko nekuria. Pati idėja gera, tik trūksta žinutės: ką Skuodas nori mums pasakyti, kur pakviesti, kuo nustebinti?" - nuomonę išreiškė vienas profesionalus viešųjų ryšių specialistas.

Bus tęsiniai

"Gal kritikai taip audringai sureagavo, nes manė, kad mes čia dešimtis tūkstančių eurų išleidome? Galiu pagarsinti iš rajono biudžeto panaudotas sumas: klipo sukūrimas, filmavimo, montavimo darbai atsiėjo 5 tūkst. eurų, muzikos sukūrimas ir atlikimas - 3 tūkst. eurų, o prekės ženklas - 4 tūkst. eurų. Ir šie pinigai paimti ne kitų biudžetinių eilučių ar numatytų darbų sąskaita. Tiesiog dėl pandemijos šiemet neįvyko jau 17-asis vikinginis Apuolės festivalis, kuriam biudžete kasmet numatyta apie 10 tūkst. eurų. Tad tuos pinigus ir panaudojome klipui bei prekės ženklui. Taigi, iš viso pirminiame etape išleidome 12 tūkst. eurų. Bus pristatytas dar ir Skuodo rajono himnas", - "Vakarų ekspresui" sakė Skuodo rajono vicemerė Daiva Budrienė.

Ne vienas pastebėjo, kad tokia suma - palyginti juokinga. Prisimintas ir Klaipėdos miesto logotipo skandalas, kai iš mokesčių mokėtojų pinigų prekės ženklui sukurti (dvi kreivės, primenančios "K" raidę ir uosto vartus) buvo atseikėti net 24 tūkst. eurų. Vėliau paaiškėjo, kad kūrinys - galimas plagiatas ir šio logotipo uostamiestis tiesiog nebenaudoja, tad pinigai išleisti vėjais. Jau nekalbant apie taip pat nenaudojamą Lietuvos prekės ženklą "Lietuva - drąsi šalis", kuomet per keletą metų koncepcijai ir pan. buvo ištaškyti beveik 19 mln. eurų. Vilniaus videoreklamos agentūros už 30 sek. vaizdo klipą kai kada gauna kelias dešimtis tūkst. eurų.

"Noriu pasakyti, kad tuo klipu, prekės ženklo pristatymu niekas nesibaigia. Tiesiog padėjome pamatus, sukūrėme identifikacinį foną. Vaizdo medžiaga - ne turistinis vadovas, jei kas pasigedo nuorodų į atskirus objektus. Ateityje tikrai bus tų klipų daugiau, jau su atskirais, specialiai turistams, verslui pristatomais objektais. Kviesime ir investuotojus. Dabar mes paskleidėme žinią, jog Skuodo rajonas - kietas kuršų kraštas. Kietas, nes kuršiai buvo karingi, žemaičiai, čia gyvenantys, yra kieto būdo, o ir kraštas garsėja akmenimis, riedulynais. Kietas - tai ne atstūmimas, ne neigiama prasmė. Žemaičiai juk sako: "Na, tu ir kietas", "Na, tu čia kietai "pavarei". Turtingi esame tuo, ką turime", - aiškino politikė.

Beje, vaizdo klipe nusifilmavę asmenys tai darė dykai, nors svarstyta samdyti aktorius, ir dėl to kūrinys būtų atsiėjęs žymiai brangiau.

Priešais videokamerų lempas ant Apuolės piliakalnio stovėjęs kuršių gyvosios istorijos klubo "Pilsots" lyderis Benas Šimkus negalėjo suprasti, kodėl kai kuriems veikėjams užkliuvo skuodiškių pasirinkimas akcentuoti savo prigimtines šaknis, istoriją.

"Visa Skandinavija, jos turizmas, rinkodara, reklama laikosi "ant vikingų". Net tokia moderni šalis kaip Japonija garsėja savo archajiškos kultūros puoselėjimu, prisistatymu pasauliui per ją, oficialiuose vizituose aukšti valstybės veikėjai dėvi senovinius kimono. O mums turėtų būti gėda reprezentuoti Skuodo rajoną kuršių amplua? Tas, kas mano, jog praeities, istorinių šaknų akcentavimas yra provincialumo požymis, pats yra provincialus", - "Vakarų ekspresui" sakė jis.

Bene daugiausiai dėmesio virtualioje diskusijoje sulaukė M. Mikutavičiaus išreikšta nuomonė: "Nežinau, kam čia taip rūstauti, jei miestelis nori atiduoti duoklę savo istorijai. Juk yra pasakyta "iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia". O nufilmuota ir "kastingas" - labai profesionalūs su tuo amžinai per striuku lietuvišku biudžetu", - socialiniame tinkle rašė "Trijų milijonų" atlikėjas.

Aptariamą vaizdo klipą galima išvysti čia: