Klaipėdoje gyvenantis italas, prancūzas ir švedė pasakoja apie savo Kalėdas

Klaipėdoje gyvenantis italas, prancūzas ir švedė pasakoja apie savo Kalėdas

„Kūčios bus prancūzišku stiliumi“, – sako Klaipėdoje jau dvylika metų gyvenantis Olivier Criou, šios šventės neįsivaizduojantis be ančių kepenėlių, kaštonais įdaryto kalakuto ir šampano. Sūrio jis sako ketinantis įsigyti pas uostamiestyje neseniai vyninę atidariusi Francesco Pezetti, kuris joje svečių ketina laukti ir per Šv.Kalėdas. Savo keturių vaikų, vyro ir kitų artimųjų apsupty su švediškais prieskoniais žiemos šventes pasitiks ir 20 metų Klaipėdoje gyvenanti Sanna Karosas.

O.Criou kartu su žmona Rima ir kitais artimaisiais ketina gardžiai puotauti Kūčių vakarą. Iš Brėtanės regiono kilęs Olivier pasakoja, jog Prancūzijoje būtent šis vakaras yra ypatingas, sėdama prie iškilmingai nutiesto stalo. Šiai progai jis sako nutiesiantis ypatingą staltiesę, ištraukiantis sidabrinius stalo įrankius.

Kitaip nei mūsuose, prancūzai tokį ypatingą vakarą mėsos patiekalų nevengia, tad vakarą ketina pradėti nuo delikateso – ančių kepenėlių ir šampano.

„Pradėti vakarienę ypatingai, reiškia su foie gras (ančių kenepėlės, red.past.)“, – sako Olivier. Pasigedęs šio ir kitų delikatesų Lietuvoje, prancūzas Klaipėdoje yra atidaręs krautuvėlę, kurioje galima įsigyti išskirtinių prancūziškų produktų, tinkamų ir švenčių stalui.

Olivier tuoj suskumba duoti paragauti šukučių užtepelės, foie gras, sviestinių sausainių iš sūrio, derančių prie vyno, demonstruoja šampaną, atkeliavusį iš prancūzų šeimos ūkio. Jis puikiai dera prie prancūzų garbinamų kepenėlių. Jas valgo vienas, su truputėlių salotų, pipirų ar druskos, taip pat galima tepti ant duonos.

Foie gras sako mielai pasidarytų ir pats, tačiau Lietuvoje sudėtinga rasti skanių, šviežių ančių kepenėlių.

„Jų tiesiog nėra. Pas mus gali paprastoje parduotuvėje nusipirkti. Jūs neužaugote su antimis, kaip mes. Esu pirkęs Klaipėdoje, turguje ančių kepenėles, buvo skanu, bet ne tas pats“, – sako prancūzas, ant kurio stalo per Kūčias garuos kaštonais įdarytas kalakutas.

Šventėms konservuotų kaštonų savo parduotuvėje siūlantis Olivier sako, jog reikia įdėti daug darbo, jog lietuviai suprastų, kam šie ūkiuose užauginti kaštonai naudojami, nes mūsų kultūroje tai nesuprantamas delikatesas.

Taip, kaip lietuviai pripratę kalakutą ar vištą kimšti obuoliais, prancūzai per šventes gardina kaštonais.

„Iš kaštonų daromi ir desertai. Pamenu, vaikystėje visada gaudavau dovanų per Kalėdas tokių skanėstų dėžutę, labai skanu“, – sako Olivier, iš lentynos traukdamas spalvingą kaštoninių desertų dėžutę.

Iš Bretanės regiono kilęs prancūzas sako, jog jo šventės neapsieidavo ir be jūros gėrybių, taip pat žuvies.

„Mano kaimas, kur augau Bretanėje, prie jūros. Tad nesudėtinga, tereikia nueiti į turgų ir nusipirkti. Per šventes visada būna krabai, omarai, šukutės“, – pasakoja Klaipėdoje gyvenantis Olivier.

Pasakiškas gruodis

Keturis vaikus su vyru, pastoriumi Sauliumi auginanti švedė Sanna Karosas Šv.Kalėdų nuotaikomis gyvena nuo pat gruodžio pradžiomis. Nuo pirmųjų dienų ji kartu su vaikais kas vakarą stebi švedišką kalėdinę laidą. Tai itin svarbi Švedijos kultūros dalis.

„Visi perka kalėdinį kalendorių „Julkalender“ ir atveria tos dienos langelį. Pavyzdžiui, štai šią dieną buvo kalbama apie kalėdines varžybas. Yra 24 dalys ir kiekvieną vakarą žiūrime po vieną. Visa Švedija žiūri, ši pasaka rodoma per nacionalinį kanalą, o mes atsisiunčiame internetu. Yra ir radijo transliacija, ne tiek populiari kaip televizija. Aš su dukra jos irgi klausausi. Kai perki, šie kalendoriai atkeliauja kartu. Švedijoje šie kalendoriai kainuoja 5 eurus, bet mūsų močiutei dar 15 eurų atsieina juos atsiųsti“, – šypsosi S.Karosas.

Netrukus po pasakos šeima stebi trumpą dviejų minučių laidą, kur ir atveriamas tos dienos kalendoriaus langelis.

„Vedėjas tai pateikia labai originaliai, būna siužetas, pavyzdžiui, šiemet jam vis kažkas nepasiseka, tai eglutė krenta, tai miltai ant galvos byra, – juokiasi S.Karosas. – Mes su šeima spėliojam, kas gi slepiasi už tos dienos langelio. Šiandien daug kalbėta apie raktą, gal jis? O gal bandelė, kurią mama davė sūnui? Ir tuomet mes atveriame langelį. Tai man labai švediška ir labai kalėdiška tradicija“.

Šv.Liucijos diena

Švedams itin reikšminga gruodžio 13-oji, Šv. Liucijos diena. Ją kartu su dukterimis Sanna paminėjo Švedijos konsulate, ragaudamos Šv.Liucijos bandelių su šafranu. Jų moteris kepė ir namuose.

Šv. Liucijos diena Švedijoje tradiciškai minima kaip šviesos grįžimo šventė, žiemos saulėgrįža. Šią dieną Švedijoje organizuojamos šventinės procesijos, kurių priešakyje eina degančių žvakių vainiku ir baltais rūbais pasipuošusi mergina, vaizduojanti šv. Liuciją.

Šv.Liucijos diena yra reikšminga, mat nuo jos nustoja ilgėti vakarai – saulė iki pat Kūčių leidžiasi vis tuo pat metu, tik ryte kasdien pateka minute vėliau. Tad galima sakyti, kad intensyvaus tamsėjimo periodas ties Liucijos diena pagaliau stabteli.

Kūčioms – kepta mėsa

„Kas liečia žiemos šventes, mums svarbiausia diena yra gruodžio 24-oji. Tą dieną į bažnyčią einama labai anksti, apie 6 ryto. Apie 15 valandą visa Švedija valandai sukrenta prie televizijos, jau 40 metų rodoma „Valanda su Donaldu“. Žinoma, kai gyvuoja „Disney“ kanalas tai nebeatrodo taip aktualu, bet anksčiau buvo kažkas tokio ir visiems tai susiformavo kaip tos dienos ritualas. Po šios laidos jau keliaujame prie stalo. Jis kitoks – pas mus mėsa leidžiama“, – pasakoja S.Karosas, kuriai nuostabą kelia pavadinimas „švediškas stalas“. Jų kultūroje tai vadinama „vaikščiojančiu stalu“, suprantant, jog maistas bus padėtas atokiau.

„Pas mus Kūčioms taip pat labai svarbi silkė, lašiša su garstyčių padažu, tačiau pats svarbiausias – kumpis su džiūvėsėliais ir garstyčiomis ant viršaus. Vaikams šiai dienai ruošiami mėsos kukuliai bei mažutės kepintos dešrelės, vadinamos princų dešrytėmis“, – pasakojimą tęsė keturių vaikų mama.

Pagrindinius patiekalus šių metų Kūčių stalui Sanna sako tik ragausianti, juos paruoš gardžiai gaminanti anyta. Sannos užduotis – saldumynai, imbieriniai sausainiai, bandelės su šafranu, namuose daryti irisai bei šokoladinis pyragas.

„Paprastai Švedijoje po deserto atkeliauja ir Kalėdų Senelis, mes dovanas dalijame vakare. Aš visada galvoju, kaip neįdomu išpakuoti dovanas anksti ryte. Švedijoje gyveni visą dieną su tais šiurpuliukais, nes žinai, kad vakare gausi dovaną. Tas laukimas toks saldus, kaip ir pats išpakavimas. Mes su šeima irgi dovanas išpakuojame 24 dieną.

Švedijoje populiaru dovaną įteikti su užuomina – rimuojančia eilute, tačiau ne per daug išduodančia, turi išlikti intriga“, – pasakoja Lietuvoje jau porą dešimtmečių gyvenanti Sanna, prie Kūčių stalo susėsianti su savo gausia šeima, uošviais bei atvykstančia savo seserimi bei jos atžalomis.

Kalėdos Vyninėje

Italas Francesco Pezetti, šį rudenį Klaipėdoje atvėręs vyninę šventes sako sutiksiantis žmonos Gabrielės ir jos artimųjų apsupty.

„Švęsiu Kūčias su lietuviška savo šeima“, – šypteli iš Milano kilęs vyras.

Gaminti sako neketinantis, nes tai kasdien daro vyninėje. „Aš tiesiog atsinešiu „Panettone“ ir vyno“, – juokiasi italas.

Per Šv.Kalėdas vyras ketina nuo ryto iki popietės suktis vyninėje, kur sako lauksiantis savo ištikimiausių klientų ir draugų, juos ketina vaišinti tradiciniu itališku pyragu „Panettone“ ir itališka kava.

F.Pezetti pasakoja, jog Italijoje gausios šeimos Šv.Kalėdas sutinka prie gausaus vaišių stalo, švenčiama tiek namie, tiek restorane, keliamos vyno taurės, ragaujama grapa.

„Maisto ruošiama labai daug ir tokio sunkaus, riebaus. Mes ragaujame itališkus virtinukus su mėsa (ravioli), taip pat virtinukus, ruoštus sultinyje, tai daroma tik Šv.Kalėdų metu. Šiai progai gaminama daug mėsos patiekalų, lašišos“, – pasakojo F.Pezetti. Vienu pagrindinių patiekalų šioms žiemos šventėms yra virtas veršienos patiekalas, patiekamas šaltas su kaparėlių, ančiuvių ir tuno padažu.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder