Kodėl darželinukų nepasiekia vietinių ūkininkų produktai?

Darželinukų maitinimas dažnai kelia įvairių diskusijų. Pastaruoju metu žibalo į ugnį šliūkštelėjo viešai pasklidusi informacija, kad didmiesčių darželiai nesuteikia vaikams galimybės maitintis ekologiškais vietos ūkininkų užaugintais maisto produktais. Esą nors valstybė gali net finansiškai paremti tuos darželius, kurie sutinka imti vietinių ūkininkų produkciją, didmiesčių, tarp jų ir Klaipėdos, ikimokyklinio ugdymo įstaigos tokia galimybe pasinaudoti neskuba.

"Savo pačių ekologiškai užaugintą maistą išvežame, o iš kažkur nupirktą šlamštą valgome patys ir dar vaikams duodame", - tokia situacija piktinasi Lietuvos ekologiškų ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis. Kodėl šitaip nutiko?

Jau nuo 2019 metų Žemės ūkio ministerija vykdo programą, pagal kurią vietos ūkininkų užaugintą produkciją vartojantys darželiai gali pretenduoti į finansavimą.

Vienam vaikui per mėnesį skiriama 20 arba 17 eurų parama, jei įstaigos, siekiančios gauti paramą, įsipareigoja per visą paramos laikotarpį vaikams maitinti įsigyti ne mažiau kaip 60 arba 50 proc. pagal kokybės sistemas pagamintų produktų.

Akcentuojama, kad ne tik šalies ekonomikai labai svarbu, kad valgytume tokį maistą, kuris išaugintas ir pagamintas ten, kur gyvename. Todėl vienas iš pareiškėjų atrankos kriterijų yra maisto tiekimo trumposios grandinės, t. y. tarp vartotojo ir augintojo gali būti ne daugiau nei vienas tarpininkas. Tad reitinguojant paraiškas pirmenybė teikiama produktams, užaugintiems ar pagamintiems toje pačioje, kaip ir pareiškėjo, ar kaimyninėse savivaldybėse.

Mažai norinčiųjų

Tačiau ne visi Lietuvoje veikiantys darželiai noriai dalyvauja minėtoje programoje. Skelbiama, kad paraiškas dalyvauti šioje programoje šiemet pateikė 30 Lietuvos darželių. Tarp jų nėra nė vieno iš Klaipėdos ar Klaipėdos rajono.

Lietuvos ekologiškų ūkių asociacijos pirmininkas S. Daniulis šią situaciją įvardija kaip nenorą keistis.

"Yra įsisenėjusi sistema, kai daugiau kaip 20 metų mūsų darželius maitina kelios pagrindinės įmonės, kurios beveik nesikeičia. Atėjo vienas tiekėjas, o kaip jis maitina vaikus - niekam nerūpi, nes visiems patogu", - teigė pirmininkas.

Anot S. Daniulio, galbūt ir tėvams trūksta daugiau informacijos, kad už tą pačią pinigų sumą, mokamą už maitinimą, vaikai gautų turintį didesnę pridėtinę vertę, ekologišką maistą.

"Suvokiant, kad ekologiškas maistas yra brangesnis, o vaikai gali jį gauti už tas pačias tėvų mokamas lėšas, truputį keista, kodėl darželiai nenori dalyvaut šioje programoje", - svarstė pašnekovas.

Programa išsprendžia ne vieną problemą

Pirmininkas teigia, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos tikrai buvo informuotos apie šią Žemės ūkio ministerijos iniciatyvą.

"Pateiktos informacijos, kaip ir įvairių seminarų, buvo daug. Visi sakė - taip, tikrai dalyvausime. Tačiau kai atėjo laikas teikti paraiškas, didžiųjų miestų darželiai nutilo. Tikriausiai daug kas priklauso ir nuo savivaldybės vadovų", - akcentavo S. Daniulis.

"Nė viename iš didžiųjų Lietuvos miestų nėra nė vieno darželio, kuris dalyvautų šioje programoje. Tik šiemet buvo pateiktos paraiškos iš vieno Vilniaus ir vieno Kauno rajono darželių", - kalbėjo pirmininkas.

Pasak S. Daniulio, vienintelis dalykas, kuris reikalauja šiek tiek daugiau pastangų dalyvaujant programoje, - tai tinkamas dokumentų parengimas, kad ši parama darželiui būtų suteikta.

NEVEIKIA MECHANIZMAS. Ko gero, niekas neprieštarautų, kad vietinių ūkininkų auginama produkcija atsidurtų ir ant darželinukų stalo. Tačiau šis mechanizmas sunkiai veikia. Asociatyvi Stasio ŽUMBIO nuotr.

"Ukmergėje su šia programa startavo jau visi darželiai. Iš pradžių, aišku, buvo sunku, nes atsirado daugiau buhalterinio darbo. Bet kai "pagauni" tą sistemą, tai jokių problemų nebelieka. Kiek kalbėjome su Ukmergės darželių vadovais, visi tikrai labai patenkinti ir net nebenori grįžti prie ankstesnės vaikų maitinimo sistemos", - teigė pokalbininkas.

Pirmininkas akcentuoja, kad šios programos nauda buvo aiškiai matyti tada, kai net siaučiant peršalimo ligoms vaikų darželių lankomumas nepakito, taip pat beveik nebeliko išmetamo maisto.

"Būtų labai gerai, jeigu Ukmergės darželių vadovus išgirstų Sveikatos apsaugos ir Aplinkos apsaugos ministerijos", - pasakojo specialistas.

S. Daniulio teigimu, ši programa išsprendžia nemažai darželių problemų, apie kurias nėra garsiai kalbama. Viena iš tokių - nebereikia utilizuoti nesuvalgyto maisto, nes kai jis gaminamas iš kokybiškų produktų, natūralu, kad yra skanesnis ir jo daugiau suvalgoma.

"Mes tikrai neišradome jokios naujos sistemos. Skandinavijoje, Vokietijoje vaikų ir viešasis maitinimas vykdomas naudojant tik ekologiškus produktus. Jie sudaro apie 90 procentų viso paruošiamo maisto", - pabrėžė pirmininkas.

Pašnekovas atkreipė dėmesį ir į klimato kaitos procesus. "Maistą gauname iš Europos - dažniausiai atvežtą iš Lenkijos. Tai įsivaizduokit, kiek resursų sunaudojama logistikai. O savo pačių užaugintą maistą išvežame į Vokietiją ar į kurią nors kitą šalį. Savo pačių ekologiškai užaugintą maistą išvežame, o iš kažkur nupirktą šlamštą valgome patys ir dar vaikams duodame. Todėl šiandien vis dar sėdime kažkokiame užburtame rate", - kalbėjo specialistas.

Sunkumų jau nebėra

Ukmergės vaikų lopšelis-darželis "Žiogelis" buvo vienas iš pirmųjų Lietuvoje, pasinaudojęs šia Žemės ūkio ministerijos siūloma programa.

"Tiek, kiek mes visko perėjome pačioje programos pradžioje, šiandien jau nebereikės pereiti nė vienai ikimokyklinio ugdymo įstaigai. Susidūrėme ir su viešųjų pirkimų problemomis, ir su įvairių reikalavimų nežinojimu. Dabar jau viskas paprasta, nes taisyklės parengtos labai aiškios. Beje, jos buvo sukurtos remiantis mūsų, pirmųjų, dalyvavusių šioje programoje, patirtimi", - "Vakarų ekspresui" pasakojo ugdymo įstaigos vadovė Birutė Jucevičienė.

Pašnekovė teigia, kad jokių sunkumų, norint dalyvauti šioje programoje, tikrai nebėra.

"Žinoma, norint gauti paramą, teks pildyti daugiau dokumentų. Tačiau manau, kad reikia tik noro", - kalbėjo direktorė.

B. Jucevičienė akcentuoja, kad tėvų mokamas kasmėnesinis mokestis už vaikų maitinimą nepadidėjo. Tėvai esą moka tą pačią sumą, kuri yra nustatyta Ukmergės miesto savivaldybės.

"2019 metais, prasidėjus gripo epidemijai, pastebėjome, kad vaikų lankomumas buvo tikrai labai geras. Manau, kad imuninei sistemai toks maitinimas tikrai turi įtakos. Mūsų darželyje gaminamas maistas yra daugiau nei 80 procentų iš ekologiškų produktų", - pasakojo vadovė.

Vaikai "Žiogelyje" valgo tik ekologišką jautieną, vištieną ir kalakutieną. Į dienos racioną įeina daug įvairių uogų. Maitinimas vyksta švediško stalo principu - vaikai renkasi valgyti tai, ko nori patys.

Pirmoji degustacija - tėvams

"Vaikai didelių pokyčių dėl pasikeitusio maitinimo tikrai nepajuto. Visgi toks pokytis reikalauja didesnio išradingumo, meilės savo darbui, nes reikia nuolatos galvoti, kaip tą maistą patiekti vaikui, kad jis nebūtų kietas ar negražus. Tiesiog įstaigos komanda turi daug dirbti ir mylėti tai, ką daro. Mūsų maitinimo organizatorė kartu su vyr. virėja visąlaik stebi, ar vaikai valgo, ar jiems skanu. Tada iš karto matome, ką reikėtų keisti ar daryti kitaip", - darbo patirtimi dalijosi B. Jucevičienė.

Pirmąją degustaciją darželio bendruomenė surengė tėvams.

"Parodėme naujai sukurtus valgiaraščius ir naujus produktus. Vis dėlto susikurti valgiaraštį yra sunkiausias darbas. Tėvelių reakcija buvo puiki, klausė ir patys domėjosi, kaip visa tai galima pagaminti namuose", - džiaugėsi vadovė.

Likusį nesuvalgytą maistą darželio vaikai neša į sliekyną. Mat ugdymo įstaiga augina Kalifornijos sliekus, kurie visas organines atliekas paverčia ekologine trąša - biohumusu. Vėliau į šią žemę yra sodinami daržovių daigai šiltnamiuose ir vaikai turi galimybę matyti visą ekosistemos grandinę.

"Šiemet darželyje turėjome naujovę. Vaikai raugė savo pačių užsiaugintus agurkus", - apie įvairiapusį vaikų ugdymą pasakojo B. Jucevičienė.

Direktorė taip pat konsultuoja visas ikimokyklinio ugdymo įstaigas, kurios nori prisijungti prie šios programos.

Kokia situacija Klaipėdoje?

Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė Laura Tarozienė teigia, kad neigiamų nuomonių dėl vaikų maitinimo Klaipėdos darželiuose nebuvo girdėti.

"Dauguma tėvų vaikams duodamu maistu yra patenkinti. Tikrai žinau, kad yra tokių darželių, kuriuose daug dėmesio kreipiama į tai, ką vaikams reikėtų pasiūlyti, kad jiems būtų skaniau ir įdomiau. Kai kur net sugalvojami tam tikri žaismingi pavadinimai, tokie kaip Saulės košė ar Zuikio suktinukas ir t. t.", - ikimokyklinio ugdymo įstaigų išradingumu džiaugėsi pirmininkė.

Tačiau kodėl apie šią Žemės ūkio ministerijos vykdomą programą uostamiestyje tiek mažai žinoma?

"Kodėl Klaipėdoje nesiūlo ir neskelbia šios informacijos, sunku pasakyti. Esame ne vieną kartą svarstę apie visai kitų sričių bandomuosius projektus, kurie būdavo siūlomi visos Lietuvos mastu, tačiau, atrodo, uostamiestis niekur nedalyvauja. Matyt, ir šioje situacijoje, kalbant apie vaikų maitinimą, yra Savivaldybės nenoras labiau pasistengti. Apskritai, stebint dabartinę situaciją, susidaro toks įspūdis, kad Klaipėdoje viską yra bandoma sumesti tėvams ant pečių", - kalbėjo Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė L. Tarozienė.

Klaipėdoje nėra centralizuoto vaikų maitinimo, todėl kiekvienas darželis pats skelbia viešuosius pirkimus.

"Nedalyvavo šioje programoje nė vienas didysis Respublikos miestas. Kaimo vietovėse ar rajonuose esantiems darželiams viskas paprasčiau. Tiesiog nėra tinkamos logistikos ir informacijos, kas konkrečiai tokius ekologiškus produktus gali tiekti. Ūkininkams, gyvenantiems toliau nuo miesto, neapsimoka savo produkciją kiekvieną dieną vežioti į miestą. O ir patys ūkininkai nėra pasiruošę dalyvauti šiame projekte", - priežastis, dėl kurių uostamiesčio darželiai nedalyvauja programoje, vardijo Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė.

Vedėja taip pat akcentavo, kad nėra nurodyta jokio asortimento, kurie ūkininkai ką konkrečiai siūlo. "Galiausiai asortimentas dažnai neišlaikomas viso sezono metu. O ir administravimo krūvis yra didžiulis", - kalbėjo L. Prižgintienė.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Asta Dirgėlienė patvirtino, kad aplink Klaipėdos miestą nėra ūkininkų, gebančių dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

"Tai ir yra vienintelė priežastis, dėl kurios uostamiesčio darželiai šioje programoje nedalyvauja", - pasakojo pavaduotoja.

Šiuo metu laukiama Žemės ūkio ministerijos posėdžio, kurio metu kartu su Klaipėdos rajono savivaldybės administracija ir rajone dirbančiais ūkininkais bus aptariamos uostamiesčio darželių dalyvavimo programoje galimybės.

"Dabar viskas priklauso nuo pačios ministerijos. O mūsų tikslas - remtis Šiaulių patirtimi, laukiame iš jų informacijos", - situaciją komentavo A. Dirgėlienė.

L. Prižgintienė sutinka, kad programos idėja yra tikrai gera, tačiau kol joje yra tokių problemų, dalyvauti joje - sudėtinga.

"Jeigu niekas nesikeis, tai šiame projekte beveik neįmanoma dalyvauti", - teigė pašnekovė.