Krauju aplietas Vertelkos portretas: nuo nukirstų galvų maišeliuose iki prabangos kalėjimo kameroje

Pastarąjį kartą žiniasklaidoje „tulpinio“ vardas pasirodė prieš mėnesį, kovo pabaigoje. Buvo paskelbta, kad teisme ir vėl atmestas jo prašymas. Nuo 2001 m. kalintis A. Vertelka atkakliai siekia perkėlimo iš Lukiškių izoliatoriaus-kalėjimo į Pravieniškių pataisos namus.

„Tulpinių“ vadas siekia laisvesnio gyvenimo ir ilgesnių valandų susitikimams su šeima.

Pirmą kartą į teismą su prašymu perkelti jis kreipėsi praėjus dešimtmečiui nuo įkalinimo pradžios ir rankų nenuleidžia iki šiol.

1961 metais gimęs panevėžietis – buvęs sportininkas, galėjęs tapti klestinčiu verslininku. Prabangą laisvėje mėgęs „tulpinis“ kalėti iki gyvos galvos nuteistas už 12 žmonių nužudymą, kankinimus ir plėšimus.

17 metų kalinčio „tulpinio“ „sąskaitoje“ - jau daugiau nei dešimt kalėjimo administracijos skirtų nuobaudų, tačiau su jomis jis nesutinka, kaip ir su nusikaltimais, už kuriuos yra pasiųstas už grotų.

Kalėjimo administracijos nuobaudas A. Vertelka dažnai skundžia teismuose. Jam neįtiko tai, kad turėjo kartu su kitais kaliniais neatlygintinai prisidėti prie vidinio kiemo švaros, skundėsi netinkamu tarnybinio šuns elgesiu ir net tuo, kad krepšinio aikštelėje turi žaisti vienoje komandoje kartu su homoseksualiais kaliniais.

Tai tik dalis detalių, leidžiančių toliau piešti itin dideliu žiaurumu pasižymėjusio „tulpinio“ portretą.

Žmonių skandinimu su induose įbetonuotomis kojomis, deginimu, galvų kirtimu ir planais įsigyti „mėsmalę žmonėms“ kaltinamas A. Vertelka iki šiol svajoja apie ramią senatvę laisvėje.

Piktinosi, kad kalėjime turi nemokamai dirbti

Lukiškėse kalintis A. Vertelka dar 2011 metais skundėsi, kad kalėjimo administracija verčia jį nemokamai tvarkyti kalinių pasivaikščiojimo kiemelį. Dėl jam skirtos nuobaudos „tulpinis“ net kreipėsi į teismą.

„Toks reikalavimas pažeidžia mano žmogišką orumą – kiemelį valyti turėčiau su žemesnės kastos bei kitos seksualinės orientacijos asmenimis“, – teismui aiškino nuteistasis. Jis, kaip ir kiti nuteistieji iki gyvos galvos, į pasivaikščiojimų kiemelį yra išleidžiami pasivaikščioti po pusantros valandos per dieną.

Į teismą atvykęs „Pinčia“ aiškino, kad kiemelis netvarkingas, nes kiti kaliniai jame spjaudosi, atlieka gamtinius reikalus.

Vis dėlto teismas nusprendė, kad kalėjimo administracija nuobaudą skyrė teisėtai ir patvirtino, kad iki gyvos galvos kalintis A. Vertelka turi neatlygintinai prisidėti prie bendrų darbų.

Kalėjime nori žiūrėti erotinius filmus

2012 m. A. Vertelka buvo nubaustas už erotinės juostos turėjimą. Šią nuobaudą jis taip pat skundė teismui.

A. Vertelkos teigimu, jis iš artimųjų gavo kompaktinę plokštelę „Karibų piratai“, tačiau ją apžiūrėję kalėjimo darbuotojai nusprendė, jog ji yra erotinio pobūdžio.

Teismas jo skundo nepatenkino.

Mėgaujasi prabangiais apdarais

Į teismo posėdį 2011 metų rudenį atvežtas A. Vertelka susirinkusiųjų žvilgsnius patraukė ne tik dėl prabangaus juodo kostiumo, bet ir dėl prabangiais drabužiais ir aksesuarais prekiaujančios parduotuvės „Du broliai“ prekių maišelio, kurį įeidamas į teismo salę laikė rankose.

Lukiškėse kalintis A. Vertelka turi dėvėti kaliniams skirtus drabužius, tačiau kaip apsirengti vykstant į teismo posėdžius – kiekvieno kalinio reikalas.

Prabanga net ir kuklioje kalėjimo kameroje

Iki gyvos galvos nuteisto A. Vertelkos gyvenimo sąlygos kalėjime nesiskiria nuo kitų nuteistųjų, tačiau net ir tokiomis sąlygomis randa galimybių pasimėgauti taip laisvėje mėgta prabanga. Savo kameroje jis turi naujausią vaizdo techniką, jį nuolat lanko artimieji ir jis gali sau leisti apsipirkinėti kalėjimo parduotuvėje.

Tačiau ir čia jam per mažai laisvės. A. Vertelka skundžiasi, kad parduotuvės lentynose neliko kai kurių prekių, o ir apribojo parduotuvėje išleidžiamų pinigų kiekį.

Apie prabangų „tulpinio“ gyvenimą net už grotų žiniasklaidoje buvo rašyta ne kartą, tačiau prieš kelerius metus jis bandė visa tai paneigti. Esą nutekėjo tiesos neatitinkantys pasakojimai.

„Vienas pareigūnas pasakė tokią nesąmonę, tiek ir tereikėjo. Tada spauda rašė, kad pas Vertelką kameroje konjakas upeliais teka, yra pristatomos laisvo elgesio merginos. Dabar tas pareigūnas pats jau nebedirba. Galiu pasakyti tik tiek, kad buvo mano gimtadienis. Parduotuvėje nupirkau saldainių, sausainių. Tas pareigūnas, eidamas pro šalį, pamatė ir visiems priskiedė nesąmonių. Dar pasakė, kad ikrus valgėme, brangius gėrimus vartojome. Nesąmonė“, – 2016 m. portalui tv3.lt sakė A. Vertelka.

Nenori būti kartu su „kitos pakraipos“ asmenimis

Už kalėjime skirtas nuobaudas teismo duris varstantis A. Vertelka dar 2012 m. garsiai išsakė skundą, kad nenori žaisti krepšinio ir tinklinio su „kitos pakraipos“ asmenimis tose pačiose komandose.

Kalintys homoseksualai jam kliuvo ne kartą. Teisme jis skundėsi ir dėl to, kad turi kartu su „kitos pakraipos asmenimis“ tvarkyti bendrą vidinį kiemą.

Skundžiasi kalėjimo prižiūrėtojų elgesiu

Ne kartą kalėjime nubaustam A. Vertelkai neįtinka ir kalėjimo prižiūrėtojų elgesys. Prieš šešerius metus jis skundėsi, kad kratą jo kameroje atlikę prižiūrėtojai esą sugadino jo muzikinį centrą.

„Pinčia“ skundėsi ir kartu į kratą atsivesto šuns elgesiu. Esą tarnybinis šuo kratos metu „purvinas lakstė per patalynę“. „Taip juk negalima“, – sakė nuteistasis.

„Kita nuobauda buvo skirta už tai, kad pasivaikščiojimų metu kitam kaliniui palinkėjau geros dienos, – sakė „tulpinių“ lyderis. – Nuobaudos man skiriamos sąmoningai, nes pasakei „laba diena“ – nuobauda, nepasakei „laba diena“ – vėl nuobauda. Ar už tokias nuobaudas galima laikyti kalėjime?“.

Laikosi kalėjimo „paniatkių“

„Pinčia“ skatina kastų skirtumus – kalėjimo „paniatkių“ subkultūrą.

Kaip 2015 m. skelbė portalas alfa.lt, A. Vertelka kalėjime, atsižvelgdamas į kriminalinės subkultūros tradicijas, riboja bendravimo ratą, tačiau su kitais nuteistaisiais nekonfliktuoja.

Demonstruoja dvasingumą

Ne kartą teismui prašymą dėl perkėlimo iš Lukiškių į Pravieniškes pateikęs A. Vertelka savo esą pavyzdingą elgesį bandė pagrįsti tuo, kad dažnai bendrauja su dvasininkais, kalėjime skleidžiančiais Dievo žodį.

„Esu nepavojingas visuomenei“, – 2013 m. sakė ginkluotų konvojaus pareigūnų į teismo salę atlydėtas kalinys.

Kirto galvas, skandino, kojas betonuodavo į indus, grobė ir sprogdino

„Tulpinių“ vardas Panevėžyje ėmė sklisti dar 1991 m. Į kalėjimą iki gyvos galvos „tupliniai“ pasiųsti už daugiau nei dvidešimt nužudymų, kurie buvo padaryti 1993-2000 metais.

Gauja žudydavo net savus. 1999 metais jų auka tapo „tulpinis“ Saulius Janonis. Vyriškio kūnas buvo įkištas į metalinę statinę ir paskandintas Dubulių tvenkinyje.

Kai kurias aukas tame pačiame ežere skandindavo įbetonuodami kojas į indus, kad neišnirtų.

2000 m. Panevėžyje buvo susprogdintas stomatologijos kabinetas.

1994 metų rugsėjo 21 dieną kelyje Pasvalys-Panevėžys buvo apšaudytas važiuojantis automobilis. Juo iš laidotuvių Biržuose vyko keturi vyrai. Nuo kulkų žuvo trys – Gintaras Maskoliūnas, Pavelas Sereikis ir Gintaras Tamošiūnas.

Kirsdami galvas „tulpiniai“ įsivaizdavo, kad taip kūnus, jei juos rastų, bus sunkiau identifikuoti. „Mažeikių naftos“ vadovas G. Kiesus bei jo sūnus buvo nušauti šūviais į galvą. Į duobę miške lavonai buvo sumesti išrengti nuogai ir be galvų.

Nukirstas mažeikiškių galvas, sudėtas į prekėms skirtus maišelius, tolyn į mišką vežė pats A. Vertelka su bendru.

Kai kuriuos lavonus, norėdami sunaikinti įrodymus, degindavo.

1993-2000 metais įvykdyti „tulpinių“ nusikaltimai buvo aprašyti 62 baudžiamosios bylos tomuose.

Planavo įsigyti „mėsmalę lavonams“

Žiaurias egzekucijas savo sodyboje vykdę „tulpiniai“ planavo įsigyti mėsmalę, kurioje galėtų traiškyti lavonus, rašoma žurnalistinių tyrimų cikle „Įvykiai, sukrėtę Lietuvą“.

Kaip įsigyti mėsmalę, tinkančią malti nužudytiems žmonėms, ne kartą buvo aptarinėjama „tulpinių“ lyderių susibūrimuose.

Tokį įrenginį jie būtų įsigiję, jei ne kažkurio konsultanto praktiška pastaba: mėsos perdirbimo įmonėse malama atvėsinta skerdiena. Jeigu ne, mėsmalės stringa. Atvėsinimas, kaip ir lavonų pjaustymas bei deginimas, ilgai trunkantis procesas.

Idėjos įsigyti žmonių mėsmalę buvo atsisakyta tik dėl per ilgo paruošimo proceso ir nenoro sukelti įtarimų perkant didelį šaldytuvą.

Mėgavosi prabanga

Nuo 2001 m. sodyba prie Panevėžio buvo saugoma, vėliau kelerius metus buvo bandoma parduoti. 2013 m. sodybai buvo rasti nauji šeimininkai.

Ir nors po „tulpinių“ suėmimo sodyba buvo nusiaubta, prieš tai ji neabejotinai spindėjo prabanga.

Praėjusio tūkstantmečio pabaigoje ant ežero kranto įrengta sodyba pasižymėjo itin vaizdinga lokacija. Iš plačios vasarvietės verandos atsivėrė vaizdas į Dubulių ežerą.

Sodybos rūsyje buvo įrengta pirtis ir baseinas. Kiek atokiau nuo pagrindinio namo – pavėsinė.

Šalia – gražios moterys

Prieš patekdamas už grotų A. Vertelka gyveno su tituluota gražuole, TV realybės šou „Baras“ dalyve Vilija Stankiuviene.

Už grotų pasodintą mylimąjį moteris Lukiškėse lankė ne kartą, o nagrinėjant gaujos bylą atsisakė duoti parodymus.

Moteris yra pelniusi „Misis Lietuva 1992“ titulą.

Tikėjo zodiako ženklais

Tapti „tulpinių“ gaujos nariu galėjo ne bet kas. Jie tikėjo horoskopais, tad gaujos nariu galėjo tapti tik tas, kuris „tiko pagal zodiako ženklą“.

Taip pat tikėjo sapnais. Aiškindamiesi, ką reiškia susapnuoti sapnai, planuodavo ir organizuodavo nusikaltimus.

„Tulpiniai“ dažnai prilyginami sektai, ne tik kriminalinei gaujai. Paskutiniais metais jie keisdavo savo išvaizdą, slėpėsi po akiniais ir kepurėmis, o vietiniai juos vadino „vilkolakių grupuote, kuriai nieko nėra švento“.

Verbuodavo nuo pat vaikystės

Buvęs Panevėžio meras V. Matuzas A. Vertelką apibūdino kaip sugebantį įtikinti: „Klausiausi jo „filosofinių“ pamąstymų, kad visuomenė yra bejėgė prieš juos. Nes jie yra visagaliai. Jie gali nuo mažų dienų vaikus įtraukti į savo ratą, iš pradžių duodami jiems saldainių. Paskui alaus, cigarečių. Po to, sakė, jie jau eina mūsų nurodyti vogti. O po to tampa ir mūsų gaujų nariais.“

Išdavė nekaltas mergaitės skambutis

Ilgus metus kruvinus nusikaltimus vykdęs A. Vertelka buvo suimtas 2000 metais, tiriant Kiesų pagrobimą. Tyrimo metu „tulpinį“ išdavė nekaltas mergaitės skambutis. Jo sugyventinės dukra paskambino draugei iš tos pačios abonento kortelės, kuri buvo naudojama tarpusavio ryšio palaikymui Kiesų pagrobimo metu.

Tuo metu policijos pareigūnai dar tikėjosi Kiesus, tėvą su sūnumi bei jų vairuotoją, rasti gyvus.

Kaip rašoma Egidijaus Knispelio žurnalistinių tyrimų cikle „Įvykiai, sukrėtę Lietuvą“, A. Vertelka buvo sulaikytas praėjus lygiai 15 dienų po Kiesų pagrobimo.

„Liepos 21-ąją, prabėgus lygiai penkiolikai dienų nuo Kiesų pagrobimo, A. Vertelka buvo sulaikytas. Policininkai apieškojo sulaikytojo kišenes ir kelioniniuose krepšiuose sudėtus rūbus. Vienoje kišenėje buvo surastas nedidelis maišelis su narkotikais. Dėl tos priežasties A. Vertelka buvo atvežtas į areštinę. Vėliau prokurorai patys klaus policininkų, kaip pas narkotikus nevartojantį žmogų atsirado viena dozė? Šie ir savus tikino, kad narkotikai buvę iš tikrųjų. Pagaliau, tada į tai niekas nesigilino. A. Vertelką reikėjo sulaikyti bet kokia kaina“, – rašoma tyrimų cikle „Įvykiai, sukrėtę Lietuvą“.

Tą patį vakarą buvo šturmuota „tulpinių“ vila Panevėžio rajone, pačius „tulpinius“ kone medžiojo daugiau nei šimtas ginkluotų policijos pareigūnų.

Nuo 2001 m. A. Vertelka kali Lukiškių izoliatoriuje-kalėjime. Jam paskirta bausmė kalėti iki gyvos galvos.