Viena didžiausių vasario mėnesio koronaviruso istorijų buvo karantinas „Diamond Princess“ kruiziniame laive. Jo keleiviai karantine praleido beveik mėnesį, virusu per šį laiką užsikrėtė daugiau nei 700 žmonių.
Mirčių skaičius pasiekė 14. Galbūt kiek mažiau girdėtas panašaus likimo kitas kruizinis laivas „MS Zaandam“, kuriame užsikrėtę COVID-19 mirė 4 žmonės.
Šie įvykiai pagadino kruizų įvaizdį, bet žvelgiant plačiau, neturėjo jo sugadinti daugiau, nei virusas paveikė belgų įmonę „Anheuser-Busch InBev“, kuriai priklauso „Corona“ alaus gamintojas.
Kur kas skaudesnės buvo ekonominės pasekmės. Poilsinėms kelionėms skirti laivai šiandien stovi skirtinguose pasaulio uostuose ir tokios prastovos savininkams kasdien atneša vis didesnius nuostolius.
Kruiziniai laivai yra susisiekimo priemonės, tad galėjo sulaukti valstybių pagalbos paketų kaip sulaukė oro linijos, autobusų ir traukinių sektoriai. Jie taip pat yra tarsi plaukiojantys viešbučiai, tad pagalba apgyvendinimo sektoriui galėjo neaplenkti ir jų.
Visgi kruizinių laivų sektorius turi nemažą sisteminę problemą. Nors pagrindiniai jų klientai yra iš turtingųjų šalių, nemažai pasaulinių kruizus vykdančių įmonių yra registruotos ne JAV ir Europoje, o trečiosiose šalyse, siekiant išvengti griežtų darbo įstatymų.
Tai leidžia joms taupyti kaštus ir samdyti pigesnius darbuotojus. Tačiau dabar, kai vyriausybės remia vietines įmones, šiam sektoriui sunku tikėtis paramos iš Bermudų ar Panamos. Pasak JAV televizijos CNBC, JAV netgi norėdama negali suteikti jiems pajamų mokesčių lengvatų, nes federalinių mokesčių įmonės nemoka.
Šalys, miestai ir uostai, taip pat nėra itin suinteresuoti kruizų.
Nors jie atneša šiek tiek pajamų, tačiau tiek miestų atstovai, tiek ir mokslininkai kalba, kad kruizai daro nelabai didelę įtaką vietinei ekonomikai, o mažesnėse šalyse netgi padaro daugiau žalos nei atneša naudos.
Per trumpą apsilankymą krante, kruizų keleiviai dažniausiai tik apsižvalgo, suvalgo įsidėtus priešpiečius ir grįžta į laivą pietų.
Dar daugiau, taupymas yra prioritetas ir laivų statybos srityje. Laivybos saugumo procedūros išlieka pakankamai griežtos, tačiau norint sutalpinti kuo daugiau žmonių, laivai statomi su kuo daugiau kajučių.
Naujajame pasaulyje po koronaviruso gali atsirasti pokyčių – laivai nebus tokie pergrūsti. Kita praktiška prognozė – kruiziniuose laivuose nebeliks vadinamojo švediško stalo.
Tiesa, nebūtų tikslu sakyti, kad kruiziniai laivai nėra pasiruošę virusams. Greičiau priešingai.
Norovirusas – užkrečiama, per vandenį, maistą ar kontaktą su paviršiais plintanti liga kruiziniuose laivuose yra pakankamai dažna. Egzistuoja ir standarinės procedūros, kaip su tuo tvarkytis.
Paprastai keleiviai išlaipinami, o laivas dezinfekuojamas, tačiau „Diamond Princess“ atveju to neleido padaryti vietinė valdžia. Visgi negalima paneigti ir to, kad plaukiojančiame viešbutyje laikytis karantino yra sunkiau nei įprastame.
Tačiau išgyvenę kruizų sektoriaus žaidėjai turėtų tikėtis ne tokių kelionių mirties, o lengvo atsigavimo. Kruiziniai laivai yra vertingi, todėl net ir išnykus bendrovėms, pirkėjų jiems turėtų atsirasti.
Britų transliuotojo BBC kalbinti ekspertai minėjo, kad turistai turi trumpą atmintį bei vaikosi nuolaidų. Tuo, kad kruizai atpigs galima net neabejoti.
Žemumas pasiekusi naftos kaina taip pat padės sumažinti kaštus.
Dar daugiau – Tarptautinės kruizinių linijų asociacijos duomenimis, apie 33 proc. kruizų klientų 2018 m. sudarė asmenys nuo 60 metų, o būtent vyresni žmonės yra tradiciškai lojaliausi klientai.
Be to, turėdami laisvesnį tvarkaraštį nei dirbantieji, pensininkai gali gana greitai pasinaudot paskutinės minutės pasiūlymais.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą