Lietuva nenusigręžė nuo narkotikų kontrabanda kaltintų jūrininkų

Ne kartą buvo kilusi mintis pasiteirauti, kaip susiklostė tų jūrininkų likimai sugrįžus į Lietuvą, tačiau nepavykdavo užmegzti kontaktų.

Tai pavyko padaryti laikraščio "Litovskij kurjer" korespondentei Jelenai Listopad, kurios išsamus straipsnis šiandien spausdinamas tame laikraštyje. Ji neslepia, kad reikėjo daug pastangų norint tuos jūrininkus surasti, o ir surastieji ne visi norėjo kalbėti su žurnaliste - kai kurių artimieji net nežino, kad jie sėdėjo kalėjime.

Prieš 15 metų Lietuvoje, ko gero, nebuvo nė vieno laikraščio, kuris nebūtų rašęs apie Lietuvos jūrininkų nelaimę. Amerikos laikraščiuose puikavosi jų, sukaustytų grandinėmis, nuotraukos. Lietuvoje informuojama buvo vos ne kiekvieną savaitę. Paklausta, kas paskatino šiomis dienomis parašyti straipsnį apie juos, Jelena atsakė, kad paskambinęs vienas jūrininkas ir pasiteiravęs, ar "Yaltos" jūrininkai dar tebesėdi kalėjime, ar jau yra išėję. Pabandėme kartu su ja prisiminti anuo metu vykusius įvykius, papildydamos juos jūrininkų pasakojimais Jelenai.

Prisimenu, koks buvo klaipėdiečių pasipiktinimas, kai 2004-aisiais grįžo vienuolika klaipėdiečių, buvusių įkalintų JAV kalėjimuose, ir negavo nė cento kompensacijos, kad būdami nekalti buvo sulaikyti ir įkalinti. 2004-aisiais vasarą grįžę iš kalėjimo jie nenorėjo per daug dalintis savo išgyvenimais, bandė visa tai kuo greičiau pamiršti.

Įgulą rinko lietuvis

2002-aisiais Lietuvoje prieš pat Naujuosius metus pasirodė buvęs laivų elektrikas Arūnas Milkintas, tuo metu jau gyvenęs Panamoje, ten vedęs vietinę merginą. Jis atvyko pas tėvus, Klaipėdoje lankėsi jūrininkų įdarbinimo agentūrose, ieškojo jūrininkų, norinčių dirbti su Panamos vėliava plaukiojusiame motorlaivyje "Yalta". Jūrininkus į tą laivą dirbti pasiuntė UAB "Bakena", kurios biuras tais laikais buvo Klaipėdos centriniame pašte. Prieš tai bendrovė iš laivo savininko gavo patvirtinimą, kad A. Milkintas yra įgaliotas asmuo rinkti įgulos narius.

LIKIMAS. Ko tik jūrininkų gyvenime nenutinka. Kartais jie patenka į neįtikėtinas situacijas. Vienuolikai klaipėdiečių jūrininkų teko net metus atsėdėti kalėjime, nors jie nieko neteisėto nepadarė, tik dirbo savo darbą. Virginijos KESMINĖS nuotr.

Taip į Panamą, į Kolonos uostą, kur stovėjo laivas "Yalta", pastatytas Lenkijoje 1989 m., ir buvo remontuojamas, išskrido įgulos nariai klaipėdiečiai, nes buvo žadami labai geri atlyginimai. Jie tikėjosi, kad laivas bus greitai suremontuotas ir išplauks į jūrą. Bet remontas vis nesibaigė ir nesibaigė, ir laivas tame Panamos uoste prastovėjo vos ne metus. Keli jūrininkai, kurių kontraktai baigėsi, pareikalavo grąžinti juos namo. Jiems sumokėjo atlyginimus ir jie išskrido. Tačiau į Panamą vėl atskrido keli jūrininkai, ir vėl iš Klaipėdos.

Tik vėliau, nutikus tai nelaimei, dėl kurios iš jūrininkų gyvenimo buvo išbraukti visi metai, pamatyta, kad buvo įspėjamųjų ženklų, ir ne vienas.

Pirmas signalas - mįslinga mirtis

Likus gal kiek mažiau nei pusmečiui prieš laivui išplaukiant į jūrą, nutiko labai mįslingas įvykis. "Yaltos" interneto kavinėje buvo rastas negyvas jaunas jūreivis iš Klaipėdos. Jelena buvo susitikusi su to vaikino tėvu, kuris nepatikėjo versija, esą jo sūnus perdozavo narkotikų. Jo manymu, viskas buvo surežisuota, kad taip atrodytų. Viename jo bate rastas pakelis su "koksu", o šalia gulėjo švirkštas. Kilo klausimas: jeigu jis uostė kokainą, tai kam tada buvo reikalingas švirkštas, skirtas heroinui?

Jūrininkai pasakojo, kad ant kaklo buvusios kažkokios žymės, lyg jis būtų buvęs smaugtas. Tėvas buvo įsitikinęs, kad jo sūnus nužudytas.

Jam nepavyko išsireikalauti, kad sūnaus kūnas būtų parskraidintas iš Panamos į Klaipėdą. Deja, jis sulaukė tik urnos, ir tai gana vėlai, nes ilgai vyko ikiteisminis tyrimas.

Jau tada buvo kuriamos versijos, kad gal vaikinas ką nors nugirdo, ko nereikėjo. Jelenos kalbinti jūrininkai sakė, kad jaunas vaikinas visai nebuvo panašus į narkomaną, buvęs gana stambus.

Antras signalas - kapitonas paliko laivą

Likus gal savaitei iki laivo "Yalta" reiso, kapitonas klaipėdietis, labai ilgai laukęs, kada galų gale baigsis remontas, pareiškė susirgęs ir pareikalavo laivo savininko jį pakeisti. Klaipėdietį kapitoną pakeitė iš Sevastopolio atvykęs kapitonas ukrainietis. Jūrininkai pasakojo, kad praėjus kelioms dienoms jis pradėjo gerti taip, kad visai neišeidavo iš savo kajutės.

Beje, prieš laivo išplukdymą iš Panamos esą dėl netinkamo elgesio ir per menkos kompetencijos buvo pakeistas kapitono vyresnysis padėjėjas. Vieno jūrininko laiške iš kalėjimo rašoma, jog "starpomas" buvęs geras vyras ir be reikalo "nurašytas". Tada į laivą atvažiavo jo pakeisti kolumbietis. Kadangi kapitonas gėrė, viskam vadovauti ėmėsi jis.

A. Milkintą visi laikė laivo agentu. Jis labai dažnai būdavo "Yaltoje", sakė gerai pažįstantis laivo savininką. Bet prieš pat reisą paaiškėjo, kad ir jis plauksiąs į jūrą, bus elektrikas.

Laivo "Yalta" įgulą tada sudarė 15 narių: 11 klaipėdiečių, vienas Lietuvos pilietis, gyvenantis Panamoje A. Milkintas, be kapitono, ukrainietis vyriausiasis mechanikas ir kapitono vyr. padėjėjas kolumbietis.

Maišus paėmė naktį

Galų gale 2003 metų birželį laivas išplaukė į reisą. Jūrininkams buvo sumokėtas avansas, pasakyta, kad "Yalta" plauks į Lenkiją. Jie pasakojo, kad viskas buvo labai gerai ir jokių įtarimų niekas nekėlė. Ir maitinami jie buvo labai gerai, buvo ir sporto salė, ir sauna su treniruokliais.

Prasidėjus reisui vieną naktį, kolumbiečiui pareikalavus, Karibų jūroje laivas sustojo. Prie jo atplaukė kateris, kuriame buvo ginkluoti žmonės. Kolumbietis sukomandavo, kad iš katerio reikia į laivą perkrauti maišus. Vėliau jie buvo pernešti į specialiai tam parengtą patalpą, kuri užvirinta. Tada buvo aišku, kad tai kažkokia kontrabanda.

Po to, kai maišai buvo perkrauti, jūrininkams buvo pasakyta nusirengti drabužius ir mesti už borto. Jie tarpusavyje šnibždėjosi, kad, ko gero, tai narkotikų kontrabanda, pasakojo vienas kitam, kas vyko naktį. Darėsi neramu - o kas bus toliau? Akivaizdu, kad jie tapo liudininkais, vadinasi, neturėtų būti palikti gyvi. Galvojo, kad, kai kontrabanda bus paimta, jie būsią nuskandinti kartu su laivu.

Vienas jūrininkas pasakojo, kad, kai praėjus dienai ir nakčiai, jie pamatė jūroje skraidančius sraigtasparnius, kai patrulinis laivas sustabdė "Yaltą", jie apsidžiaugė, kad būsią išgelbėti ir liks gyvi. "Yalta" 2003 metų birželio 23 d. Karibų jūroje, netoli Kolumbijos krantų, buvo sulaikyta JAV pakrančių apsaugos tarnybos. Iš pradžių buvo skelbiama, kad laive buvo rasta 3,5 tonos kokaino, kurio vertė buvo 150 mln. JAV dolerių. Prisimenu, kad į Klaipėdą atvykę du JAV advokatai, gynę du iš vienuolikos laive "Yalta" dirbusių Lietuvos jūrininkų, aiškino, kad grynojo kokaino "Yaltoje" buvo 2,87 tonos, vėliau jis būna maišomas. Kokaino rinkos vertė, kaip spėta, apie 120 mln. JAV dolerių.

Apklausa prasidėjo laive

Tačiau situacija "Yaltoje", įsilaipinus ginkluotiems amerikiečių pasieniečiams, negerėjo. Jie su įgulos nariais elgėsi kaip su nusikaltėliais. Visi įgulos nariai buvo suvaryti į kajutkompaniją, nebuvo leista nieko pasiimti iš kajutės. Jie buvo priversti nusimauti net "triusikus" ir apsirengti popieriniais oranžiniais kombinezonais. Visi sėdėjo vienoje vietoje, niekam neleido niekur išeiti. Ir į vachtą, ir į tualetą buvo lydimi. Laivas iki Tampos, Floridos valstijoje, plaukė kelias dienas.

Federalinio tyrimų biuro agentai paėmė jūrininkų pirštų antspaudus, pradėjo juos apklausti dar laive ir grasino, kad jiems gresia 10-20 metų kalėjimo. Jūrininkai pareikalavo pakviesti konsulą, advokatą. Tai nebuvo padaryta. Prieš palikdami laivą kiekvienas turėjo aprašyti savo turtą. Tada jie užėjo į savo kajutes. Jūrininkai turėjo avansą - kas 600, kas net 2000 dolerių. Pinigų, magnetafonų, grotuvų, prancūziškų kvepalų, striukų kajutėse nebuvo. Amerikiečiai pasiėmė kas kam patiko. Vėliau "Yaltos" jūrininkams buvo sumokėta 500-600 dolerių už prarastus daiktus.

Atvykus į Tampą jūrininkai buvo susodinti į šio miesto ir kitus Floridos kalėjimus - buvo išskirstyti. Jokių daiktų, net dantų šepetėlio, pasiimti jie negalėjo.

Prokuroras kaltino, kad Lietuvos jūrininkai tikslingai atvyko į Panamą, nusipirko narkotikų, tikslingai pradėjo dirbti "Yaltoje" ir norėję tuos narkotikus parduoti Amerikoje, nors laivas buvęs sulaikytas Karibų jūroje, per 1200 mylių nuo Amerikos, ir plaukė visai į kitą pusę.

Kapitono pirmasis padėjėjas kolumbietis pateikė versiją, kad įgula žinojusi apie kokainą laive. Jis teigė, kad už kokaino maišų, kuriuose buvo po 40 kg, perkrovimą iš mažų laivų į "Yaltą" įgulai buvo sumokėta. Įgula aiškino, kad tie 48 tūkst. dolerių buvęs atlyginimas jai už darbą. Kolumbietis teisme liudijo prieš įgulą.

Visi buvo sukelti ant kojų

Praėjus dviem savaitėms po to, kai Karibų jūroje motorlaivis "Yalta" buvo sulaikytas, viena moteris gavo pieštuku parašytą laišką (jūrininkui jį paskolino kitas kalinys). Jame pranešta, kad jūrininkai nekalti, bet uždaryti į JAV kalėjimus ir patarta kreiptis į žurnalistę J. Listopad. Kiti jūrininkų artimieji tą moterį užsipuolė, kam ji kelianti triukšmą, nes jūrininkai praras darbą ir niekada nebegalės plaukti į jūrą. Jie tada dar nesuprato, kad jūrininkai gali sėsti dvidešimčiai metų.

Pasak Jelenos, tuometinis Seimo narys Vaclovas Stankevičius apie įvykį jau žinojo, nes vieno jūrininko, sėdinčio kalėjime, tėvas kartu su juo plaukė į jūrą.

V. Stankevičius atvyko į Klaipėdą, susitiko su žurnalistais, nes manė, kad reikia kuo greičiau viską iškelti į viešumą. Jelena pasakojo, kad buvo kreiptasi ir į Lietuvos jūrininkų sąjungą, tačiau ji nenorėjo turėti nieko bendro su tokiais jūrininkais. Be abejo, tada dar tikrai nebuvo žinoma, ar jie iš tikrųjų nekalti.

Užsisuko gelbėjimo mechanizmas

Ilgą laiką jūrininkai sėdėjo kalėjime ir nežinojo, ką jiems daryti. Lietuvos jūrininkų gelbėjimo operaciją pirmasis užsuko tuometinis Seimo narys Vaclovas Stankevičius. Savo šalies jūrininkų likimu buvo susirūpinęs ir tuometinis Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis. Pirmiausia reikėjo surasti kalėjimus, kuriuose uždaryti jūrininkai. Jie buvo surasti Tampoje.

Tuometinis Lietuvos ambasadorius JAV Vygaudas Ušackas pats važiavo į Tampą ir buvo susitikęs su Lietuvos jūrininkais net du kartus. Pirmą kartą praėjus vos ne dviem mėnesiams po to, kai jie buvo areštuoti. Susitiko su kiekvienu jūrininku. Antrą kartą jau po teismo buvo su jais susitikęs vieno advokato viloje Floridoje, į kurią advokatas pakvietė gyventi jūrininkus, kol jie neišskris namo. Teisme V. Ušackas nedalyvavo, kad nebūtų įtarta spaudimo teismui darymu. Jūrininkai sako, kad V. Ušackas po to, kai jie buvo išteisinti, jiems atvežė lietuviško alaus.

Beje, V. Ušackas dalyvavo ir derybose, kai "Limarko" laivininkystės kompanijos vieno laivo jūrininkai buvo paimti įkaitais Nigerijoje.

Buvo išteisinti

Teismo procesas JAV Floridos valstijoje, Federaliniuose teismo rūmuose Tampoje, prasidės 2004 metų gegužės 3 d. Nuosprendis buvo paskelbtas birželio 15 d.

J. Listopad iki šiol prisimena tą vietą, kur stovėjo, kai V. Stankevičius jai paskambino ir pranešė, kad Lietuvos jūrininkai teismą laimėjo. Ji turėjo perduoti žinią vienuolikai klaipėdiečių šeimų ir ji jas sujaudino iki ašarų. Jelena, tada dirbusi "Klaipėdos" dienraštyje, dar spėjo džiugią žinią pranešti kitos dienos numeryje, nors ją gavo jau po 19 val. Žinoma, Amerikoje tada buvo dar ankstyvas rytas.

Vėliau J. Listopad vyko į Vilnių pasitikti jūrininkų parskridusių iš Amerikos. Viena moteris, sirgusi vėžiu, dar labai norėjo pamatyti savo vyrą. Ir tai įvyko, jis grįžo, jie susitiko, o po savaitės moteris mirė.

"Buvo labai svarbu, kad visi dvylika JAV teismo prisiekusiųjų balsuotų vienbalsiai. Jeigu nors vienas būtų balsavęs prieš išteisinimą, būtų buvę viskas. Vėl būtų laukęs kitas teismas, kaip nutiko A. Milkintui. Manau, tai buvo precendento neturintis įvykis. Nes kiti žmonės vien teismo laukdavo 2-3 metus. O mūsų jūrininkams teismas įvyko beveik po metų ir juos išteisino. Tokie dalykai itin retai nutinka, ypač jeigu tai būna susiję su narkotikais, o kad išteisintų - dar rečiau. Viena laimė, kad jūrininkams ir jų šeimoms padėjo ir V. Stankevičius, ir Užsienio reikalų ministerija, ir ambasada JAV įrodyti, kad jie nekalti", - kalbėjo J. Listopad.

Kai kurie metė jūrą

J. Listopad žiniomis, A. Milkintas vis dėlto buvo nuteistas 19,5 metų kalėjimo.

Jelena susitiko su daugeliu jūrininkų, tada sėdėjusių JAV kalėjimuose. Vienas jūrininkas neatsakė nė į vieną klausimą norėdamas apsaugoti vėliau gimusius savo sūnus. Jo artimieji net nežino, kad jis buvo kalėjime. Kiti džiaugėsi galėdami susitikti. Jie sakė, kad jeigu ne V. Stankevičius, V. Ušackas, A. Valionis, nežinia kas būtų jiems nutikę. Ko gero, būtų dar ir dabar tebesėdėję kalėjime ir jautėsi labai dėkingi už išgelbėtus gyvenimus.

Vieni jų ir toliau dirba jūroje, o kiti iš karto metė jūrą ir dirba jau visai kitoje srityje. Vienam, kai jis ieškojo darbo jūroje, niekas nepadėjo. Jam visus metus teko dirbti taksi vairuotoju, o paskui pats susirado laivą ir išplaukė į jūrą.

Operacija "Panamos ekspresas"

2003-204 metais JAV advokatai pasakojo, jog jau 6 metus buvo vykdoma speciali narkotikų gabenimo iš Kolumbijos į JAV sulaikymo operacija. Per tą laikotarpį jau buvo sulaikyta 200 laivų, kaltinimai pareikšti apie 800 žmonių. Daugeliu atveju laivų įgulų 70 proc. buvo kolumbiečiai. Beje, jie tiesiog sėdėdavę ant kokaino maišų. Iki 2003 metų gegužės šios operacijos metu buvo perimta 192 tonos kokaino.

"Lietuva įrodė, kad jai brangus kiekvienas pilietis"

Vaclovas STANKEVIČIUS, Lietuvos Respublikos konsulato Seinuose vadovas
Tada Lietuva dar buvo maža valstybė, nepriklausė nei Europos Sąjungai, nei NATO, nebuvo tokia stipri kaip dabar. Tačiau ji sugebėjo beveik stebuklingu būdu įrodyti pasauliui, kad jai brangus kiekvienas jos pilietis. Kartu dirbo ir Seimas, ir Vyriausybė, ypač Užsienio reikalų ministerija, ir žiniasklaida, ir visuomenė.
Tada buvau jau patyręs Lietuvos Seimo narys, nes buvau išrinktas 2000-aisiais. Iš pirmo žvilgsnio situacija atrodė beviltiška. Jūrininkai buvo areštuoti ne kokioje nors bananų respublikoje, juos sulaikė JAV, galingos demokratinės valstybės, pareigūnai.
Būdamas jūrininku žinojau jų darbo specifiką, tad suabejojau, kad profesionalūs jūrininkai iš Klaipėdos vyktų į Panamą užsiimti tokiais negarbingais ir neleistinais reikalais. Juo labiau kad pažinojau kai kurių jų tėvus. Su vienu kartu ėjome į jūrą, jo šeima buvo labai padori. Taip, buvo žmonių, net tarp jūrininkų, kurie klausė, ko aš kišuosi ir stengiuosi dėl tų narkomanų.
Kontaktuoti su jūrininkais negalėjau, nes jie jau sėdėjo kalėjimuose. Tuo metu labai padėjo Lietuvos ambasada JAV, kuriai vadovavo Vygaudas Ušackas. Ambasada ėmėsi aktyvių veiksmų, nors Lietuvos jūrininkai kalėjo labai toli nuo Vašingtono.
Tam, kad ambasada dirbtų efektyviai, reikėjo, kad tam tikrą poziciją užimtų Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Ji mus palaikė, kad galėtume bendrauti su jūrininkais. Mūsų diplomatų pokalbiai su jūrininkais padėjo jiems atlaikyti spaudimą prisipažinti kaltais.
Glaudžiai bendravome su Lietuvos žiniasklaida, kuri buvo skaitoma ir Amerikoje. Labai svarbu buvo suformuoti kuo palankesnę visuomenės nuomonę apie tuos jūrininkus. Manau, kad mums visiems kartu - Seimo nariui, diplomatams ir Lietuvos žurnalistams pavyko tai padaryti. Į Lietuvą atvyko advokatai iš JAV, Klaipėdoje jie bendravo su jūrininkų artimaisiais ir įsitikino, kad tai profesionalūs jūrininkai, o ne kokie nors "mafiozai", gabenantys narkotikus, kad jie tik pateko į tokią situaciją ir nėra kalti.
Labai džiaugiuosi, kad tie jūrininkai šiuo metu yra laisvėje, dirba, augina vaikus.

"Lietuvos jūrininkai elgėsi sąžiningai"

Vygaudas UŠACKAS, Lietuvos teisininkas, diplomatas, visuomenės bei politinis veikėjas
Manau, kad visų pirma padėjo tai, kad Lietuvos jūrininkai elgėsi sąžiningai. Belieka tik apgailestauti, kad žmonės, atlikę savo pareigą, turėjo beveik metus išbraukti iš savo gyvenimo ir bylinėtis dėl to, ko jie nepadarė.
Padėjo ir jų šeimos, ir Klaipėdos jūrininkai, prisidėjo ir mūsų diplomatinės paslaugos bendraujant su JAV teisėsauga. Na, ir, žinoma, tai, kad mums pavyko sukelti nuoseklų triukšmelį.
Mes irgi vaikščiojome ašmenimis, nes užsienio ambasada negali kištis į teisėsaugos organų darbą. Dėl išmintingos diplomatijos mums pavyko šią bylą paviešinti. Pritraukti geriausius advokatus, per Floridos žiniasklaidą paaiškinti apie šios bylos jautrumą ir sudėtingumą, žmonių nekaltumą. Išėjimas į viešumą padėjo sukurti palankią aplinką, ir prisiekusiųjų teismas juos išteisino.
Su tais, kurie sėdėjo Tampos kalėjime, mes palaikydavome ryšį. Susiskambindavome beveik kas savaitę, nes aš buvau Vašingtone. Jie man paskambino ir pasakė, kad reikia pasitarti. Prokuroras siūlo jiems prisipažinti, tada jie būsią įkalinti ne 18-19 metų, kaip gresia, o 4-5 metus.
Apie tokius dalykus telefonu nepakalbėsi. Atskridau į Tampą. Įsivaizduojate, manęs, kaip valstybės atstovo, jie klausė, ką jiems daryti. Vos ne savo likimą atiduoda į mano rankas. Tai vienas jautriausių momentų mano karjeroje. Pasakiau: "Vienintelis dalykas, vyrai, ką jums galiu patarti - elkitės pagal savo sąžinę. Jeigu tikrai jaučiatės nekalti, nieko nepasirašykite. Aš pažadu Lietuvos Vyriausybės vardu daryti viską, kad jūs būtumėte išlaisvinti. Ir jie pasielgė sąžiningai.
JAV teisėsaugos organai stebėjo tą procesą labai akylai. Sąžiningi jūrininkų žingsniai ir šiokia tokia mūsų pagalba nulėmė teigiamai bylos baigtį.
Praėjus metams, po to, kai jie buvo išlaisvinti, susitikau su tais jūrininkais vienoje Klaipėdos kavinėje. Jie buvo atėję su žmonomis, su vaikais. Ir tada jie klausė, ką jiems daryti, nes norėjo prašyti kompensacijos. Tada pasakiau, kad kompensacijos yra privatus dalykas, kad jie turi kreiptis į advokatus. Jeigu neklystu, jiems nepavyko prisiteisti kompensacijos. Svarbiausia, kad jie laisvėje, ir jiems viskas gerai.