Antanas Bosas: aštuonerius metus besitęsiantys teismai paliko sklypą „voverėms ganyti“

„Vien už žemės sklypą su išduotomis sąlygomis namo statybai dar litais esu paklojęs beveik milijoną. O dabar turiu sklypą už milijoną – voverėms ganyti“, – „Vakarų ekspresui“ sakė A. Bosas.

Pasak verslininko, teisminiai procesai tęsiasi jau aštuonerius metus, nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje jau yra pasisakęs.

„Lietuvos teismų sistema mane stebina. Po Aukščiausiojo Teismo sprendimo jau sukasi antras bylų ratas. Gerai, kad turiu finansinę pagalvę, bet visą pensiją vis tiek tenka atiduoti advokatui“, – kalbėjo A. Bosas, kurio turtas vertinamas ne vienu milijonu eurų.

Verslininkas retoriškai klausia, kas būtų nutikę, jei į tokią situaciją būtų patekęs jaunas žmogus, paėmęs paskolą iš banko ir visus tuos metus turėjęs ją mokėti.

„Juodkrantėje prie marių buvo nugriautas pastatas – ten procesai vyko daug greičiau, o valstybinės institucijos buvo įpareigotos kompensuoti nuostolius. Mano atveju byla vis dar tęsiasi. Po šios dar laukia dvi teismo instancijos“, – teigė A. Bosas, pripažindamas, kad šiuo metu į situaciją žiūri jau ramiau.

Jis sako susitaikęs, jog visų į namo statybas Vilniaus rajone investuotų lėšų neatgaus.

 „Dabar turiu sklypą Vilniaus rajone – voverėms“, – juokavo verslininkas, anksčiau įkūręs elnyną Karklėje.

A. Boso teigimu, valstybės institucijos privalo kompensuoti žalą, atsiradusią dėl jų pačių priimtų neteisėtų sprendimų, ir jis neabejoja, kad anksčiau ar vėliau tai bus padaryta.

„Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad savivaldybė turi kompensuoti 90 proc. patirtų sodybos griovimo nuostolių, o likę 10 proc. – mano problema. Kodėl? Man tai atrodo neteisinga, bet nusprendžiau dėl to nesikreipti į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Pirmiausia reikia sulaukti šių bylų pabaigos“, – svarstė verslininkas.

Jis taip pat stebisi, kodėl Vilniaus rajono savivaldybė vilkina procesą.

„Jie tikrina visas sąskaitas, ar buvo sumokėtas PVM, atlieka Mokesčių inspekcijos funkcijas. Man jau nėra esminio skirtumo – kompensuos 5 tūkst. eurų daugiau ar mažiau. Tačiau savivaldybė neįvertina, kad teks mokėti ir 5 proc. metines palūkanas, o kuo ilgiau byla tęsis, tuo didesni bus jų nuostoliai“, – skaičiavo A. Bosas.

„Kai pradėjau statyti namą, man buvo 60 metų, dabar – jau 71-eri, o ši istorija dar nebaigta“, – su ironija kalbėjo verslininkas.

© Dainos BOSAS „Facebook“ nuotr.

Selektyviu teisingumu stebisi ir A. Boso sutuoktinė Daina Bosas. Socialiniuose tinkluose ji atkreipė dėmesį, kad tame pačiame miško masyve stovi ir kitos sodybos, kurios nebuvo nugriautos.

„Apibrauktas mūsų namas – jis buvo nugriautas. Apibrauktas kitas namas – jis stovi iki šiol, netgi giliau miške. Kuo mūsų namas buvo blogesnis? Kuo jis labiau „kenkė miškui“?“ – rašė D. Bosas, pabrėždama, kad tokia situacija kelia klausimų dėl selektyvaus teisingumo.

Primename, kad A. Boso šeimos namas Vilniaus rajone buvo nugriautas 2024 metais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neskundžiama nutartimi konstatavo, jog statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai. Preliminariai skaičiuota, kad gyvenamojo namo, klėties ir pirties nugriovimas galėjo kainuoti apie 150 tūkst. eurų, iš kurių 90 proc. turėjo padengti Vilniaus rajono savivaldybė, o likusią dalį – A. Bosas. Šiuo metu verslininkas siekia kompensacijos ir už pačias statybas.