LRT tyrimas. Kare dėl kaukių įmanoma viskas: brukamas niekalas ir falsifikuojami

Nustatoma atvejų, kai apsaugos priemones iš Kinijos importuojančios įmonės pateikia falsifikatų, negaliojančių dokumentų, reikalavimų neatitinkančių kaukių. Muitinė teigia, kad iš Kinijos atkeliaujančių kaukių beveik netikrina.

Kovo paskutinėmis dienomis Vilniaus miesto savivaldybė skelbėsi, kad gydymo įstaigoms dalija 22 tūkst. įsigytų respiratorių. Dar viena siunta – su 0,5 mln. veido kaukių ir 6 000 respiratorių bei kitomis apsaugos priemonėmis – Vilnių iš Kinijos pasiekė balandžio 6 d.

Tačiau paaiškėjo, kad dalį įsigytų respiratorių savivaldybei teks grąžinti Kinijos gamintojams. Vietoje pirktų FFP2 klasės respiratorių buvo atsiųsta prastesnių ir pigesnių – FFP1 klasės.

FFP1 respiratoriams suteikiama tik 80 proc. apsauga (šios kaukės filtruoja tiek procentų ore esančių dalelių), jie dažniausiai naudojami dirbant dulkėtoje aplinkoje, renovuojant namus ir atliekant įvairius darbus, tuo metu FFP2 respiratoriai suteikia 94 proc. apsaugą ir yra naudojami sveikatos priežiūros specialistų kovoje su virusais.

Respiratorius / BNS nuotr.

Gerokai skiriasi ir šių respiratorių kaina. Pavyzdžiui, FFP1 parduodami už 1–1,6 euro už vienetą, tuo metu FFP2 kaina yra apie 5–6 eurus.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis sako, kad savivaldybei teks grąžinti apie 2 tūkst. vienetų atsiųstų netinkamų respiratorių. Juos esą taip pat būtų galima panaudoti, tačiau tokiu atveju būtų permokėta už netinkamą prekę.

„Neatitiko to, ką pirkome. Ir tie respiratoriai buvo patekę per skirtingas dėžes, tai mes turėjome vargo ir poliklinikos turėjo grąžinti tuos dalykus“, – tikino P. Poderskis.

Vis dėlto jis nesiryžo vertinti, ar Kinijos gamintojai sąmoningai atsiuntė pigesnę ir prastesnę prekę, nei buvo pirkta, ar tai buvo žmogiška klaida.

P. Poderskis / E. Blaževič/LRT nuotr.

Įtaria dokumentų klastojimu

Kauno technologijos universiteto Aplinkosaugos technologijos katedros mokslininkai jau tris savaites tiria į Lietuvą atkeliaujančius respiratorius, konkrečiai – FFP2 kaukes. Bendradarbiaujama tiek su gydymo įstaigomis, tiek importuotojais. Į juos dėl respiratorių kreipėsi ir Vilniaus savivaldybė.

Kaip aiškina katedros profesorius Dainius Martuzevičius, mokslininkai tikrina pagrindinę respiratoriaus savybę – jo filtravimo efektyvumą. Kiekvienas respiratorius turi filtrinę medžiagą, kuri privalo neleisti ore esančioms dalelėms pateikti į kvėpavimo takus 95 proc. efektyvumu.

„Mes negalime patikrinti absoliučiai visų europietiško standarto sąlygų, nes reikalavimų yra daug, bet matome, kad kiniškos kaukės sulaikymo efektyvumą pasiekia. Problema yra ta, kad kinų respiratorių konstrukcinės savybės neleidžia pasiekti maksimalaus efektyvumo“, – LRT komentuoja mokslininkas.

Anot jo, geras, maksimaliai apsaugantis respiratorius privalo užsidėti ant pakaušio, tačiau kiniškos – dažniausiai tvirtinamos ant ausų.

„Mes paėmę tą kaukę matome, kad kaukė neprisispaudžia prie veido. Ta virvelė yra labai skysta, respiratorius juda, prigludimo nėra, pro nosį skylės, pro smarką – skylė, tai apie kokį filtravimo efektyvumą mes kalbame“, – sako D. Martuzevičius.

Pandeminiu laikotarpiu dauguma Kinijos įmonių maksimaliai supaprastino aukščiausios kategorijos apsaugos priemonių dizainą. Veido kaukių gamintojai naudojasi ES reguliavimo spragomis, kad pagreitintų įrangos gamybą ir pardavimus, siekdami patenkinti produktų paklausos sprogimą užsienyje. Ir, žinoma, kad galėtų uždirbti.

KTU mokslininkas, matydamas ant veido sunkiai besilaikančias kaukes, bet turinčias patvirtintą europietišką sertifikatą, įtaria, kad dokumentai gali būti klastojami. Esą tai nėra naujiena. JAV jau išaiškintos klastojamų respiratorių technologijos.

„Mes nesame detektyvai. Ar iš tiesų kinai, kurie kaukes pardavinėja sertifikavimo apsaugos priemones pagal europietišką standartą, sunku patikrinti“, – teigia D, Martuzevičius.

Panašias tendencijas įžvelgia ir Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius P. Poderskis. Anot jo, kinai naudojasi padėtimi ir klastoja dokumentus, todėl kur kas akyliau pradėta žiūrėti į respiratorių sertifikatus.

Vietoje kaukių – marlė

Europos Sąjungos taisyklės veidą saugančioms kaukėms taiko skirtingas įstatymų bazes. Asmens apsaugos priemonės, įskaitant vienkartinio ir daugkartinio naudojimo respiratorius, kitaip žinomus kaip FFP1, FFP2 arba FFP3, yra griežtai sertifikuojamos ir joms reikalingas laboratorijos patvirtinimas.

Siunta iš Kinijos / Vyriausybės nuotr.

Kadangi tai nėra medicininė priemonė, jos priežiūra užsiima Lietuvos Vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Rinkos priežiūros planavimo ir rizikos vertinimo skyriaus vedėjas Arvydas Naina teigia, kad pastaruoju metu įmonės, importuojančios veido kaukes iš Kinijos, prieš užsakant siuntas pačios kreipiasi į tarnybą, rodo dokumentus ir produktus.

„Gautuose dokumentuose tokių dalykų esu matęs. Standartas – pati aukščiausios kategorijos apsauga, bet žiūri į nuotrauką ir matai marlę. Tarp tų dokumentų būdavo ko tik nori. Buvo atviri falsifikatai, buvo ne pagal tą standartą, ne pagal tuos reikalavimus. Buvo paduoti ir Europoje negaliojantys dokumentai“, – pasakoja A. Naina.

Jis neatmeta tikimybės, kad dalis dokumentų gali būti klastojami. Esą visko iki galo nepatikrinsi, o galiausiai atsakingas tas, kas veža. Tiesa, aiškinama, kad Europos Komisija yra priėmusi sprendimą, kuriuo leidžiama į Europą įvežti produktus, nebaigus jų tikrinimo procedūros.

Bet net ir palengvinus sąlygas, kinų gamintojai kartu su Lietuvos importuotojais bando apeiti reguliavimus. Pavyzdžiui, pasitaikė atvejų, kai turint leidimą vežti nesterilias kaukes, bandyta jas priskirti prie respiratorių.

Tuo metu vienkartinėms medicininėms kaukėms taikoma medicinos prietaisų direktyva, leidžianti įmonėms produktus sertifikuoti savarankiškai.

Konkrečiai šių pigesnių ir vaistinėse randamų kaukių priežiūra užsiima Akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba. Jos duomenimis, vienkartinės kaukės priskiriamos žemiausiai klasei. Gamintojas prieš teikdamas produktus į rinką turi registruoti save ir tą kaukę valstybėje narėje. Tačiau tai yra tik formalus registravimas.

„Gamintojai gali neatlikti tų procedūrų. Sveikatos apsaugos ministerijos kovo 12 d. išleido įsakymą, kuriuo ekstremaliosios situacijos laikotarpiu leido į Lietuvą teikti medicinines kaukes, kurioms nebuvo taikomos reguliacinės procedūros“, – teigia Akreditavimo tarnybos Medicinos priemonių priežiūros skyriaus vedėja Jolanta Karavackaitė.

Pagal medicinos priemonių direktyvą, nėra prievolės atsiunčiant į Lietuvą prekes iš Kinijos prie produkto pridėti ir dokumentus.

Siuntų iš Kinijos beveik netikrina

Tiek respiratorių, tiek vienkartinių kaukių ir kitų apsaugos priemonių, atvykstančių iš Kinijos, tikrinimu užsiima muitinė. Nuo kovo pabaigos visos kiniškos prekės, skirtos Lietuvai, iš esmės atkeliauja per Kauno oro uostą.

Reagentų siunta iš Kinijos / S. Skvernelio socialionio tinklo nuotr.

Pavyzdžiui, kovo 28 d. kartu su milijonais vienkartinių pirštinių atskrido ir 200 tūkst. FFP2 respiratorių. Iki balandžio pradžios atskrido dar milijonas kaukių ir 50 tūkstančių respiratorių. Iki balandžio 8 d. Kaune lėktuvai su siuntomis, tarp jų ir kaukėmis, iš Kinijos leidosi 6 kartus.

Kauno teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojas Vilius Ragainis teigia, kad iki minėtos dienos kroviniai iš Kinijos buvo tikrinami du kartus. Muitinės rizikos valdymo centras nustato siuntų rizikos profilius, pagal kuriuos yra taikomi skirtingi muitinės pareigūnų veiksmai.

Naudojami trijų rūšių patikros kanalai: žalias, geltonas ir raudonas. Esant žaliam kanalui, siunta praleidžiama be jokios patikros. Geltonas kanalas reiškia dokumentų tikrinimą, raudonas – ir dokumentų, ir prekių.

„Nuo kovo 28 d. raudonas kanalas iškrito du kartus. Dažniausiai prekėms iš Kinijos krito geltonasis kanalas, nes prekės neapmokestinamos mokesčiais, todėl krito patikrinti, ar teisėtai neapmokestinta. O paskui daugeliu atveju kanalas krito žalias. Kai žalias kanalas, muitinė į procesą nesikiša“, – LRT teigia V. Ragainis.

Pasak pareigūno, vienos siuntos muitinė netikrino, nes prekių gavėjęs buvo Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras. Esą jis pats galėjo įvertinti siuntos atitikimą normoms. Tuo labiau, institucijų pozicija aiški – už dokumentų tikrumą atsakingos pačios prekes deklaruojančios įmonės.

Tiesa, kai fiziškai tikrinamos asmens apsaugos priemonės, į tai turėtų įsitraukti Vartotojų teisių apsaugos tarnybos ekspertai, tačiau A. Naina sako, kad į Kauną prekių nevyko tikrinti.

Pasak akreditavimo tarnybos ekspertės J. Karavackaitės, muitinė medicinos priemones tikrina, kai kyla ženklinimo klausimų, tačiau dėl vienkartinių kaukių – tikrinimo neatlieka.

Nuo balandžio 1 d. Kinija pati pradėjo kur kas griežčiau tikrinti išvežamas prekės, taip pat eksportuoti asmens apsaugos ar medicinines priemones nuo šiol gali tik akredituotos gamyklos. Oro uostuose vyksta ne tik dokumentų kontrolė, peržiūrimi sertifikatai ir patys produktai.

Tačiau LRT kalbintos į Lietuvą kaukes ir respiratorius vežančios įmonės sako, kad per susiformavusį trumpą laiko langą, kai iš esmės nebuvo jokios kontrolės, į rinką spėjo pakliūti daug nekokybiškų apsaugos priemonių.

Kalti ne tik kinai

Vienas iš LRT kalbintų verslininkų, jau daugiau kaip dešimtmetį importuojantis apsaugos priemones iš Kinijos ir norėjęs išlikti anonimas, sako, kad dabartinė situacija Lietuvoje liūdina. Esą dėl to, kad institucijos gauna nekokybiškus respiratorius, kalti ne tik kinai, o ir kuo greičiau ir bet ką perkančios organizacijos bei į rinką staiga įšokusios įmonės.

„Kai pasižiūri, kaip yra formuojama įmonių pasiūla, matai, kad parenkamos tokios bendrovės, kurios neturi jokio sąlyčio su medicina, ir kai tu matai, ką jos siūlo, tai toli gražu neatitinka reikalavimų“, – sako verslininkas.

Koronavirusas Kinijoje / AP nuotr.

Anot jo, pastebima tendencija, kad apsaugos priemones perkančioms institucijoms daromas spaudimas, o šios neturi pakankamai specialistų, kurie sugebėtų atrinkti kokybiškas prekes iš siūlomo didelio srauto.

„Tos pačios įmonės, kurios siūlė ministerijoms, siūlė ir mums tiesiogiai. Apie respiratorius kalbu. Ir, pavyzdžiui, deklaruoja, kad tai aukščiausios kokybės kaukės, tačiau pasižiūri į sertifikatus, laboratoriniu protokolus ir matai, kad tai iš tiesų yra visai kas kita“, – komentuoja vienas iš lietuviškos įmonės vadovų.

Įtarimų sukelia ir patys sertifikatai, laboratorinių bandymų protokolai, neatitinka bandymo protokolo numeris su sertifikato numeriu, abejonių kelia ir kiti niuansai.

Esą apsauginių priemonių rinkos senbuviai greitu metu turėtų nebetiekti respiratorių Lietuvai, nes Kinijoje baigiasi kokybiškos žaliavos, gamyklos nebespėja gaminti produktų, todėl nebegali Lietuvos institucijoms pažadėti norimų kiekių. Tuo labiau, kai atsiranda konkurentų, kurie prižada kaukių gauti greičiau.

Kaip teigia verslininkas, būtent dėl to per trumpa laiką Lietuvą turėjo pasiekti didelis nekokybiškų produktų kiekis, nes noras greitai nupirkti užgožė kaukių kokybinius reikalavimus.

Tačiau medikų atstovai sako, kad džiaugiasi apskritai gaunantys priemonių užsidėti ant veido ir kūno.

„Medikai vis tiek neįvertins, kokio patikimumo yra tos apsaugos priemonės. Viena yra pasižiūrėti, kokios tos gumos ant kaukių, bet kiek jos filtruoja, kiek ne – tai nelabai“, – teigia Lietuvos medikų sąjūdžio vadovo pavaduotoja Jurgita Sejonienė.

Jurgita Sejonienė / D. Umbraso/ LRT nuotr.

Kol kas sąjūdis dėl nekokybiškų apsaugos priemonių iš Kinijos nėra gavęs. Esą dėl respiratorių yra gavę du skundus. Pirmąjį – vasario pabaigoje, kai Santaros klinikas pasiekė pirmosios priemonės iš rezervo.

Tą kartą respiratorių galiojimo laikas buvo pasibaigęs, bet kilus sujudimui – kaukės pakeistos. Pasak J. Sejonienės, pasibaigusio galiojimo respiratoriai taip pat visai neseniai pasiekė Klaipėdos universitetinės ligoninės reanimacijos medikus.

Apimtys padidėjo penkis kartus

Panaši padėtis – ir kitose valstybėse. Pavyzdžiui, Suomijos institucijos neseniai paskelbė, kad jų Vyriausybė sudarė 5 milijonų eurų vertės sutartį su padirbtomis kaukėmis prekiaujančia „The Look Medical Care“. Šiai Estijos įmonei vadovauja suomių verslininkas, kuris parduodamoms kaukėms taikė suklastotą CE sertifikatą.

Įmonės pateiktas sertifikatas teigia, kad kaukes gamina Kinijoje registruota įmonė „The Look Medical Ltd HK“. Tačiau nustatyta, kad sertifikatas iš tiesų buvo išduotas kitai Kinijos įmonei, o „The Look Medical“ tiesiog užklijavo savo logotipą. Tiesa, suomių institucijos įtaria, kad ir originali sertifikato versija yra padirbta. Beje, balandžio 9 d. Suomija pranešė, kad kita respiratorių siunta, atkeliavusi iš Kinijos, neatitinka europinių standartų.

Kinijos prekybos asociacijos duomenimis, nuo 2020 m. pradžios brokuotų kaukių rinkoje padvigubėjo, nes kai kurios gamyklos stengiasi uždirbti aukodamos kokybę. Remiantis oficialiais duomenimis, beveik penktadalis Kinijos kaukių gamyklų pradėjo veikti vasarį, didžioji jų dalis – drabužių ar elektronikos gamintojai.

Karantinas Lietuvoje; veido kaukė / D. Umbraso/LRT nuotr.

Iki vasario pabaigos Kinijoje per dieną verslas pagamindavo 116 milijonų kaukių – maždaug 12 kartų daugiau nei to mėnesio pradžioje. Kovo mėnesį, patvirtinus, kad šalyje pandemija lėtėja, Pekinas palengvino medicinos įrangos eksportą, o tai paskatino gamyklas ieškoti pirkėjų užsienyje, kur ypač trūko medicininės įrangos. Tačiau ne visi importuotojai atidarę dėžes pamatė tai, ką norėjo.

Dabartinėje kaukių rinkoje laviruojantys verslininkai komentuoja, kad Kinijoje šiuo metu kaukės sukūrė tikrą beprotnamį. Kaukių ir respiratorių gamintojai reikalauja sumokėti visą sumą prieš produktams paliekant gamyklą, o laimi tie, kurie moka daugiausiai ir greičiausiai.

Kai kuriais atvejais situacijos tampa nebevaldomos, nes kaukių supirkėjai, pasak verslininkų, stovi prie gamyklų su pinigų krepšiais ir bando perpirkti paruoštus krovinius. Kitais atvejais, atkeliaujančios siuntos su respiratoriai gavėjus pasitinka prapjautomis dėžėmis ir iškrapštytomis kaukėmis.

Viena iš siuntų esą iki šiol yra dingusi kažkur tarp Vokietijos ir Italijos.