Mįslinga R. Karpavičiaus testamento istorija: gražioji našlė melu dangsto savo tiesą

Mįslinga R. Karpavičiaus testamento istorija: gražioji našlė melu dangsto savo tiesą

Ar gali būti, kad paveldėti milijonai gražiajai našlei Aistei Karpavičienei staiga susuko galvą ir smarkiai aptemdė atmintį? Toks klausimas, perskaičius jos viešą pareiškimą, kilo buvusiai Raimondo Karpavičiaus žmonai Audronei Karpavičienei.

45 metų Aistė Karpavičienė, kuri milijonieriaus R.Karpavičiaus žmona tapo likus penkiems mėnesiams iki jo mirties, praėjusią savaitę nusprendė nutraukti tylą ir pabandė praskleisti šydą, dengiantį skandalingą paveldėjimo istoriją.

Tačiau našlės pasakojimas iškėlė dar daugiau klausimų, ypač Audronei Karpavičienei, kuri su savo buvusiu sutuoktiniu kartu gyveno keturis dešimtmečius, o po jo mirties nepaveldėjo nė cento.

Nors ir formaliai išsiskyrę, Audronė Karpavičienė su R.Karpavičiumi kartu nugyveno 40 metų. Jų šeimos gyvenimo – Lietuvoje ir Tenerifėje – epizodai užfiksuoti ir šiose fotografijose.

Turtas – draugei ir broliui

R.Karpavičius prieš mirtį savo daugiau kaip šimtu milijonų eurų vertinamą turtą Lietuvoje ir Ispanijoje užrašė tuo metu dar tik draugei Aistei ir broliui Henrikui Karpavičiui, su kuriuo nebendravo 12 metų.

Sūnus Rokas (39 m.) ir visą gyvenimą drauge nugyvenusi Audronė Karpavičienė (63 m.) liko be nieko.

Mįslingą istoriją pradėjus narplioti „Lietuvos rytui“, ji atsidūrė ir pirmuosiuose Ispanijos žiniasklaidos puslapiuose. Kol Lietuvos teisėsauga pradės nagrinėti teisinius paveldėjimo aspektus, staiga praturtėjusi Aistė Karpavičienė davė interviu delfi.lt portalui.

Naujos moters dar nebuvo

Aistė Karpavičienė: „Kai sutikau Raimondą (prieš 4 metus buvo atsitiktinai supažindinta Nidoje Aistės draugų poros), jis buvo vienišas, nusivylęs gyvenimu... Mes su Raimondu apsigyvenome kartu prieš dvejus metus.“

Audronė Karpavičienė: „Prieš 4 metus buvo 2015 metai. Tais metais aš drauge su ispanų statybininkais ir architektais pabaigiau įrengti šeimos namą Tenerifėje. 2015 metų balandžio 5 dieną ten šventėme Velykas. Dalyvavo ir sūnaus Roko šeima – marti, anūkas ir anūkė.

Nebuvo tik sūnaus, kuris atlikinėjo bausmę iki 2016 metų pabaigos. Raimondas buvo laimingas, kad mes čia jau turime savo namus, kur galime leisti laiką visa šeima, o jis imsis Tenerifėje plėtoti savo verslą.

Jis niekuomet nebuvo vienišas. Mes buvome laimingi, gyvenome normalų šeimos gyvenimą. 2016 metų kovo 18 dieną savo name Palangoje Raimondas su didžiule rožių puokšte pasveikino mane 60-mečio proga, o vėliau su draugų pora šventėme restorane „Auska“.

Šventė užfiksuota nuotraukose. 2018 metų kovo 18 dieną mano 62 metų gimtadienį paminėjome Palangoje, restorane „Pušų paunksnėje“.

2018 metų sausio 12 dieną mes su Raimondu, marčia Jurga, anūkais atšventėme jo 60-metį Tenerifėje, šeimos name.

Su Raimondu po jo 60-mečio dar mėnesį likome Tenerifėje, o po to grįžome drauge į Lietuvą tuo pačiu lėktuvu, sėdėjome vienas šalia kito (yra išlikę ir lėktuvo bilietai). Vėliau aš pavasarį vėl nuskridau į Tenerifę praleisti su anūkais Velykų atostogų ir likau iki balandžio pradžios.

Visa tai parodo, kad jokios Aistės mūsų šeimos gyvenime dar nebuvo.“

Tvarkė svetimą turtą?

Aistė Karpavičienė: „Mes su Raimondu apsigyvenome kartu prieš dvejus metus kaip pora. Gyvenome tarp Palangos ir Tenerifės. Tenerifėje pertvarkėme namus, užsakėme baldus, rengėmės būsimai santuokai.

Mes tiesiog kūrėme savo gyvenimą.“ 

Audronė Karpavičienė: „Kur ta Aistė galėjo gyventi Palangoje, kokiu adresu? Gal dvejus metus slapstėsi mūsų šeimos name? Šiame name gyvenome su Raimondu iki paskutinės mūsų bendro gyvenimo dienos, kai 2018 metų lapkričio 15-ąją aš iš mūsų namų Palangoje jį vežiau į Kauno klinikas.

Tik tą dieną jį pakeliui savo mašina perėmė jo naujoji draugė Aistė, kai trumpam buvome stabtelėję Klaipėdoje prie įmonės biuro. O prieš tai 2018 metų rugpjūtį mes su Raimondu ilsėjomės savo namuose Nidoje su sūnumi, marčia ir anūkais.

Kartais vykdavau į Palangą. Statybininkai įrenginėjo mūsų name Palangoje dujinį šildymą. Aš prižiūrėjau darbus. Jokios ponios Aistės ten taip pat neužtikome. Ji paskelbė internete bendrų nuotraukų, bet visos jos darytos po Raimondo operacijos.

Tai kur yra vaizdai iš jų ketverių metų bendro gyvenimo? Niekaip nesuprantu, kaip ši ponia 2017–2018 metais galėjo gyventi mūsų name Tenerifėje, pertvarkyti jį, pirkti baldus, jei mes su šeima nuo 2015 metų ten nuolat leisdavome žiemas?

Ten nuolat vyko ir mūsų šeimos gyvenimas: šventėme gimtadienius, lankydavosi draugai, bendradarbiai. Jau 2017 metų pavasarį, per Velykas, ir sūnus Rokas su žmona, vaikais atskrido pas mus į Tenerifę, išbuvo čia tris savaites.

Raimondas su anūkais žvejojo, mes plaukdavome išnuomota jachta stebėti ryklių, delfinų. Tuo metu šventėme ir marčios Jurgos gimtadienį. Visa tai užfiksuota nuotraukose.

Jokios Aistės čia niekada nebuvo ir jokia Aistė mūsų name jokių pertvarkymų nedarė. Tiesa, dabar žinau, kad 2018 metų rugsėjo pradžioje, kai Raimondas po atostogų Nidoje išskrido į Tenerifę verslo reikalais dviem savaitėms, o grįžo tik lapkričio 3 dieną, Aistė buvo ten pasirodžiusi.

Tačiau ir tada mes skambindavomės beveik kasdien. Jis vėl grįžo į mūsų namus Palangoje, o aš iškart ėmiau ieškoti gydytojų, nes jis labai blogai jautėsi. Matyt, tuomet ponia Aistė ir pertvarkė svetimus namus.

Mat kai Raimondas jau gulėjo ligoninėje, gavau siuntinį iš Tenerifės. Dėžėje buvo sukrauti mano daiktai, anūkų nuotraukos. Matyt, moteris jau buvo įsijautusi į būsimos šeimininkės vaidmenį, nors Raimondas testamento dar nebuvo parašęs.“

Su sūnumi pykosi ir taikėsi

Aistė Karpavičienė: „Aš žinojau, kad jis turi buvusią žmoną. Kad turi sūnų. Būdavo, kad jis keletą metų iš sūnaus negaudavo net pasveikinimo su gimtadieniu žinutės, kiekvieną sausio 12 dieną laukdavo.

Pernai (2018 m. rugpjūtį. – Red.) kvietėmės sūnų į Nidą, Raimondas norėjo mane pristatyti, bet susitikus nepavyko rasti ryšio, kilo eilinis konfliktas, ir sūnaus šeima išvyko pirma laiko.“

Audronė Karpavičienė: „Raimondo santykiai su vienturčiu mūsų sūnumi Roku iš tiesų ilgą laiką buvo blogi, ir tėvas dėl to labai krimtosi. Tačiau gyvenimas keitėsi. Atlikęs bausmę 2016 metų pabaigoje Rokas apsigyveno Londone, kur jo laukė šeima, turi verslą Kamerūne.

Santykiai su tėvu normalizavosi. Net būdamas kalinimo įstaigoje jis skambindavo tėvui kas antrą dieną. Jau 2017 metų vasarą, kai mūsų anūkams prasidėjo mokyklinės atostogos Londone, Rokas su visa šeima rugpjūčio mėnesį ilsėjosi Nidoje, prieš tai žiemą – Tenerifėje.

Raimondas buvo laimingas leisdamas laiką su sūnumi ir jo šeima. Jokių nesutarimų nebuvo. Raimondas sielojosi, kad sūnus buvo pasukęs klystkeliais, ir džiaugėsi, kad jis susitvarkė gyvenimą.

Jis net siūlė sūnui grįžti į bendrą verslą, bet sūnus atsakė: „Tėveli, geriau būkime tėvas ir sūnus, o verslus turėkime atskirai.“ Raimondui tai nepatiko, bet vėliau prisipažino – sūnus buvo teisus. 

Nors ir formaliai išsiskyrę, Audronė Karpavičienė su R.Karpavičiumi kartu nugyveno 40 metų. Jų šeimos gyvenimo – Lietuvoje ir Tenerifėje – epizodai užfiksuoti ir šiose fotografijose.

2018 metais šeimos name Nidoje, į kurį, kaip pasakojo ponia Aistė, R.Karpavičius kvietėsi sūnų susipažinti su ja, jokios Aistės nebuvo. Sūnus Rokas su vaikais ir žmona kaip įprastai tris savaites ilsėjosi Nidoje.

R.Karpavičius apie jokią Aistę šeimai net neužsiminė, juolab negalėjo kviestis sūnaus, kad ją pristatytų. Sūnus su šeima be jokio konflikto, kaip įprasta, rugpjūčio pabaigoje grįžo į Londoną, nes vaikams reikėjo eiti į mokyklą.

Tuo metu Nidoje Karpavičių name drauge atostogavo ir marčios Jurgos sesuo bei motina. Ponios Aistės niekas nematė. Galiu tik pridurti, kad tą paskutinę mūsų šeimos vasarą Raimondas jau jautėsi nekaip. Bet jokios ligos gydytojai tuo metu nerado.“

Į palatą neįleido

Aistė Karpavičienė: „Tada su profesoriumi Žaliūnu pasitarėme, ir jis pasiūlė atvykti į Kauno klinikas kuo greičiau.“ „Kiek dalyvavo Audronė?“ – portalo „Delfi“ žurnalistės klausimas.

„Nedalyvavo. Jau Jūrininkų ligoninėje R.Karpavičius pareiškė, kam teikti informaciją, kam ne. Įrašė, kad nenori teikti Audronei – tik broliui Henrikui, savo gydytojui Valdemarui Anužiui. Jis jau pirmą parą pareiškė valią, ko nenori matyti ir nuo ko atsiriboja.

Aš buvau su juo nuo pirmos minutės.“

Audronė Karpavičienė: Profesorius Remigijus Žaliūnas 2018-ųjų rugpjūtį taip pat atostogavo mūsų name Nidoje ir pasiūlė Raimondui atvykti į Kauną pasitikrinti, nes jis blogai jautėsi.

Man tai pasakė pats Raimondas. Jis atvažiavo iš Nidos į namus Palangoje, kur aš jau buvau, paprašė sudėti daiktus kelioms dienoms ir išvažiavo su vairuotoju į Kauną. Grįžęs namo parodė tyrimus – viskas buvo gerai. Tik pasakė tokią frazę: „Man sakė, kad mano nervų sistema išsiderinusi.“

Apie kokius draudimus teikti man informaciją ponia Aistė čia kalba? Bepigu šitaip kalbėti, kai Raimondo nebėra. Su Raimondu drauge ėmėme rūpintis jo sveikata, jokios Aistės nebuvo.

Apie Raimondo būklę aš viską žinojau. Ji darėsi pavojinga, buvo matyti, kad trinka psichika.

Nors ir formaliai išsiskyrę, Audronė Karpavičienė su R.Karpavičiumi kartu nugyveno 40 metų. Jų šeimos gyvenimo – Lietuvoje ir Tenerifėje – epizodai užfiksuoti fotografijose.

Susiskambinome su Jūrininkų ligoninės vadovu Jonu Sąlyga, aš šiaip ne taip Raimondą įkalbėjau važiuoti į ligoninę lapkričio 14-osios vakarą. Jis man 23 val. 30 min. paskambino ir pasakė:

„Man pastatė lašelinę, guliu vienutėje. Rytoj man darys tomografą, nes turiu širdies stimuliatorių, todėl negali atlikti magnetinio rezonanso.“

Palinkėjo labos nakties ir sutarėme, kad atvažiuosiu pas jį pusę aštuonių ryto. Aš paskambinau jam jau iš automobilio ryte, bet Raimondas pasakė: „Nevažiuok, šalia manęs yra mano gydytojas V.Anužis, ir mane parveš vairuotojas.“

Aš apsisukau ir grįžau namo. Apie 11 val. parvažiavęs Raimondas ištarė: „Audra, mano galvoje rado du darinius.“ Pasiėmė telefoną, įsijungė garsiakalbį ir paskambino R.Žaliūnui: „Man galvoje rado du darinius, noriu pas tave atvažiuoti.“ R.Žaliūnas pasakė: „Gerai, bet atvažiuok iki pietų.“

Manau, kad visi telefono skambučiai yra užfiksuojami ir teismo pareikalavimu gali būti atskleisti. Visą informaciją apie Raimondo sveikatą aš žinojau. Mes nebegaišome, išviriau pietus, iškepiau lašišos.

Raimondas pavalgė, susidėjome daiktus. Jis buvo kaip nesavas, labai įsitempęs, sunkiai kalbėjo. Mes sėdome į mašiną, vairavo apsaugos vadovas Saulius Žilius, jis buvo ir Raimondo vairuotojas.

Kai privažiavome Klaipėdą, Raimondas paprašė sustoti I.Kanto gatvėje prie biuro, nes jam esą reikėjo susitikti su advokatu Arūnu Šimkumi. Aš užėjau į tualetą, buvau labai susijaudinusi dėl tokios diagnozės. Išėjusi nei Raimondo, nei mašinos neberadau.

Paaiškėjo, kad jį Klaipėdoje kažkokiu būdu perėmė ponia Aistė. Daugiau Raimondo niekada nebemačiau. Nuo tada, kai Raimondui iškart buvo diagnozuotas paskutinės stadijos vėžys, šalia jo visą laiką buvo ta Aistė, kuri šeimos prie mūsų tėvelio, kaip jį vadinome, nebeprileido.

Jau kitą dieną, lapkričio 16-ąją, aš parašiau žinutę R.Žaliūnui: „Labas rytas. Aš esu Audronė Karpavičienė. Norėčiau paskambinti dėl savo vyro sveikatos būklės ir aptarti tolesnę ligos eigą.“

R.Žaliūnas man paskambino tą pačią minutę. Paklausiau, kada galiu atvažiuoti. Jis atsakė: „Geriausiai šeštadienį, turime išimti stimuliatorių, darysime magnetinį rezonansą, daug tyrimų. Dabar dar nieko negaliu pasakyti.“

Mes su sūnumi nuvykome lapkričio 17-ąją, šeštadienio rytą, bet ponios Aistės ir sargybinio nebuvome įleisti į palatą. Prie Raimondo nebebuvo prileisti nei kiti mūsų giminės, nei draugai, nei bendradarbiai.

Jo palatoje buvo Aistė ir esą paties Raimondo valia iškviestas brolis Henrikas, nors jie nebuvo bendravę 12 metų. 

Sergantį padavė į teismą?

Aistė Karpavičienė: „Ponia Audronė padavė vyrą į teismą sužinojusi apie jo ligą.“

Audronė Karpavičienė: „Tai yra netiesa. Operacija Raimondui buvo atlikta lapkričio 23 dieną. Po operacijos Raimondą išsivežė ponia Aistė, o mūsų šeima slaugyti šeimos tėvo nebuvo prileista. Ji teigė, kad Raimondas joks ligonis, jau puikiai jaučiasi ir gali dirbti.

Jau gruodžio 4 dieną gavau pranešimą, kad esu atleidžiama iš darbo, buvau išregistruota iš gyvenamosios vietos Klaipėdoje, I.Kanto gatvėje, įmonei priklausančiame name.

Netrukus paskambino Raimondo brolis H.Karpavičius ir pasakė, kad reikia susitikti. Mes su sūnumi nuvykome į Klaipėdą ir susitikome viešbučio „Radisson Blue“ kavinėje. Ten išgirdome esą Raimondo ultimatumą, kurį perdavė brolis. Buvo pasakyta išsikelti iš mūsų šeimos namo Palangoje per 24 valandas.

Henrikas dar pabaksnojo į stalą pirštu: „Tada gal tavo vyras tau kažką paliks!“ Sūnus atsakė: „Mama niekur nesikels, mes eisime teisiniu keliu.“

Tik tada, gruodžio 19 dieną, aš padaviau R.Karpavičių į teismą dėl bendro ūkio vedimo ir turto padalijimo. Klaipėdos apygardos teismas pritaikė turto areštą. O praleidusi Kalėdas Stokholme su sūnaus šeima ir grįžusi gruodžio pabaigoje į šeimos namus Palangoje radau pakeistas spynas. Likau be jokios gyvenamosios vietos.

Vakare atvykęs H.Karpavičius vėl pateikė ultimatumą – iki ryto tu turi išsinešti visus savo daiktus.

Paveldėjimo istorijoje Aistė Karpavičienė (nuotr. kairėje) pakilo į kovą su Audrone Karpavičiene ir apsimelavo.

Santuoką palaimino Bažnyčia?

Aistė Karpavičienė: „Vestuvės vyko kovo 28 dieną. Viskas buvo su bažnytiniu palaiminimu.“ (Iš tiesų, internete paskelbtoje nuotraukoje matyti, kad jaunavedžiai klūpo prieš kunigą prie altoriaus. – Red.).

Audronė Karpavičienė: „To negalėjo būti ir tas palaiminimas yra melas! Mūsų bažnytinė santuoka, kuri sudaryta 1978 metais, nėra nutraukta. Santuokos įžadus atnaujinome sidabrinių vestuvių proga toje pačioje Kretingos pranciškonų bažnyčioje 2003 metais, atšventėme „Novalio“ restorane.

Apie kokį bažnytinį palaiminimą galima kalbėti? Nesuprantu, kodėl Raimondo kūnas buvo kremuotas jau kitą dieną po mirties (urna yra laikoma Nidos kolumbariume – Red.).

Juk Raimondas buvo sakęs, kad nenorėtų būti kremuotas. „Bet tu, mamyte, paliksi mane pirma ir aš tave gražiai palaidosiu“, – pajuokaudavo. Taip juokavo nežinodamas savo ateities. Kad bus prieš savo valią kremuotas, o naujoji žmona, kuriai testamentu esą sava valia užrašė visą turtą, pagailės jo urnai net žemės lopinėlio.“

Keistos atminties duobės

Daug keistų atminties duobių yra ir H.Karpavičiaus, perėmusio brolio R.Karpavičiaus turtą, pasakojime vienam interneto portalui. H.Karpavičius teigė, kad „artimesnis bendravimas su broliu atsirado 1991 metais, kai Raimondas buvo įstaigoje Pravieniškėse, kai jį lankydavau.“

Įdomu, ką H.Karpavičius lankė, jei R.Karpavičius iš Pravieniškių buvo paleistas 1989 metų balandžio 4 dieną?

Netiesą H.Karpavičius pasakė ir apie brolio skyrybas. Jis teigė, kad brolis su žmona Audrone Karpavičiene išsiskyrė tik tada, kai išėjo iš kalinimo įstaigos. Tiesa yra kita. R.Karpavičius su žmona Audrone iš tiesų išsiskyrė dar kalėdamas, 1988 metų lapkričio 22 dieną.

Skyrybos buvo fiktyvios, siekiant išsaugoti 3 kambarių butą, kad žmona su mažu sūneliu turėtų būstą. Audronė Karpavičienė visus beveik 6-erius vyro kalinimo metus jį nuolat lankė.

1989 metų balandžio 4 dieną drauge su sūneliu ji parsivežė iš Pravieniškių R.Karpavičių, kurį visą gyvenimą laikė savo vyru, atgal į bendrą butą Klaipėdoje ir ten jį įregistravo.

Apie civilinės santuokos atnaujinimą pora nepagalvojo. Nors ir formaliai išsiskyrę, Audronė Karpavičienė su R.Karpavičiumi (nuotr. kairėje) kartu nugyveno 40 metų. Jų šeimos gyvenimo – Lietuvoje ir Tenerifėje – epizodai užfiksuoti ir šiose fotografijose.

Perėmė turtą ir verslą

H.Karpavičius pripažįsta, kad jo brolis už 12 mln. (matyt, litų. – Red.) įsigijo „Marijampolės pieno konservus“, o jį pakvietė dirbti generaliniu direktoriumi.

Tačiau 2003 m. spalį esą dėl sveikatos problemų jis tą postą paliko. Nuo tada jokių verslo santykių su broliu neturėjo, jo verslu nesidomėjo ir bendravimas buvo nutrūkęs iki pastarųjų metų.

Audronės Karpavičienės teigimu, broliai visai nebendravo šeimomis net 12 metų, nes buvo išsiskyrę piktuoju.

Kaip ir pats H.Karpavičius pasakė apie brolį: „Jis atvažiuodavo kartais ant tėvų kapų. Normalus bendravimas buvo, ir viskas.“

Matyt, „atvažiavimas kartais ant tėvų kapų“ parodė tokį artimą ryšį, kad R.Karpavičius, gulėdamas Kauno klinikose 2018 metų lapkritį ir operuotas dėl dviejų vėžinių smegenų auglių, priėmė brolį palatoje (prieš tai neįsileidęs sūnaus ir 40 metų drauge gyvenusios Audronės Karpavičienės).

Ir tarė: „Prašau, imkis šitų reikalų, nes apie įmonę niekas daugiau nežino.“ Taip teigia H.Karpavičius.

Įdomu, ką H.Karpavičius galėjo žinoti apie įmonę, į kurią nebuvo įkėlęs kojos nuo 2003 metų?

Sužinodavo prie tėvų kapo susitikęs brolį? Kaip galėjo „niekas daugiau nežinoti“, jei komercijos direktoriaus pavaduotojas Arnas Grinevičius ranka rankon įmonėje drauge su R.Karpavičiumi dirbo net 23 metus, bet naujųjų turto valdytojų buvo atleistas.

Įgaliojimus valdyti didžiulės kompanijos verslą R.Karpavičius 2018 metų lapkričio 20 d. perdavė dviem asmenims – broliui, kuris versle nebuvo nuo 2003 metų, nes dirbo Šiaulių universitete akademinį darbą, ir iki tol šeimai nežinomai poniai Aistei, kurios patirtis iki tol buvo visuomeniniais pagrindais domėtis Kauno senamiesčio prikėlimu. „Lapkričio 20 dieną yra oficialūs du įgaliojimai, kurių viena dalis – visas man perleidžiamas verslas ir antra dalis – visas turtas apskritai. Visas“, – patvirtino H.Karpavičius.

Nelabai aiškiai, nes pusė turto ir visas nekilnojamasis turtas atiteko poniai Aistei. Brolio draugės nepažinojo Paklaustas žurnalistės, ar žinojo, kad jo brolis su Aiste yra kartu, H.Karpavičius atsakė: „Aš iki 2018 metų lapkričio mėnesio šito nežinojau. Sužinojau tik tada.“ (kai R.Karpavičius buvo paguldytas operacijai į ligoninę. – Red.)

Todėl keista: ką tik jis teigė, kad normaliai bendravo su broliu, o dabar paaiškėja, kad ponios Aistės anksčiau nebuvo net matęs. Nors ponia Aistė teigė, kad 4 metus bendravo su R.Karpavičiumi, o „dvejus metus gyvenome kaip pora“.

Netiesą H.Karpavičius sakė ir dėl R.Karpavičiaus gyvenimo bendražygės Audronės dalyvavimo versle: „Ji prie šio verslo niekur nėra pridėjusi nė piršto – nei turi supratimo, nei nieko.“

Tiesa yra kita. Audronė Karpavičienė valdė kitą šeimos verslą – nekilnojamojo turto. Tačiau dalyvavo drauge su šeimos tėvu ir bendrame versle. Nuo 1998 metų dirbo įmonėje „Karpis“, kuriai priklauso „Marijampolės pieno konservai“.

Audronė Karpavičienė po 20 metų darbo elektroniniu laišku gavo atleidimą iš darbo 2018 metų gruodžio 4 dieną, kai R.Karpavičius po operacijos jau gyveno Kaune su Aiste. Atleidimą pasirašė bendrovės „Karpis“ direktorė Aušra Mockuvienė.

Tuo pat metu R.Karpavičius išregistravo savo gyvenimo bendražygę ir sūnaus motiną iš namo Klaipėdoje, I.Kanto gatvėje, jai net nepaskambinęs. Ir apie atleidimą iš darbo, ir apie iškeldinimą iš būsto Klaipėdoje, kur ji buvo registruota, bei šeimos namo Palangoje Audronei pranešė pats H.Karpavičius, perėmęs su Aiste valdyti „Marijampolės pieno konservus“. 

Nors ir formaliai išsiskyrę, Audronė Karpavičienė su R.Karpavičiumi (nuotr. kairėje) kartu nugyveno 40 metų. Jų šeimos gyvenimo – Lietuvoje ir Tenerifėje – epizodai užfiksuoti ir šiose fotografijose. Šeimos tarsi nebuvo? „Ta jo šeimyna... Žodžiu, gyvena, negyvena... Atvirai kalbant, ką aš žinau? Taip sakant, išsiskyręs, ir viskas. Jie buvo išsiskyrę ir jokio šeiminio bendravimo, nieko nebuvo“, – taip H.Karpavičius pakomentavo savo brolio gyvenimą.

Suprantama, kai 12 metų nebendrauji su broliu, gal ir nežinai apie jo šeiminį gyvenimą. Galima ir pamiršti, kad pats sakei tostus ir šventei restorane Audronės ir Raimondo Karpavičių bažnytinės santuokos atnaujinimą po 25-erių bendro gyvenimo metų.

Tai rodo šeimos nuotraukos. Bet rūpesčiai dėl atitekusio milijoninio turto tiek H.Karpavičiui, tiek Aistei Karpavičienei, matyt, susilpnino atmintį ir galbūt paskatino sukurti savąją mirusio R.Karpavičiaus ir jo šeimos istoriją.

Sudaromos sąlygos savotiškai daugpatystei Ričardas Doveika Kunigas „Lietuvoje civilinės ir bažnytinės santuokos santykis yra problema.

Dėl tarpvalstybinių sutarčių tarp Lietuvos ir Vatikano valstybė pripažįsta bažnytinę santuoką. Lietuvos teisingumo ministro įsakymu patvirtintą formą užpildo jaunavedžiai, susirišantys Santuokos sakramentu bažnyčioje.

Kunigai įpareigoti per 10 dienų pristatyti tą dokumentą į civilinės metrikacijos biurą, ir darbuotojai įtraukia bažnytinės santuokos duomenis į civilinių santuokų registrą. Tokiu veiksmu valstybė ir išreiškia bažnytinės santuokos pripažinimą, ir patvirtina, kad bažnytinė santuoka atitinka civilinei santuokai keliamus reikalavimus.

Kai sutuoktiniai skiriasi, valstybė sudaro galimybę nutraukti civilinės santuokos dalį. Ir leidžia sudaryti naują civilinę santuoką, išlikus galioti antrajai santuokos daliai – bažnytinei santuokai, kurią valstybė pati pripažino! Tai ir yra problema.

Atsiranda teisėjų, kurie neleidžia sudaryti antrą kartą civilinės santuokos, jei nėra nutraukta bažnytinė. Bet tai pavieniai atvejai. Tokie nesutvarkyti dalykai gali leisti vertinti antrąją santuoką, nenutraukus bažnytinės pirmosios santuokos, kaip savotišką daugpatystę.“ 

Sidebar placeholder