Unikalus reiškinys Klaipėdos pliažuose. Baltijos krantas nusėtas šimtais negyvų medūzų. Įprasta, kad jos čia nešamos srovių atkeliauja vasaros pabaigoje, o kodėl medūzas bangos išmetė lapkričio viduryje – mįslė net gamtininkams.
Neįprastas reiškinys uostamiestyje. Baltijos jūros pakrantė ties pirmąja Melnrage nusėta šimtais medūzų. Pasivaikščioti išėję klaipėdiečiai stebisi tokiu reiškiniu, nagrinėja pakėlę euro monetos dydžio medūzas ir svarsto, kodėl taip nutiko.
Tiesa, kirams tai tikra šventė. Štai vienas baltasparnis neria į bangas ir čiumpa dar vandenyje esančią medūzą. Medūzos Klaipėdoje Štai, ką reginį išvydę sako gyventojai.
„Aš tai pirmą kartą taip matau. Vasarą tokios didelės būna, o čia daug mažučių. Įdomiai, įdomiai. Čia kuriozas, nesu matęs.“
„Na, nesu matęs. Aš irgi pirmą kartą matau tokį dalyką. Įdomu, kodėl čia taip pakrantė nusėta tom medūzom.“
„Tiesiog kojos slysta. Net nemačiau iš karto, kaip per ledą ėjau.“
Pajūrio gelbėtojų teigimu, ketvirtadienį jūroje buvo sustiprėjęs vėjas, jis galimai ir atplukdė medūzas. Vis dėlto ir jiems keista, kaip duobagyviai atkeliavo taip arti kranto, kad bangos išmetė ant smėlio.
Įprasta, kad medūzos Baltijos pakrantę nugula vasaros pabaigoje. Tiesa, net tuomet ne taip masiškai kaip dabar.
„Tai vasarą, kažkur liepos mėnesį pasirodo pirmosios medūzos ir iki sezono pabaigos, tai daugiau arba mažiau, bet kad masiškai būtų ar kad žmonės skustųsi, jog įgėlė, beveik nebūdavo“, – sako gelbėtojas Aleksandras Siakki.
Kodėl lapkričio viduryje pakrantėje atsidūrė medūzos – mįslė ir gamtininkams.
Vienas jų – Gediminas Gražulevičius, kuris paėmęs į rankas tyrinėja, kokia tai rūšis. „Drebutinė masė. Turėtų čiuptuvai būti. Su jais gaudo smulkius mikroorganizmus ir suvalgo.“
Anot mokslininko, tai paprastoji arba kitaip – ausytoji medūza. Jos gyvena Baltijos jūroje ir į pakrantes vasaros pabaigoje atkeliauja nešamos srovių. „Galima, jos nieko, nedilgina, nieko.
Tik valgyti nesiūlyčiau, nes ten 90 procentų vandens yra, o vis kita…“
Medūzos Klaipėdoje
Krante jos atsidūrė, tikriausiai dėl neįprastai šilto lapkričio, mano mokslininkas. Ir tuoj pat pabrėžia – tai tik teorija. Su tokiu reiškiniu jis nėra dar susidūręs. Sako, net kolegos netiki, todėl fotografuoja medūzas ir siunčia kaip įrodymą. „Nustebino.
Faktiškai jau žiema skaitosi, o kad žiemą būtų medūzos mūsų pajūryje, tai didelė, didelė retenybė. Faktiškai jos turbūt rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais daugiausia atplūsta į mūsų pajūrį.“
Medūzos be vandens išgyventi negali, tad šimtai šių vargšelių jau negyvos. Jų rinkti niekas neplanuoja, tad duobagyviais mėgausis kirai, o sustiprėjus vėjui medūzas susigrąžins Baltijos jūra.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą