Partinės panelės komitetų suknelėmis

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) įregistravo 97 visuomeninius rinkimų komitetus, daugiausia jų varžysis Vilniuje (8), Klaipėdoje (6), Šiauliuose ir Zarasų rajone (po 4). Tačiau paanalizavus komitetų narių ar vien jų koordinatorių politines biografijas aiškėja, kad daug „nepartinės“ alternatyvos veidų yra spėję pabūti net kelių partijų nariais ar jų kandidatais rinkimuose.

Antrąkart laimę rinkimuose bandys „Nepartinė Tauragė“. Beje, jos debiutas nebuvo sėkmingas – nepelnytas nė vienas mandatas. „Nepartinė Tauragė“ gal ir nepartinė, bet tokia tapo neseniai. Komiteto koordinatorė – buvusi „Tvarkos ir teisingumo“ (TT) narė Rasa Kancevyčienė. „Tauragės žinios“ aprašo spalvingą vieno iš komiteto lyderių Sigito Kancevyčiaus politinę praeitį: jis buvo TT Tauragės skyriaus pirmininkas, bet čia įsteigęs ir Lietuvos liberalų sąjungos skyrių. Buvęs „tvarkietis“ yra ir kitas nepartinių sąrašo narys Vigantas Užmiškis. Sąraše – ir per praėjusius rinkimus pagal socialdemokratų sąrašą į rajono tarybą išrinkti ir šios partijos frakcijai priklausantys, tačiau partijos nariais netapę Vidas Bičkus, Robertas Piečia ir Eugenijus Margis. Tauragiškiams žurnalistams ankstesni Liberalų ir centro sąjungos Tauragės skyriaus pirmininkai V. Bičkus ir R. Piečia aiškino, kad atstovauti ideologiškai priešingų partijų stovykloms esą ne trūkumas, o privalumas. „Pabuvome dešinėje, norėjome pažiūrėti, kaip yra kairėje“, – dėstė R. Piečia.

Daug „nepartinės“ alternatyvos veidų yra spėję pabūti net kelių partijų nariais ar net jų kandidatais rinkimuose.

Net jei kurioje nors savivaldybėje yra įsteigtos kelios neva nepartinės alternatyvos, iš tikrųjų visos jos – buvusių partinių asmenų. Pavyzdžiui, Pagėgiuose yra net trys komitetai, visi – partinių migrantų. Buvęs „tvarkietis“ Kęstas Komskis subūrė komitetą „Pagėgių krašto vardan“. Beje, K. Komskis yra buvęs ne tik „tvarkiečių“, bet ir Liberalų sąjungos vietos skyriaus pirmininkas. Buvęs Liberalų sąjūdžio (LS) Pagėgių skyriaus pirmininkas Edgaras Kuturys subūrė komitetą „E. Kuturio komanda „Už permainas Pagėgių krašte“. Jos koordinatorė Ramutė Valančienė anksčiau atstovavo socialdemokratams. Buvusi liberalų atstovė Gražina Jankauskienė koordinuoja komitetą „Kartu – Pagėgių kraštui“.

Liberalai gelbėjasi kas su kuo

Didžiausias kadrų nutekėjimas – jau treti metai skandalų blaškomų liberalų gretose. LS rinkimų štabo vadovas Arūnas Štaras vardija komitetus, kurių absoliuti dauguma – iš liberalų: „R. Šimašiaus komanda „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės!“, Varėnos „Algio Kašėtos sąrašas „Drauge su Jumis“, „Kartu už Utenos kraštą“, daug liberalų „Palangiškių“ komitete, jų yra Jonavos komitete „Su Sinkevičiumi ir Osausku“.

Uteniškių komiteto vienas iniciatorių, buvęs LS Utenos rajono skyriaus pirmininkas Marijus Kaukėnas „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad tokį sprendimą padiktavo aplinkybės, nes jei nebūtų pavykę sudaryti stipresnių sąrašo, dalyvauti rinkimuose būtų mažai prasmės. Dabar sąrašas – jungtinis: jame yra ir nepartinių, ir išėjusiųjų iš kitų partijų, pavyzdžiui, socialdemokratų.

Dalis anksčiau su liberalais politinėje veikloje dalyvavusių asmenų į komitetus susibūrė ir LS politine tvirtove laikytoje Klaipėdoje: meras bendraminčius pakvietė į savo vardo komitetą „Vytautas Grubliauskas ir komanda“, „Už pokyčius Klaipėdoje“ koordinuoja Algirdas Grublys.

Kaip LS atstovas Anykščių mero postą gavęs Kęstutis Tubis į rinkimus eina pagal „Kęstučio Tubio sąrašą „Anykščių krašto labui“. Šio komiteto koordinatorius – buvęs Anykščių meras Alvydas Gervinskas. Jis anksčiau priklausė ir socialdemokratams, ir vadovavo Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) bei Liberalų ir centro sąjungos Anykščių rajono skyriams.

LS anksčiau atstovavo visa plejada komitetų koordinatorių: „Už Zarasų krašto ateitį!“ – Aušra Lamanauskienė, Švenčionių „Piliečių balsas“ – buvęs meras Kęstutis Trapikas, Pasvalio „Už savo kraštą“ – Algirdas Mulevičius (buvęs ir Centro partijos narys), „Už Raseinių kraštą, kuriuo didžiuojamės“ – Ramūnas Maciukevičius (dar ir buvęs „tvarkietis“), Šakių „Už vieningus zanavykus“ – Mindaugas Tarnauskas (buvęs Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų), Sąjungos „Taip“ atstovas).

Į visuomenininkus atsivertę ir buvę kitų liberalų partijų atstovai. Su Laisvės sąjunga (liberalais) kandidatavo „Vilniečių „Lokio“ koordinatorius Zygmuntas Klonovskis, zarasiškių „Švarios savivaldos“ koordinatorė Daiva Kelečienė (anksčiau ji dar buvo socialdemokratė). Liberalų ir centro sąjungos narys buvo „Šilališkių“ koordinatorius Raimundas Vaitiekus.

Byra „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ citadelės

Neaiškią „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ politinę perspektyvą jų buvę atstovai taip pat keičia į komitetus. Darbo partijos (DP) citadele daug metų buvusiuose Kėdainiuose buvę „darbiečiai“ susibūrė į „Komandą – už Kėdainių krašto žmones“, šio komiteto koordinatorė – rinkimuose su DP dalyvavusi Audronė Kasperavičienė.

Buvusi DP pirmininkė, vėliau prie Lietuvos socialdemokratų darbo partijos prisidėjusi dabartinė Širvintų rajono merė į rinkimus veda savo vardo visuomeninį komitetą „Živilės Pinskuvienės komanda – už sėkmingą Širvintų kraštą“. Jo koordinatorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė, taip pat ir ne vienas kitas šio komiteto narys – buvę „darbiečiai“.

Ir kitose savivaldybėse „darbiečiams“ rinkimuose atstovavę politikai atsivertė į visuomenininkus: Arūnas Kacevičius koordinuoja Kėdainių „Valentino Tamulio komandą – mūsų krašto sėkmei“, Romaldas Zubiela – Raseinių „Už Rasus“, Rimvydas Podolskis – „Vieningus Zarasus“, Andrius Krištapavičius – „Trakų krašto reikalą“, Darius Varnas – „Tavo Ukmergę“, Genoveita Krasauskienė – „Pirmyn, Palanga ir Šventoji!“, Naujosios sąjungos (socialliberalų), vėliau susijungusios su DP, buvęs narys Darius Petreikis – „Kretingos kraštą“.

Tarp anksčiau atstovavusiųjų TT irgi nestinga atsivertėlių. Buvę „tvarkiečiai“ pasuko į komitetus ne tik iš šios partijos citadele laikytų Pagėgių. Daug valdžios siekusiųjų su „tvarkiečiais“ dabar koordinuoja komitetus: Šiaulių „Kviečiu aš tautą“ – Jūratė Šivickienė, Skuodo „Šaukiame tautą“ – Ignas Jonušas, Šilutės „Už žmonių valdžią“ – Daiva Žebelienė, „Už Alytų“ – Edgaras Geiba, „Vieningą Birštoną“ – Audrius Šeržentas, „Patriotų sąjūdį už Elektrėnų kraštą“ – Algimantas Adomaitis, Radviliškio „Už geresnį gyvenimą visiems“ – Gediminas Lipnevičius, „Už Prienų kraštą“ – Saulius Narūnas, atstovavęs ne tik TT, bet ir Sąjungai „Taip“. Rokiškio komitetui „Vieningi su Ramūnu Godeliausku“ savo vardą suteikęs jo koordinatorius taip pat anksčiau valdžios siekė su „tvarkiečiais“.

TT prajuokino rinkėjus ir Vilniuje: VRK įregistravo visuomeninį komitetą „Piliečių jėga ir teisingumas“, o jo atstovą Ramojų Girinską spaudos konferencijoje parlamentaras Petras Gražulis pristatė kaip TT kandidatą į merus. Tačiau paaiškėjo, kad pats partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis apie tokį kandidatą nieko nežinąs.

Alytuje su visuomeniniu komitetu „Žinau ir galiu – Česlovas Daugėla“ į postą bandys grįžti buvęs meras, anksčiau atstovavęs ir „tvarkiečiams“, ir socialdemokratams. Tiesa, mero kadencijos Č. Daugėla nebaigė, nes jam buvo pateikti įtarimai dėl sukčiavimo.

Skilę socialdemokratai – nepartinių sąrašuose

Nesaldu ir suskilusiems socialdemokratams. Tiesa, vieną savo citadelių – Druskininkus jie prarado jau anksčiau. Ilgametis kurorto meras prieš pustrečių metų paliko partiją po vadinamojo Vijūnėlės dvaro skandalo ir įsteigė visuomeninę organizaciją. Savivaldos rinkimuose mero rėmėjai dalyvaus kaip nepartinių komiteto „Už Druskininkus su Ričardu Malinausku“ atstovai.

Su socialdemokratais į rinkimus nebenori eiti ir Rokiškio meras, jis sukūrė savo vardo „Antano Vagonio komitetą“. Kitas buvęs socialdemokratas Kazimieras Šimkus savo vardą suteikė komitetui „Už Jurbarko kraštą“. O kovą iš Neringos vicemero pareigų atsistatydinęs Dovydas Mikelis, į šį postą atėjęs kaip socialdemokratas, subūrė komitetą „Vieninga Neringa“.

Anksčiau socialdemokratams atstovavo visas būrys dabar nepartinių komitetų koordinatorių: „Vardan Kaišiadorių krašto“ – Eugenijus Cikanavičius, „Už Marijampolės vienybę“ – Vilija Kavaliauskienė, Radviliškio „Mes esame Kitokie“ – Vilma Budvytienė, Vilniaus „Junkis“ – Vidmantas Romualdas Striška, „Kurk Zarasams“ – Aurelija Trimonytė, „Alytaus piliečiai“ – Tomas Nikulinas.

Kadaise socialdemokratams priklausė ir Kazlų Rūdos komiteto „Už Jaunąją Sūduvą“ lyderis Mantas Varaška, tiesa, anksčiau atstovavęs ir Pilietinės demokratijos partijai, o būdamas Seimo nariu priklausęs Tautos prisikėlimo partijos frakcijai, o šiai partijai skilus – „Vienos Lietuvos“, Krikščionių partijos frakcijoms.

Į visuomenininkus atsivertė ir nemažai mažesnių partijų atstovų. Telšių „A. Bacevičiaus pilietinio sąrašo“ vėliavnešys Algirdas Bacevičius anksčiau atstovavo Centro partijai, Klaipėdos rajono komiteto „Bendrai geriau“ koordinatorė Loreta Piaulokaitė-Motuzienė – Žemaičių, „Biržai – mūsų kraštas“ Ramunė Čigienė – Respublikonų partijoms. Su Tautininkų sąjunga yra kandidatavęs „Bendruomeniško Vilniaus“ koordinatorius Sakalas Gorodeckis, su partija „Lietuvos sąrašas“ komiteto „Kartu kurkime Kupiškio kraštą“ – Vilija Morkūnaitė ir Šiaulių komiteto „ŠNVOK – čia ir dabar!“ Vida Pociuvienė, su Liaudies partija „Jurbarko kraštui“ – Raimonda Grumuldienė, „Ukmergė mano širdyje“ – Julius Kazėnas, su kitomis mažesnėmis partijomis – dar keletas komitetų koordinatorių.

Į vietos valdžią net keli liberalų merai kandidatuos kaip nepartiniai, pavyzdžiui, Varėnos rajono vadovas Algis Kašėta. LŽ archyvo nuotrauka

Lyderiaujančius palieka vienetai

Yra ir gera žinia partijoms: iš esančiųjų reitingų viršūnėje į nepartinius komitetus masiškai nebėgama. Tad visuomeninių komitetų koordinatorių, anksčiau atstovavusių Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD), – vos vienas kitas. Lazdijuose komitetą „A .Margelio komanda „Pirmyn!“ įsteigė šio rajono meras Artūras Margelis, į šį postą išrinktas kaip konservatorių atstovas. Jis net vadovavo skyriaus konservatoriams, tačiau po skandalo dėl neskaidrių viešųjų pirkimų jo narystė partijoje buvo suspenduota. A. Margelis su dar maždaug 80 buvusių konservatorių įsteigė visuomeninę organizaciją.

Konservatorių konflikto Molėtuose išdava – visuomeninis rinkimų komitetas „Molėtai kartu“. Jo koordinatorius Mindaugas Kildišius – buvęs Molėtų vicemeras. Išsiskyrus pozicijoms, jis su maždaug 20 kitų konservatorių pasitraukė iš partijos.

Konservatoriumi yra buvęs ir komiteto „Už Kupiškio kraštą“ koordinatorius Valentinas Beinoris, Radviliškio „Vardan žmogaus“ – Romas Kalvaitis, „Mažeikių pavasario“ – Virginijus Sungaila (priklausė ne tik TS-LKD, bet ir Demokratinei darbo ir vienybės partijai).

Nors valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) taip pat yra tarp populiariausių partijų, keli jos buvę atstovai į vietos valdžią šįsyk bandys eiti kaip visuomenininkai. Negalima per daug stebėtis – visa LVŽS labiau primena rinkimų komitetą nei partiją. Jau nepartiniams atstovaus „Už vieningą Kelmę“ koordinatorius Albertas Brazas, „Už Šakių rajono gyventojų ateitį“ – Juozas Žemaitis. Kėdainiuose dėl rinkėjų simpatijų varžysis buvęs „valstiečių“ kandidatas, šįsyk subūręs savo vardo „Dariaus Petrausko komandą – vieningas Kėdainių kraštas“. „Valerijaus Simuliko judėjimo „Už Šiaulius“ koordinatorius Denisas Michalenko anksčiau buvo ir Naujosios sąjungos (socialliberalų) narys, ir socialdemokratas. O pats judėjimo vėliavnešys V. Simulikas buvo net neeilinis Naujosios sąjungos (socialliberalų) narys, bet partijos pirmininko pavaduotojas, Šiaulių skyriaus pirmininkas.

Idėja išsigimė vos atsiradusi

Pirmąkart nepriklausomi kandidatai savivaldybių tarybų rinkimuose galėjo dalyvauti 2011-aisiais. Tačiau apie 215 iš 500 tokių „nepartinių“ buvo atstovavę įvairioms partijoms. Beje, kaip nepriklausomas kandidatas tuomet į valdžią bandė patekti ir dabartinis socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas. 2015 metų savivaldos rinkimuose debiutavę 58 visuomeniniai rinkimų komitetai sudarė rimtą konkurenciją partijoms – už juos balsavo kas dešimtas rinkėjas.

Visuomeniniai komitetai buvo sumanyti siekiant į vietos valdžią įtraukti partijoms nepriklausančius asmenis, tačiau daugiausia tapo nauja partinių atsivertėlių landa į valdžią. Pasak politologės profesorės Jūratės Novagrockienės, situacija prieštaringa, nes dabar rinkimuose konkuruoja nelygiaverčiai dariniai: partijos turi labai aiškias privalomas taisykles ir procedūras, o komitetų padėtis ne tokia apibrėžta.

„Nepriklausomybės pradžioje buvo Sąjūdis, steigėsi įvairūs judėjimai. Bet remiantis Vakarų demokratijos pavyzdžiu buvo nutarta, kad rinkimuose turi varžytis labai aiškūs dariniai, turintys reglamentuotą atsakomybę, buvo priimtas Politinių partijų įstatymas. Politiniai judėjimai turėjo apsispręsti, ar jie nori tapti partijomis ir dalyvauti rinkimuose. Dabar – lyg ir žingsnis atgal, vėl sumetame į vieną krūvą partijas ir visuomeninius judėjimus. Kai kas sako, kad taip stipriname demokratiją. Sakyčiau, yra priešingai, nes demokratija remiasi labai aiškiai nustatytomis taisyklėmis“, – samprotavo J. Novagrockienė.