Važiuojant buvo įvairių keistų nesusipratimų ir probleminių vietų - dažnai kelyje pasitaiko šiukšlinės, stulpai, spaudos kioskai, ne visur pritaikyti šaligatvių borteliai, kurie būna per aukšti, laiptai. Vis dėlto situacija, palyginti su ankstesniais metais, geresnė. Dviratininkų patogumui skiriama daugiau dėmesio, tvarkomi takai. Įrengti ir dviračių skaičiuokliai, kurie turėtų padėti nustatyti dviratininkų srautus.
Kaip sekėsi?
Kelionę pradėjau Statybininkų prospekte ties Eduardo Balsio menų gimnazija. Važiavau penkiolikos metų senumo dviračių taku, besidriekiančiu iki Baltijos prospekto. Takas turi dvi dviratininkams skirtas juostas ir vieną, skirtą pėstiesiems. Vietomis kelias jau yra paveiktas didelių medžių - šaknys kai kur iškėlė asfalto dangą, dėl to važiuojant jaučiama nelygumų.
Privažiavęs Gedminų pagrindinę mokyklą pasukau kairėn. Pasirinkau važiuoti naujai nutiesta alėja tarp Naujakiemio ir Debreceno gatvių. Čia yra įrengta dviračių aptarnavimo stotelė, kur galima pripūsti padangas. Taip pat yra bevielio interneto prieiga ir elektros lizdas.
Neseniai nutiesto dviračių tako danga yra lygesnė, dėl to kelionė malonesnė. Nors dviračių transporto priemonių važiuojamoji dalis yra išskirta ryškia spalva, dėl bėgiojančių vaikų svarbu pasirinkti saugų važiavimo greitį. Akimirkai be priežiūros palikti mažieji gali išbėgti į dviračių taką, todėl saugumas - svarbiausia.
Pervažiavęs naująją alėją atsidūriau Taikos prospekte. Čia pasukau dešinėn, link Klaipėdos centro. Už Debreceno gatvės dviračių takas kiek suprastėja. Kelio danga atkarpoje tarp Debreceno gatvės ir Pempininkų autobusų stotelės mena sovietinius laikus, plytelės ištrupėjusios ir maišosi pamesti nuomojami paspirtukai.
Privažiavęs Baltijos prospekto žiedinę sankryžą susidūriau su dilema - teko rinktis, ar važiuoti link reguliuojamos pėsčiųjų perėjos Baltijos prospekte, ar leistis laiptais į požeminę perėją. Pasirinkau požeminę perėją ir įsitikinau, kad ši vieta viena nepatogiausių keliaujantiems dviračiu, paspirtuku ar stumiantiems vaikų vežimėlius.
Įveikęs žiedinę sankryžą, toliau keliavau Taikos prospektu Kauno gatvės link. Takas grįstas naujomis trinkelėmis, pėstiesiems ir dviratininkams skirtos judėjimo juostos yra plačios. Daugiau atidumo reikia ties "Arenos" viešojo transporto stotele, nes pėsčiųjų srautai šioje vietoje dienos metu būna dideli, o išlipę iš autobusų jie eina prekybos centro link kirsdami dviračių taką.
DANGČIAI. Įdubę kanalizacijos dangčiai gali tapti spąstais siauroms padangoms.
Atsargumo reikia ir atkarpoje už stotelės iki pat Kauno gatvės. Čia dviračių taką kerta trys automobilių keliai, vedantys į prekybos centro automobilių stovėjimo aikšteles ir greitojo maisto restoraną.
Šiame ruože yra įrengtas ir dviračių srautą matuojantis įrenginys. Praėjusios savaitės duomenimis, per šiuos metus jau buvo užfiksuota beveik 40 tūkst. pravažiavusių dviračių.
KEBLUMAI. Žiedinę sankryžą kirsti nepatogu ne tik dviratininkams.
Dešinioji Taikos prospekto pusė atkarpoje tarp Kauno ir Sausio 15-osios gatvių šiuo metu yra tapusi statybų aikštele. Čia tiesiami nauji dviračių takai ir įrengiamos automobilių stovėjimo vietos. Todėl nuo Kauno gatvės pasirinkau važiuoti kairiąja Taikos prospekto puse.
Čia su nepatogumais susidūriau ties daugiaaukščiu pastatu, prie kurio pastatyti automobiliai užima dalį dviratininkams skirtos kelio dalies.
Šioje atkarpoje dviratininkai pasigenda prie grindinio pritvirtinamų plastmasinių barjerų, automobilius priverčiančių sustoti toliau nuo dviračių tako. Dabar automobiliai išsikišę į dviračių taką bemaž visą metrą. Tik mažas pėsčiųjų srautas ir gana platus kelias sudaro galimybę saugiai važiuoti toliau.
Atidumo reikia ties "Vėtrungės" pasažu. Pravažiuoti čia esančią viešojo transporto stotelę reikia nedideliu greičiu, nes iš autobusų išlipę keleiviai pasklinda į visas puses, dviračių takas šioje vietoje nėra paženklintas, o nuo senamiesčio pusės galima tikėtis kitų dviratininkų ir paspirtukų naudotojų.
Toliau, už Rūtų gatvės, pėstiesiems ir dviratininkams skirtas kelias yra labai platus, bet nepažymėtas skiriamaisiais ženklais.
LAIPTAI. Ties geležinkelio tiltu tenka įveikti 32 pakopas.
Bijūnų gatvėje ant pėsčiųjų tako pastatyta lauko reklama ne tik trukdo pravažiuoti, bet ir smarkiai riboja matomumą.
Prie Sausio 15-osios stotelės toks pat vaizdas, kaip ir stotelėje prie "Vėtrungės". Aplink paviljoną autobuso lūkuriuojantys žmonės dalijasi maža erdve, todėl dviratinkai turi būti ypač atsargūs.
Kirtęs Sausio 15-osios gatvę neskubėdamas artėjau prie senamiesčio. Dviratininkams skirto kelio šioje atkarpoje taip pat nėra.
ATSARGUMAS. Reikia saugotis stulpų, automobilių.
Senamiestyje dviratininkai jau seniai Tiltų gatvę dalijasi su motorinių transporto priemonių vairuotojais. Dviratėms transporto priemonėms akmenimis grįsta kelio danga buvo labai nepatogi. Vėliau specialia bitumine mastika užpildyti akmenų tarpai padarė kelią nors kiek patogesnį, bet kai kur įdubę kanalizacijos dangčiai verčia važiuojančius dviračiais virpėti nuo nelygumų.
Pervažiavę Biržos tiltą dviratininkai turi grįžti greta pėsčiųjų, o kirtę Liepų gatvę Herkaus Manto gatve vėl sukti į važiuojamąją kelio dalį.
Susidaro kiek nepatogi situacija, kai keliu tenka dalintis su viešuoju transportu, dėl to nemaža dviratininkų dalis renkasi judėti pėstiesiems skirta juosta.
Toliau nepatogi atkarpa - tarp Lietuvininkų aikštės ir Klaipėdos universiteto miestelio. Iš pradžių pėstiesiems ir dviratininkams tenka spraustis siaurose savo judėjimo juostose ir vengti ant kelio stovinčių apšvietimo stulpų. Ties geležinkelio tiltu atkeliaujama prie 12 pakopų laiptų, kuriuos įveikus tenka kirsti važiuojamąją kelio dalį. Netrukus dar reikia kilti 32 pakopų laiptais aukštyn ir vengti į tako erdvę iš gretimo sklypo nulinkusių pušų šakų.
Norintiems išvengti šios atkarpos nepatogumų rekomenduojama ties Lietuvininkų aikšte pasukti į Šaulių gatvę, kur jos pabaigoje per geležinkelį veda pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas.
Tiltų gatvėje grindinio tarpai buvo užpildyti specialia medžiaga, kad būtų patogiau. Vytauto MILIAUS nuotr.
Prieš dešimtmetį pastatytu tiltu galima užvažiuoti nenulipus nuo dviračio ir nesudėtingai pasiekti Klaipėdos universiteto ribas.
Nuo čia Vasaros estrada - ranka pasiekiama. Palei Herkaus Manto gatvę nutiestas platus pėsčiųjų ir dviratininkų takas veda iki Šiaurės prospekto. Kirtęs jį ir Liepojos gatvę, pasiekiau Vasaros estrados prieigas. Čia galima pasinaudoti vieša vandens gertuve ir keliauti toliau, mėgaujantis miško vaizdais.
Padėtis gerėja
Kelionė neskubant iš viso truko apie 40 minučių. Važiuojant buvo matyti, kad dviratininkams Klaipėdos gatvės tampa patogesnės - kiekvienais metais tiesiami nauji takai, atnaujinami seni, įrengiama dviračių infrastruktūra.
Apskritai galima sakyti, kad sveikintinas ir miesto valdžios sprendimas centre dviratininkų eismą atskirti nuo pėsčiųjų. Dabar senamiestį ir naujamiestį pervažiuoti dviračiu galima žymiai greičiau.
Be to, motorinių transporto priemonių vairavimo kultūra kyla. Vairuotojai rečiau elgiasi savanaudiškai nesustodami prie pėsčiųjų perėjų ir yra labiau atidesni kitų eismo dalyvių atžvilgiu.
Nepaisant to, visi eismo dalyviai turi būti budrūs. Tai labai aktualu išpopuliarėjus elektriniams paspirtukams, kurie yra greitai įsibėgėjantys, sunkiau pastebimi, dėl to incidentų tikimybė padidėja.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą