Permainingi metai: vieni skaičiuoja pelną, kiti bando išgyventi

Kalbinti uostamiesčio strateginių įmonių ir verslų atstovai sutiko, kad metai buvo neeiliniai iššūkių atžvilgiu, tačiau yra ir kuo pasidžiaugti. Visi pašnekovai vieningai teigė besitikintys, kad 2021-ieji bus ramesni ir mažiau veiklą ribosiantys metai.

Linki išlikti

"Metai gana sudėtingi, bet įvairiapusiai. Jie atnešė ir gerų, ir blogų dalykų. Daugelis išmoko dirbti nuotoliniu būdu, klausimus spręsti su mažesne biurokratizmo našta. Stambiam verslui metai gal nebuvo labai blogi, bet visos atsargos ir visi sukaupti rezervai jau sumažėjo ir kitais metais bus žymiai sunkiau. Kur kas sunkiau yra turizmo sektoriaus įmonėms: viešbučiams, maitinimo įstaigoms, turizmo organizatoriams. Jie neturėjo atsargos lašinukų, o ką turėjo, jau išnaudojo", - komentavo V. Krolis.

Pasak jo, dalis kavinių ar restoranų, kurie gali, tiekia maistą išsinešti, bet, pavyzdžiui, viešbučiai, sanatorijos turėjo užsidaryti. Problemų jau matoma ir statybų sektoriuje - dėl sutrikusio tiekimo ir prekybos kai kurioms statybų įmonėms jau pradeda trūkti medžiagų, įrankių.

"Turizmo sektorius merdi. Jei nepasikeis situacija, bus labai sudėtinga.

Taigi, turime du polius - stambusis verslas, kuris atsilaikė, ir smulkusis sektorius, kuris vos kruta.

Jei nebus rimtesnės paramos iš valstybės, pavasariop galime sulaukti ir bankrotų bangos", - prognozavo Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius.

Jis teigė, kad yra daug neaiškumų, nes apribojimai gana greit keičiasi, o nauja valdžia dėlioja naują paramos verslui modelį. V. Krolis viliasi, kad po Naujųjų metų situacija taps aiškesnė.

"Tikimės, kad kitais metais įmonėms pavyks išvengti bankrotų. Turime viltį - vakciną. Galbūt pavasarį jau bus paskiepyta kritinė masė, ir jeigu iki tol verslas išsilaikys, gal bus galima grįžti prie įprasto gyvenimo ir pradėti funkcionuoti. Nuoširdžiai palinkėčiau visiems pasinaudoti visomis įmanomomis valstybės paramos formomis ir išlikti dar funkcionuojančiais", - linkėjo V. Krolis.

Turgavietėms metai nebuvo ramūs

UAB "Naujasis turgus" direktorius Viačeslav Karmanov, laikinai vadovaujantis ir Senajam turgui, sakė, kad smulkieji prekybininkai ir turgaviečių administratoriai pakliuvo į tą verslo kategoriją, kuriai dėl koronaviruso įvesti apribojimai kirto labai smarkiai.

"Pavasarį karantinas be darbo paliko apie trečdalį mūsų prekybininkų, dar keletas pasitraukė, nes dėl amžiaus priklauso rizikos grupei. Vasarą prekyba atgijo, prekybininkai grįžo, bet pirkėjų buvo mažiau nei įprasta. Ruduo buvo daug žadantis - pradėjome atsigauti. Dabar, šventiniu periodu, turgavietėse būna pats prekybos pikas.

Bet dėl įvesto karantino negalėjome organizuoti tradicinės kalėdinės mugės, be darbo liko gėlininkai ir kiti ne maisto prekių pardavėjai.

Laimei, ir dabar, ir pavasarį mūsų darbuotojams bei prekybininkams pavyko išvengti susirgimų COVID-19. Darome viską, kad apsisaugotume nuo viruso: reguliuojame lankytojų srautus, laikomės dezinfekavimo režimo. Kiek buvo patikrinimų iš įvairių tarnybų - negavome nė vienos pastabos", - sakė V. Karmanov.

Vis dėlto, pasak pašnekovo, žvelgiant iš finansinės perspektyvos, abiejose turgavietėse situacija stabili.

"Nepaisant užklupusio sunkmečio, šiemet Senajame turguje atlikome pagrindinės halės remontą, pakeitėme naujomis susidėvėjusias šaldymo vitrinas, nuplovėme lauko prekystalių palapines, pakoregavome prekybininkų vietų išdėstymą. Matyt, pokyčiai turėjo poveikį - džiaugiamės išaugusiais lankytojų srautais. O Naujajame turguje atsinaujinimo planus keliame į kitus metus: čia irgi planuojame pakeisti šaldymo įrangą ir vitrinas mėsos paviljone, atnaujinsime grindų dangą daržovių paviljone, svarstome apie žuvies paviljono rekonstrukciją", - planais dalijosi turgaviečių vadovas.

Rekordinis naujų klientų skaičius

AB "Klaipėdos energija" generalinis direktorius Antanas Katinas džiaugėsi, kad buvo labai geri metai.

"Tokių mažų šilumos kainų ir mokesčių Klaipėdoje nebuvo jau daugiau nei dešimtmetį. Iš vienos pusės, tai gamtos dovana - labai šilta praėjusi žiema. Kita vertus, yra ir mūsų indėlis, kad investavome į naujų biokuro katilų statybą ir šilumos gamybai naudojame vis daugiau pigesnio kuro", - sakė A. Katinas.

Bendrovės vadovas džiaugėsi, kad šiemet šilumos trasų atnaujinimas vyko sparčiau, nei buvo numatyta. Pavyko gauti ES finansavimą net 4 šiemet vykdytiems projektams - Klaipėdoje ir Gargžduose rekonstruota 6,5 kilometro senų trasų.

"Metai kaip niekad iki šiol buvo gausūs inovacijų: ant Šilutės plente esančių bendrovės pastatų stogų sumontuota 100 kilovatų galios saulės elektrinė, iš Pietų Korėjos laivu į Klaipėdą jau gabenamas mūsų užsakytas absorbcinis šilumos siurblys, kuriuo iš biokuro katilų dūmų išgausime papildomą šilumą.

Dar vienas įsibėgėjantis projektas - pirmieji šalyje iš energetikų planuojame pastatyti akumuliacinę talpyklą.

Joje bus kaupiamas karštas vanduo, pagamintas iš pigesnio kuro. O metų pabaigoje Šilutės plento padalinyje pradėjome naudoti dvi naujai įrengtas biokuro sandėliavimo aikšteles, į kurias pigesnį kurą galime atsigabenti ir geležinkeliu. Visi šie mūsų gamybos ciklo patobulinimai prisideda prie kainos vartotojams mažinimo", - pasakojo "Klaipėdos energijos" generalinis direktorius.

A. Katinas džiaugėsi ir gera tendencija - auga centralizuoto šildymo klientų gretos. Šiemet prisijungė 20 naujų objektų. Tikimasi, kad ateinančiais metais jų bus dar daugiau, nes išduotos techninės sąlygos prisijungti 49 objektams. Džiugina ir tai, kad bendrovės teikiama centralizuoto šildymo paslauga atitinka A++ standartus - Klaipėdoje daugiau nei 70 proc. energijos yra pagaminama iš atsinaujinančio kuro.

Sėkmingi ir pelningi metai

AB "Smiltynės perkėla" vadovas Mindaugas Čiakas sakė, kad, nepaisant koronaviruso išbandymų, pavyko dirbti sėkmingai.

"Žvelgiant iš verslo pusės, metai buvo geri, pelningi. Tikrai negalime skųstis, įmonė įgyvendino didelių projektų. Prasidėjo naujo laivo statyba, kuri labai sparčiai vyksta. Manau, kad jau kitų metų vasaros pabaigoje šį keltą išvysime dirbantį linijoje.

Labai džiugu, kad pajudėjo mūsų teritorijos sutvarkymas, po Naujųjų metų prasidės statybos darbai. Vasaros sezonui planuojame sutvarkyti didžiąją dalį teritorijos. Baigiamas administracinio ir keleivių aptarnavimo pastato techninis projektas. Jei viskas vyks sklandžiai, gali būti, kad vasario mėnesį bus paskelbtas viešasis pirkimas rangovui parinkti. Norėtume, kad kitų metų rugsėjį jau prasidėtų statybos. Jos truks apie porą metų, bet naujas modernus pastatas labai pakeis "Smiltynės perkėlos" veidą."

Kaip svarbų pasiekimą M. Čiakas įvardijo metų pradžioje suvienodintas bilietų kainas neringiškiams ir kitiems keltų keleiviams. Dėl to buvo kilęs nemenkas ažiotažas, "Smiltynės perkėla" kreipėsi į Lietuvos automobilių kelių direkciją ir inicijavo kainodaros pakeitimus.

"Liūdina, kad dėl koronaviruso teko uždaryti Senąją perkėlą. Tą darėme ir pavasarį. Visuomenėje tai, aišku, sukelia rezonansą, bet reikia suprasti, kad įmonė ne savo noru tai daro. Tikimės vėl atidaryti perkėlą, kai tik bus galimybė.

Bet vasarą buvo tikrai gražūs skaičiai, netoli rekordų, vis dėlto statistika yra maždaug 10 procentų prastesnė nei 2019 metų rezultatai. Tačiau tikrai negalime skųstis, nes dirbome pelningai ir valstybei sumokėsime, ko gero, apie pusę milijono eurų dividendų, kaip ir kasmet. Bet turiu pasakyti, kad tai, jog viskas gerai vyksta, yra ne vadovo nuopelnas, o visos įmonės komandos darbo rezultatas. Mūsų komanda tikrai šauni, kadrų kaita labai maža, esame stabili įmonė, yra didelis darbuotojų įsitraukimas, tai džiugina", - komentavo M. Čiakas.

Tikslas arti - sąvartynas be komunalinių atliekų

UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) direktorius Šarūnas Reikalas teigė, kad šie metai išsiskyrė svarbiais įvykiais.

"Perfrazuodamas garsaus romano "Vakarų fronte nieko naujo" pavadinimą, galėčiau apibendrinti, kad Klaipėdos atliekų fronte šiemet naujienų buvo ypač daug ir labai svarbių. Ta mūsų darbo dalis - atliekų surinkimo infrastruktūra, su kuria susiduria visi klaipėdiečiai, - vis tobulinama. Šiemet nuo projektų derinimo perėjome prie statybos - stumdomų konteinerių keitimo požeminiais ir pusiau požeminiais.

Įdiegėme naują paslaugą - žaliąsias atliekas Klaipėdos individualių valdų savininkai pradėjo rūšiuoti į atskirus konteinerius.

Nepaisydami koronaviruso apribojimų, į atliekų aikšteles gyventojai atvežė dar daugiau nei pernai baldų, statybinių ir žaliųjų atliekų. Akivaizdu, ir tai džiugina, kad pokyčiai vyksta ne tik atliekų infrastruktūroje, bet ir klaipėdiečių sąmonėje. Rūšiuojam vis daugiau ir vis stropiau", - komentavo Š. Reikalas.

Jo teigimu, daugeliui nematomame darbų fronte - atliekų tvarkyme - šiemet įvyko esminis lūžis.

"Jau ne kartą buvo skelbta, kad už kiekvieną sąvartyne palaidotą komunalinių atliekų toną tenka mokėti valstybinį mokestį. Bloga žinia, kad kitąmet jis didėja dvigubai. O gera - kad KRATC nuo birželio mėnesio į Dumpių sąvartyną nebedeponuoja stambiagabaričių komunalinių atliekų. Tai reiškia, kad kitąmet papildomos išlaidos šiam valstybiniam mokesčiui bus minimalios. Į sąvartyno kalną nuguls dar mažiau atliekų, nes šiemet pabaigta ir nuo vasaros pradėjo veikti medienos apdorojimo aikštelė, kur seni baldai susmulkinami ir, pašalinus metalus, paverčiami energijai gaminti tinkamu kuru", - dėstė KRATC vadovas.

Kas tikrai svarbu gyventojams - bus dar mažiau nemalonių kvapų iš Dumpių.

"Be 2019 metais įdiegtų keturių kvapų naikinimo priemonių, šiemet papildomai investavome ir įrengėme dar vieną probiotikų purkštuvų sistemą. Daugiau probiotikų - mažiau puvimo procesų, o sykiu - mažiau kvapų", - patikino Š. Reikalas.

Jis taip pat dėkojo partneriams ir kolegoms, su kuriais sėkmingai ruošiamasi ir maisto atliekų rūšiavimo įdiegimui Klaipėdos regione - šis iššūkis laukia nuo 2024 metų. Taip pat KRATC dalyvauja dviejuose tarptautiniuose ES projektuose, susijusiuose su pakartotinio naudojimo infrastruktūros kūrimu ir išmaniuoju rūšiavimu. Palankios žinios pasiekė ir dėl saulės elektrinės statybos ant uždaryto Kalotės sąvartyno projekto.

Iššūkių kupini metai

Apžvelgdamas "Švyturio-Utenos alaus" veiklos rezultatus, bendrovės generalinis direktorius Rolandas Viršilas teigė, kad metai buvo pilni iššūkių nuo pirmųjų mėnesių. Pirmoji COVID-19 banga ir karantinas visiškai uždarė aludariams svarbų HORECA (viešbučių, kavinių ir restoranų) sektorių, kuris lėmė maždaug penktadalio įmonės pajamų netektį. Tačiau, ūgtelėjus pardavimams parduotuvėse, įmonės rezultatai atsitiesė ir metus "Švyturys-Utenos alus" užbaigia su net kiek didesniais pasiekimais nei pernai.

R. Viršilas teigia, jog pasiekti gerų rezultatų nebuvo lengva, nes pandemijos akivaizdoje verslas susidūrė su rimtais praradimais, daug kur, pasak jo, teko prisitaikyti iš naujo.

Kaip ryškų metų proveržį vadovas išskiria eksporto pasiekimus - nuosavų prekių ženklų pardavimai kitose šalyse per pastaruosius metus didėjo trečdaliu.

"Būtent eksportas leido atsigriebti už vietinės rinkos praradimus, ypač pasijutusius po to, kai duris užvėrė visos maitinimo įstaigos. Tas juntama ir toliau - kadangi HORECA sektorius jau vėl uždarytas, vartotojų įpročiai pakito, žmonės tapo sėslesni. Taigi, tai natūraliai tiesė kelią į kitas šalis - auginome pardavimus Rusijoje, Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje. Vis glaudesnį santykį kuriame su Kinija, kur pardavimų situacija taip pat palengva stabilizuojasi", - komentavo R. Viršilas.

Vadovo teigimu, šie metai buvo svarbūs ir parama visuomenei, skirta kovai su pandemija: įmonė aukojo nealkoholinius gėrimus, pirko ir perdavė ligoninėms apsaugos priemonių, kitaip rėmė medikus.

"Iš vežėjų tapome autoremontininkais"

"Koks svarbiausias šių metų įvykis? Elektriniai autobusai. Nors atrodo, kad tai jau buvo seniai, bet iš tikro tik šiemet pradėjome vežti keleivius elektra varomais autobusais. Tai yra technologiškai naujas etapas ne tik Klaipėdos transporte, bet ir visoje Lietuvoje, tai labai didelis žingsnis siekiant paversti Klaipėdą ekologišku miestu", - sakė Vaidas Ramanauskas, UAB Klaipėdos autobusų parko generalinis direktorius.

Jis pripažino, kad dėl koronaviruso pandemijos nukentėjo kasdienės paslaugos: sumažėjo miesto, priemiesčio, tarpmiestinių keleivių pervežimų, dėl uždarytų valstybių sienų beveik nebeliko užsakomųjų reisų.

"Pavasarį jau buvome rimtai prispausti, pajamos krito, darbuotojai - prastovose, valstybė pagalbos neskyrė, prognozės atrodė labai niūrios", - atviravo V. Ramanauskas.

Bet dabar, pasak jo, jau matoma, kad finansiniai metai bendrovei bus pelningi.

"Krizę suvaldėm. Buvo laiku priimti sprendimai dėl paskolų atidėjimų, darbuotojų prastovų. Prisidėjo ir palankūs kuro kainų pokyčiai. O labiausiai gelbėjo papildomos veiklos. Šiemet 100 procentų išaugo autobusų remonto paslaugos. Įsigijome įrangą kondicionieriams remontuoti, ratams suvesti - teikiame šias paslaugas ne vien savo parko technikai, bet ir išorės klientams, pradėjome remontuoti kai kuriuos sunkvežimių ir lengvųjų automobilių mazgus. Tapome kompanijos "Altas Auto" garantinio serviso atstovais. Kadangi priemiesčio maršrutams aptarnauti įsigijome naujų keleivinių mažųjų autobusų, patys atliekame jų priežiūrą ir teikiame šią paslaugą kolegoms", - pasakojo Klaipėdos autobusų parko generalinis direktorius.

Jis pasidžiaugė tuo, kad išpopuliarėjo siuntų gabenimas. Tik pernai bendrovė pradėjo teikti autokurjerių, siuntų paėmimo-pristatymo paslaugas, ir pataikė ant bangos.

"Iš esmės visi strateginiai tikslai bendrovėje įvykdyti. Papildomos veiklos, tokios kaip miesto gatvių valymas, tapo kasdieniu įprastu darbu. Daug pokyčių įvyko įmonės viduje: paleista nauja buhalterinė programa, skaitmenizuotas apskaitos valdymas, įdiegta nauja IT sistema. Parko infrastruktūros atnaujinimas irgi pasistūmėjo pirmyn: rekonstravome degalinę, įrengėme papildomas aikšteles transportui parkuoti. Esu dėkingas bendrovės kolektyvui, valdymo organų nariams, visiems, kurie padėjo išgyventi šiuos sudėtingus metus", - sakė V. Ramanauskas.

Kova su kvapais

AB "Klaipėdos vanduo" šie metai taip pat buvo išskirtiniai. Reikšmingas metų įvykis - AB "Grigeo Klaipėda" priimamos nuotekos, kurios įmonei tapo iššūkiu. Finansine prasme minėtas iššūkis buvo naudingas, 2020-aisiais gauta gerokai daugiau pelno nei įprastai. Tai gera žinia vartotojams, kadangi didesnis pelnas amortizuos dalį įmonės sąnaudų, kurios gali turėti įtakos ateityje paslaugų kainoms.

"Kita vertus, suprasdami, jog siekdami užtikrinti kokybiškų ir nenutrūkstamų paslaugų teikimą privalome nuolatos investuoti, didelę dalį pelno nukreipėme investicijoms į plėtrą, senų nusidėvėjusių tinklų rekonstrukciją bei vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kokybės gerinimą. Dumpių nuotekų valykloje iki 16 kartų sumažinome sklindančius nemalonius kvapus.

Kovai su nemaloniais kvapais vien per šiuos metus skyrėme per 330 tūkst. eurų.

Taip pat Dumpių nuotekų valykloje įdiegta išmanioji valdymo sistema, leidžianti valant nuotekas beveik nebenaudoti organinių medžiagų, sumažėjo elektros energijos sąnaudos, dėl to nuotekų išvalymas įmonei kainuoja pigiau", - džiaugiasi bendrovės generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Šiemet vien į vandens kokybės gerinimo įrenginius bei į esamų technologinių procesų atnaujinimą investuota daugiau nei milijonas eurų. Taip pat gerinant vandens kokybę, mažinant avarijų skaičių, vandens nuostolius šiemet rekonstruota ir naujai nutiesta per 4 kilometrus vandentiekio tinklų, per 3 kilometrus nuotekų ir pusantro kilometro paviršinių nuotekų tinklų.

"Nepaisant to, kad pusę metų gyvenome karantine, pastebėjome, kad šiais metais išaugo vartotojų skaičius", - teigė B. Jonikas.

Kitais metais "Klaipėdos vanduo" planuoja toliau dėti visas pastangas nemaloniems kvapams Dumpių nuotekų valykloje mažinti. Pavasarį žadama apsodinti nuotekų valyklos teritoriją želdynais, uždengti grotų ir smėlio sėsdinimo pastatą, į kurį pirmiausia suteka nuotekos iš viso miesto.

"Gatvių apšvietimas" turėjo daug darbo

V. Ramanauskas šiuo metu laikinai eina ir bendrovės "Gatvių apšvietimas" generalinio direktoriaus pareigas. Laikinasis vadovas prisiminė, kad metai prasidėjo nelinksmai.

"Vadovų ir darbuotojų kaita, auditai, tyrimai, teismai, o kovo mėnesį paskelbtas karantinas ir sustabdyti darbai - vienu metu užgriuvo visos bėdos.

Bet metams baigiantis galim pasidžiaugti: ką buvom suplanavę, tą ir pasiekėme, visus objektus pabaigsim laiku, o įmonė uždirbs rekordinį pelną.

Kaip teigia kolektyvo senbuviai, dar niekad nesam tiek daug dirbę. Laimėjom solidžius konkursus Klaipėdos mieste: įrengti ir atnaujinti šviestuvai kiemuose, pastatyti šviestuvai ir naujos apšvietimo sistemos Tilžės ir Joniškės gatvėse bei Taikos prospekte, dar prisidėjo didelės apimties šviesoforų projektai Kauno g. ir Šilutės pl., Liepų ir Joniškės g. sankryžose", - vardijo V. Ramanauskas.

Pasak jo, chaoso įnešė žaliųjų rodyklių keitimas: teko nuimti, po to dalį sugrąžinti.

"Ten, kur nebeleido grąžinti žaliųjų rodyklių lentelių, tenka projektuoti ir įrengti papildomas šviesoforų sekcijas. Šis darbas taps iššūkiu ir kitais metais. Nors primontuoti dar vieną šviesoforo elementą - nesudėtingas valandos trukmės darbas, tačiau biurokratinis procesas yra žudančiai ilgas", - pasakojo "Gatvių apšvietimo" laikinasis vadovas.

Mintimis ir darbų planais bendrovė jau įžengė į kitus metus.

"Dalyvaujam aktyviai rinkoje ieškodami užsakymų, naujų veiklų, esam suplanavę paslaugų plėtrą. Pavyzdžiui, elektros tinklų projektavimo paslaugas iki šiol pirkdavome, o dabar jau priimame specialistą - patys teiksime šią paslaugą tiek bendrovės viduje, tiek potencialiems klientams. Kaip reikšmingą bendrovei faktą paminėčiau tai, kad šiemet parengtas pirmas projektas, finansuojamas ES lėšomis - Klaipėdoje bus pakeista 1 000 šviestuvų. Jau gavome patvirtinimą dėl finansavimo, ruošiame dokumentus pirkimų konkursui.

Didžiausias kitų metų iššūkis - žalioji banga Minijos gatvėje.

Kad ją įrengtume, teks išmontuoti dalį senų šviesoforų, kai kur reiks pakloti naujus kabelius, nupirkti ir pastatyti naujus valdymo blokus. Tai brangus ir techniškai sudėtingas projektas, bet labai svarbus kiekvienam klaipėdiečiui", - apie laukiančius darbus kalbėjo V. Ramanauskas.