Pirtis Trilapio gatvėje ir vėl kursto klaipėdiečių aistras

Klaipėdos Trilapio gatvės pirtis jau seniai virtusi karštų diskusijų objektu. Už jos išlikimą karšto garo mėgėjai stojo mūru dar prieš keliolika metų, kai pirmą kartą užsimota ją privatizuoti.

Pirtis palikta ramybėje po to, kai prie Savivaldybės pastato susirinkusi minia, energingai pamojavusi vantomis, gerokai atšaldė pirties uždarymo iniciatorių entuziazmą.

Paskutinį kartą atremti dar vieną puolimo bangą pirties mėgėjams pavyko prieš trejus metus.

Tačiau panašu, kad laimėtas mūšis, bet ne karas, nes viename Klaipėdos miesto tarybos posėdžių apie Trilapio gatvės pirtį labai kritiškai pasisakė Tarybos narė Alina Velykienė.

Paprašyta pakomentuoti savo poziciją, A. Velykienė paaiškino:

"Tiesiai šviesiai kalbant, pirtis - tai nėra Savivaldybės funkcija, ir Savivaldybė iš to turto, kuris ten sudėtas, negauna jokios naudos.

Techninė pirties būklė ten yra labai prasta, reikia pradėti kalbėti, ką norim su ta pirtim daryti.

Jeigu yra entuziastų, tai aš labai sveikinu. Tegul Savivaldybė jiems tą pirtį išnuomoja ir jie apsiima 20 metų padengti pirties išlaikymo kaštus, vykdo ten veiklą, investuoja į esamą infrastruktūrą ir, kaip sakoma, nebeturėsim jokių pretenzijų.

A. Velykienė.

Dabar mes laikome tokį pusgyvį lavoną, o mums sakoma, na, čia labai svarbi savivaldos funkcija.

Sakom, neturim pakankamai pinigų, o turime prisisteigę va tokių įmonių, iš kurių jokios naudos nėra.

Klausiu tiesiai šviesiai: kiek Klaipėdos mieste yra butų, namų ūkių, kurie neturi karšto vandens?

PIRTIES MALONUMAI. Uždarius Trilapio gatvės pirtį, labiausiai nukentėtų pensininkai. Didėjant mokesčiams už vandenį, šilumą, vis daugiau senjorų savaitgaliais specialiai traukia į pirtį nusiprausti, pašildyti sąnarių.

Aš suprantu, kad yra tradicijos, tai jeigu jūs norite, tada - pirmyn. Yra jaunų entuziastų, kurie galbūt norėtų tą pirtį išlaikyti. Teikit siūlymą Savivaldybei.

Neturiu nieko prieš pirtį, aš nekalbu apie privatizavimą, aš kalbu apie tai, kad tokia veikla Savivaldybei yra neefektyvi, yra nebūdinga ir pagal įstatymą neprivaloma."

SENA KOVA. 2017 metais vyko piketas prieš Klaipėdos miesto viešosios pirties Trilapio gatvėje uždarymą. Redakcijos archyvo nuotr.

Pirties gynėjai jau telkiasi naujai kovai

Vadinamosios Trilapio pirties išlikimo gynėjas Šarūnas Jagminas pirtį yra pamėgęs nuo mažumės, kai pasikaitinti čia atvesdavo tėvai. Tad gali teigti, kad Š. Jagminas pirtyje lankosi gal pusę amžiaus.

Šarūnas Jagminas.

Prieš kelerius metus Šarūnas yra prasitaręs ginsiąs pirtį ir, jei reikės, kartu su kitais pirtininkais net nuogas eis pas valdžią.

"Žinoma, pirčių Klaipėdoje yra, tačiau jos privačios. Jas reikia iš anksto užsisakyti. O šioje renkasi įvairus kontingentas - ir verslininkai, ir paprasti miestelėnai. Jei šios pirties neliks, tegul tada pirmiausia pastato kitą", - sako Š. Jagminas.

Paslaptis - puiki garinė

Į pirtį Trilapio gatvėje užsuka ir nuosavus namus bei pirteles turintys žmonės. Jų nuomone, tokios puikios garinės kitur nė su žiburiu nerasi. Uždarius Trilapio gatvės pirtį, labiausiai nukentėtų pensininkai. Didėjant mokesčiams už vandenį, šilumą, vis daugiau senjorų savaitgaliais specialiai traukia į pirtį nusiprausti, pašildyti sąnarių.

Viešoji pirtis neapleista: šeimininkai savo lėšomis suremontavo patalpas, įsigijo naują dujomis kūrenamą per 12 tūkst. eurų vertės garo katilą.

Ambasadorius Vygaudas Ušackas, viešėdamas Klaipėdoje, beveik niekada nepraleidžia progos išsimaudyti Trilapio gatvės pirtyje.

Vygaudas Ušackas.

"Kai pirmą kartą užėjau į "Trilapį", pasijutau tarsi prieš 20 metų. Tačiau po pirties ir masažo, šiltai pabendravęs su vietine bendruomene supratau, kad "Trilapis" - tai ypatingas kultūrinis paveldas Klaipėdos bendruomenei.

Tuo dar labiau įsitikinau sekdamas diskusijas dėl jo galimo uždarymo. Žmonės, su kuriais man teko bendrauti pastaruoju metu lankantis Klaipėdoje, labai giria ir pasisako už "Trilapį". Laukiu, kada vėl turėsiu galimybę čia apsilankyti", - pasakojo V. Ušackas.

Apklausa

UAB "Vaidenta" direktorius Audrys Leščius

Trilapio gatvėje veikianti pirtis yra socialinis projektas, skirtas žmonėms, ypač vyresniojo amžiaus, tiems, kurie neturi įgūdžių ir galimybių bendrauti socialiniuose tinkluose. Senjorams labai reikia gyvo bendravimo
Be to, kas suskaičiavo ir žino, kiek iš tikrųjų yra žmonių, kurie namie neturi karšto vandens. Todėl neatimkime iš jų paskutinės galimybės bent retkarčiais išsimaudyti.

Buvęs Neringos meras Andrejus Vaičiulis

Mane labai stebina, kad visi norintys ją uždaryti akcentuoja, kad čia yra ne socialinis objektas.
Jaučiuosi tikras nemokša, nes nesuprantu - tai kas tada yra socialinis objektas?
Pirtyje apsilanko visų socialinių sluoksnių atstovai. Kaip ekonomistas klausiu: ar jūs pirtį dotuojate? Pirtis dar ir užsidirba truputį. Jei kam reikia šios teritorijos, tegul taip ir pasako.
Palanga stato baseiną ir čia pat rengia viešą pirtį gyventojams.
Kaip čia išeina? Ar ten kitokie įstatymai ar kitoks suvokimas, kas yra socialinis objektas?

Klaipėdos miesto tarybos narys Arūnas Tuma

Dėl Trilapio pirties neturiu tvirtos nuomonės, bet gal ne miestui reikia užsiimti tokiomis paslaugomis. Privatizuotų su įsipareigojimu tam tikrą laikotarpį ją išlaikyti. Manau, kad smulkusis verslas daug geriau susitvarkytų su paslaugų kokybe.

Klaipėdos miesto tarybos narys Arūnas Andziulis

Pirtis turi veikti, tik miestas turėtų pats daugiau investuoti, kad nebūtų sukeltos kainos!

Klaipėdos miesto tarybos narė Judita Simonavičiūtė

Mieste privalo būti viešoji pirtis. Bet ar valdytoju privalo būti Savivaldybė? Tikrai ne.

Klaipėdos miesto tarybos narys Alvidas Šimkus

Jei viešoji pirtis yra nenuostolinga ir yra lankančių pirtį, tai toks objektas turi veikti. Kodėl reiktų uždaryti? Ar tam, kad kažkas galėtų toje vietoje pastatyti kitą objektą, kurį pardavęs praturtėtų?
Neteisinga būtų atimti iš nemažos dalies klaipėdiečių pirties teikiamą malonumą dėl kažkieno kito naudos.

Klaipėdos pirtis ar Klaipėdos metro?

Apie viešosios pirties naudą žmonėms galima kalbėti be sustojimo, tačiau miesto politikai nuolat ieško priekabių, kaip užbaigti dešimtmečius gyvuojančios pirties egzistenciją, ir baksnoja į ją valdančios Savivaldybės įmonės "Vildmina" finansines ataskaitas.

Jeigu kam įdomu, ji pernai uždirbo kelis tūkstančius eurų ir išlaikė nemažą kolektyvą. Ką jiems pasiūlyti uždarius pirtį? Darbo biržą? Emigraciją?

Pinigai - rimtas argumentas, tačiau Klaipėdos valdantieji ne visada tokie priekabūs ir nutyli apie finansinius reikalus, kai kalbama apie kitas savivaldybės įmones.

Nepriekabiaujama prie to, kai krūva pinigų išleidžiama studijai - reikia Klaipėdai tramvajaus ar ne?

Gal priminti skandalą dėl Klaipėdos miesto ženklo? Plagiatą, už kurį iš Savivaldybės biudžeto sumokėti 24 000 eurų.

Kur tas ženklas dabar? Kur jo nauda?

Kur žmonės, palaiminę šį projektą? Kodėl nepriekabiaujama prie jų?

Dabar nusitaikyta ir į dar vieną sveikatingumo židinį - miesto pirtį. Ji tampa miestui per didele finansine našta, kuri Savivaldybei nereikalinga.

Nebus pirtininkų - nebus problemų.

O kol ieškoma priekabių prie pirties ir jos "finansinės naštos miestui", kažin ar tuo pačiu metu nebus atseikėta žymiai didesnė pinigų suma abejotinam "projektui" - gal kuriame naują miesto šūkį ar pasiaiškinkime galimybę po Klaipėda išrausti metro.

Nuo Žardės iki jūros su atšakomis į "rybportą" ir į bazes Šilutės plente.

Žinom, kad tai nereikalinga, nebūtina ir tikriausiai neįmanoma.

Bet idėja verta "projekto" ir kokio milijono eurų.

O kas iš tos pirties ir ją lankančių žmonių?

Nerijus GENUPSKIS