Pusės milijardo medžioklė be taisyklių: „Snoras“ gviešiasi V. Antonovo ir R. Baranausko pinigų Šveicarijoje

Banko pinigus kaip savus naudoję ir švaistę R. Baranauskas ir V. Antonovas pradangino apie pusę milijardo eurų. Ar šiuos pinigus bankininkai pasisavino, ar tiesiog paleido vėjais, turėtų padėti atsakyti jiems iškelta baudžiamoji byla ir kitos, civilinės, bylos.

O bankrutavęs bankas ir jo atstovai rimtai pasiryžę šiuos pinigus susigrąžinti ir nepaiso net įprastos teisinės praktikos – nors dėl padarytos žalos įprastai bylinėjamasi vienąkart, „Snoro“ atstovai V. Antonovo ir R. Baranausko padarytą žalą prašo atlyginti dukart: kartą – Jungtinėje Karalystėje, antrą kartą – Lietuvoje.

Tokia ryžtinga strategija kelią skinasi sunkiai – priešininkai akcentuoja, kad negalima dėl to paties dalyko bylinėtis du kartus, o Lietuvos teismai laikosi įprastos teisinės praktikos, todėl Lietuvoje prieš keletą metų bankininkams iškeltas solidus ieškinys iki šiol faktiškai nepradėtas nagrinėti.

Praėjusią savaitę Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) formaliai ėmėsi nagrinėti bylą, kurioje sprendžiamas klausimas, ar „Snoro“ ieškinys pabėgusiems bankininkams turėtų būti paliktas nenagrinėtas, ar visgi galima dėl to paties kreiptis į teismą antrąkart.

Keturi epizodai

Kaip nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo dokumentuose, bankrutavęs bankas „Snoras“ dar 2017 m. balandį su civiliniu ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas priteisti kiek daugiau nei 500 mln. eurų vertinamą V. Antonovo ir R. Baranausko padarytą žalą, kuri „Snorui“ buvo, kaip teigiama, padaryta keturiais epizodais.

Pirmasis epizodas susijęs su bendrove „Spyker Cars“, į kurią per V. Antonovo aplinkos bendroves ir antrinę „Snoro“ įmonę buvo įvairiomis formomis investuojamos „Snoro“ lėšos. 2011 m. V. Antonovas tapo „Spyker Cars“, valdžiusios „Saab“ automobilių koncerną, akcininku.

Anot bankrutavusio banko atstovų, „Spyker Cars“ veikė nuostolingai, o pinigai į ją buvo investuojami nesukant galvos, ar bus iš ko grąžinti paskolas. Galiausiai bendrovė bankrutavo, o jos įsipareigojimai buvo perkelti su V. Antonovu susijusioms ofšorinėms įmonėms.

Kadangi „Spyker Cars“ lengva ranka buvo dalijamos paskolos, kurių nėra iš ko grąžinti, vertinama, kad taip „Snorui“ buvo padaryta apie 71,8 mln. eurų žala.

Antrasis epizodas paprastesnis – ieškinyje teigiama, kad R. Baranauskas ir V. Antonovas, neturėdami jokio teisinio pagrindo, „Snoro“ lėšas pervedė į V. Antonovo ir jo patikėtinio valdomas sąskaitas „SYZ Group“ banke.

Milijoninės sumos naudotos V. Antonovo bendrovėms vystyti, o „Snoras“ maždaug trejus metus negalėjo naudotis savo lėšomis, kurios per metus būtų uždirbusios mažiausiai 5 proc. pelno. Paskaičiuota, kad taip „Snorui“ padarytas apie 20,6 mln. eurų nuostolis.

Panašus ir trečiasis epizodas. Anot banko atstovų, su R. Baranausko palaiminimu ir parašu iš „Snoro“ sąskaitų į V. Antonovo sąskaitą „HSBC Private Bank“ buvo pervesta daugiau nei 57,256 mln. eurų, pastaruosius pinigus bankininkas tiesiog pasisavino.

V. Antonovas ir R. Baranauskas Didžiojoje Britanijoje iš paskutiniųjų mėgina išvengti išdavimo Lietuvai© SCANPIX

Įspūdingiausias ketvirtasis epizodas – ieškinyje nurodoma, kad iš „Snoro“ sąskaitų, esančių dviejuose Vokietijos ir Austrijos bankuose, į savo sąskaitas „Bank Julius Baer“ R. Baranauskas ir V. Antonovas pervedė „Snorui“ priklausančius vertybinius popierius ir lėšas, vertus beveik ketvirčio milijardo eurų – 246,78 mln. eurų. Maža to, šios sumos netekęs bankas iš jos negalėjo uždirbti pajamų.

Taikosi ir į užsilikusius pinigus

Nors V. Antonovas ir R. Baranauskas didžiąją dalį pinigų tiesiog iššvaistė arba spėjo saugiai paslėpti, Šveicarijos bankų sąskaitose šie bankininkai dar turi pinigų. Į pastaruosius nusitaikę „Snoro“ atstovai – teismui pateiktu ieškiniu prašoma pripažinti, kad V. Antonovo ir R. Baranausko užsienio sąskaitose esantys pinigai būtų laikomi banko pinigais.

„Snoras“ ieškinyje nurodė, kad privačiame Šveicarijos banke „Bank Julius Baer“ R. Baranauskas laiko 6,065 mln. eurų, kurie turėtų būti grąžinti bankui, V. Antonovas tame pačiame banke laiko 23,5 mln. eurų.

Banko žiniomis, Šveicarijos banke „HSBC Private Bank“ V. Antonovas laiko dar 16,34 mln. JAV dolerių, „SYZ Group“ banke – 90,8 tūkst. eurų.

Du kartus dėl to paties bylinėtis – nevalia

„Snoro“ bankroto administratorius akivaizdžiai stengiasi atgauti banko lėšas – ieškiniai bankininkams pateikti tiek Lietuvoje, tiek Jungtinėje Karalystėje, „Snoras“ taip pat gali reikalauti atlyginti padarytą žalą V. Antonovui ir R. Baranauskui iškeltoje baudžiamojoje byloje. Tačiau oponentai naudojasi galimybe teisinėmis priemonėmis suvaržyti bankrutavusio banko atstovus.

2018 m. vasarį Lietuvos teismui buvo pateiktas su V. Antonovo aplinka susijusios bendrovės „Portpin Limited“ prašymas šį ieškinį palikti nenagrinėtą. Anot bendrovės, dar nuo 2012 m. gegužės Jungtinėje Karalystėje yra nagrinėjama iš esmės identiška byla, kurioje bankrutavęs bankas prašo to paties, tik kitais žodžiais ir nurodydamas kitokias sumas.

„Nors ieškinių dalykai apibrėžiami skirtingai, pagrindinis banko tikslas abiejose bylose yra piniginės kompensacijos priteisimas.

Tai, kad Aukštojo teismo Karalienės suolo skyriaus Komerciniame teisme nagrinėjamoje byloje reikalaujama žalos atlyginimo, o Vilniaus apygardos teisme panašaus dydžio sumų reikalaujama neteisėto praturtėjimo ir restitucijos pagrindu po sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, neturi reikšmės.

Abiejų ieškinių dalykas yra piniginė kompensacija, nors jos ir reikalaujama skirtingai suformuluotais teisiniais pagrindais“, – tokie „Portpin Limited“ teiginiai nurodyti teismo dokumentuose.

Raimondas Baranauskas su žmona© SCANPIX

Lietuvos teismai pripažino, kad dėl tų pačių dalykų negali būti nagrinėjamos dvi atskiros bylos, mat kyla tikimybė, kad tuomet bankininkams tektų du kartus grąžinti pasisavintą turtą.

Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandį ieškinį paliko nenagrinėtą, kartu panaikino ir laikinąsias apsaugos priemones, V. Antonovo ir R. Baranausko atžvilgiu taikytas ilgiau nei dvejus metus.

Iš dalies įrodė savo tiesą

„Snoro“ atstovai su tuo nesutiko ir reikalavo panaikinti Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo bankrutavusio banko ieškinys buvo net ne atmestas, bet paliktas nenagrinėtas.

Anot banko teisininkų, nors dėl V. Antonovo ir R. Baranausko schemų bylinėjamasi tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek Lietuvoje, šie teisminiai procesai nėra dėl tų pačių dalykų, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės teisme įrodinėjamas bankininkų padarytos žalos faktas, o Lietuvoje „Snoras“ prašo negaliojančiais pripažinti R. Baranausko ir V. Antonovo atliktus pavedimus ir grąžinti šių pavedimų metu pervestas lėšas.

Iš pradžių nieko nepešęs „Snoras“ vėliau pasiekė dalinę pergalę – Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. liepos pabaigoje nusprendė, kad dalis banko atstovų ieškinyje išdėstytų reikalavimų išties tapatūs Jungtinėje Karalystėje pareikštiems reikalavimams, todėl negali būti nagrinėjami antrąkart, tačiau kita reikalavimų dalis nesidubliuoja su anksčiau pareikštais reikalavimais.

Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu, dalis žemesnės instancijos teismo sprendimo buvo panaikinta, o pati byla grąžinta Vilniaus apygardos teismui. „Snorui“ palikta galimybė prisiteisti 15,98 mln. eurų iš R. Baranausko ir beveik 87,7 mln. eurų iš V. Antonovo, taip pat dar beveik 92,4 mln. eurų iš abiejų bankininkų solidariai.

Tačiau, anot tokį sprendimą priėmusios teisėjos Dalios Kačinskienės, jos kolegos iš žemesnės instancijos turėtų nuspręsti, ar nėra pagrindo bylą išskirti į kelias dalis ar sustabdyti bylos nagrinėjimą iki tol, kol bus išnagrinėta Jungtinėje Karalystėje nagrinėjama byla.

Tuo šis teisminis procesas nesibaigia – šią savaitę LAT turėjo spręsti, ar pagrįsti žemesnės instancijos teismų sprendimai, kuriais iš pradžių ieškinys dėl pusės milijardo paliktas nenagrinėtas, o vėliau nuspręsta, kad dalį ieškinio visgi reikėtų nagrinėti.

Kaip Alfa.lt informavo LAT atstovė Dovilė Skiauterienė, apeliacinio teismo nutartimi nepatenkintos liko visos bylos šalys – kasacinius skundus pateikė tiek bankrutavęs „Snoras“, tiek R. Baranauskas, V. Antonovas ir bendrovė „Portpin Limited“. LAT teisėjai prie šios bylos turėtų sugrįžti balandžio viduryje.

„Snoras“© Robertas Riabovas

Bylos – viena po kitos

Jau devintus metus besitęsiant žlugusio „Snoro“ ir pabėgusių banko galvų epopėjai vis dar bandoma po dalelę surinkti turtus, kuriuos V. Antonovas ir R. Baranauskas pradangino.

Per šį laikotarpį teismus pasiekė ne viena civilinė byla, siekiant pinigus atgauti net iš V. Antonovo tėvų, būta ir baudžiamųjų bylų, siekiant išsiaiškinti, kaip bankininkai apskritai sugebėjo taip nustekenti banką ir kodėl to niekas laiku nepastebėjo.

Praėjus vos keleriems metams po „Snoro“ bankroto teismą pasiekė keli ieškiniai, kuriais bandyta užginčyti konkrečias V. Antonovo atliktas pinigines operacijas.

2014 m. iš V. Antonovo ir bankininko žmonos Olgos Jampolskajos teisėjai priteisė 3,4 mln. eurų, kuriuos O. Jampolskaja paėmė kaip paskolą iš vyro valdomo banko ir negrąžino, vėliau byla buvo iškelta jau dėl milijoninių paskolų, kurias ėmė ir negrąžino ne tik O. Jampolskaja, bet ir V. Antonovo tėvai.

2015-aisiais baudžiamoji byla buvo iškelta buvusiam „Snoro“ auditoriui Ramūnui Bartašiui; įtarta, kad R. Bartašius tiesiog neatliko savo pareigų ir nebuvo tuo prievaizdu, kuriuo turėjo būti, todėl laiku nepastebėjo, jog banko finansinė būklė yra kritinė.

Tačiau po kelerių metų R. Bartašius buvo išteisintas – anot teismo, auditorius nieko nusikalstamo nepadarė, be to, buvo intensyviai klaidinamas R. Baranausko ir V. Antonovo.