Ryškus Klaipėdos pėdsakas Vyriausybėje: ko tikėtis miestui?

Du iš jų čia gimę ir augę, vienas pastaruoju metu čia veikęs ir gyvenęs. Tai aplinkos ministras liberalas Simonas Gentvilas, vidaus reikalų ministrė konservatorė Agnė Bilotaitė ir paskutinis į jau nuvažiuojantį Vyriausybės traukinį įšokęs konservatorių deleguotas žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Klaipėdos politikos auklėtinis

Nepaisant fakto, kad aplinkos ministras S. Gentvilas yra gimęs Vilniuje, jį galima tvirtai laikyti Klaipėdos politikos auklėtiniu, nes jis savo politinį kelią pradėjo būtent uostamiestyje.

S. Gentvilui iš visos naujosios Vyriausybės geriausiai pažįstama Klaipėdos politinė aplinka ir žinomos miesto problemos. Jis yra aktyvus žalios politikos puoselėtojas, todėl jo tapimas aplinkos ministru yra nuoseklus ir dėsningas.

Pirmoji dilema, kuri guls ant ministro stalo, yra jo paties aktyviai puoselėjamas Girulių draustinio klausimas. Draustinio iniciatyva gimė kaip politinis veikimas prieš Lietuvos geležinkelių planus vykdyti plėtrą Girulių miške, tačiau skeptikai mano, kad draustinio statusas apribos žmonių veiklą šiaurinėje miesto dalyje.

Galima neabejoti, kad naujasis aplinkos ministras bus dažnas svečias mūsų mieste.

Dėl sparčios pramonės plėtros ekologinės problemos ir gyvenimo kokybė yra tapusios aktualiausiomis žmonių problemomis.

Didžiausiu galvos skausmu, o kartu ir gyvybiškai svarbia užduotimi S. Gentvilui bus tikslas suderinti tradicinę aplinkosaugos sampratą, kuri paremta baudomis, draudimais ir kontrole, su šiuolaikiniu požiūriu, kad aktyvi ekonominė plėtra ir inovacijos bei žmogaus visavertis gyvenimas yra suderinami su aplinkosaugine kontrole ir vienas kitą papildo.

LŪKESČIAI. Dideli lūkesčiai supa aplinkos ministrą Simoną Gentvilą (kairėje) ir žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką (dešinėje). Mariaus MORKEVIČIAUS nuotr.

Žuvininkystės klausimai ir žemės valdymas

Mažiausiai su uostamiesčiu sąsajų turi buvęs aplinkos ministras K. Navickas. Tačiau šiemet į Seimą jis kaip Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatas buvo iškeltas Klaipėdos Marių apygardoje.

Nors K. Navicko vadovaujama ministerija yra agrarinė ir, atrodo, mažai bendro turi su miesto reikalais, iš tiesų taip nėra. Klaipėdai ši ministerija yra labai aktuali mažiausiai dviems aspektais.

Pirmiausia - miestui labai aktualūs žuvininkystės reikalai. Tai dažnai daug aistrų keliantys klausimai.

Svarbiausias lūkestis yra, kad žuvininkystės reikalų tvarkymas būtų maksimaliai decentralizuotas ir paliktas spręsti savarankiškai vietos bendruomenei.

Baltijos priekrantės ir Kuršių marių žvejai išgyvena prastus laikus, todėl labai svarbu, kad ministras tai suprastų ir skirtų tam didelį dėmesį.

Antras labai svarbus punktas yra tai, kad prie Žemės ūkio ministerijos veikia Nacionalinė Žemės tarnyba. Tai institucija, kuri centralizuotai iš Vilniaus sprendžia žemės klausimus ir riboja savivaldos savarankiškumą pačiai tvarkyti jos teritorijoje esančius žemės klausimus.

Kai buvo panaikintos apskričių administracijos, buvo žadama, kad žemės klausimų tvarkymas bus deleguotas savivaldai, tačiau, tai liko pažadu. Kyla klausimas, ar naujam ministrui užteks politinės drąsos ir valios žemės valdymo klausimus perduoti savivaldybėms. Tai labai sustiprintų savivaldą ir, svarbiausia, palengvintų investicijų pritraukimą bei pagreitintų žemės klausimų sprendimą.

Galimybė stiprinti savivaldą

Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė vienintelė iš visos klaipėdietiškos trijulės yra gimusi uostamiestyje, čia baigė politikos mokslų studijas. Ji turi daugiausiai parlamentinės darbo patirties, nes jau 12 metų yra išrenkama į Seimą.

Tiesa, anksčiau labai aktyviai veikusi Klaipėdos politikoje, po paskutinių nesėkmingų mero rinkimų ji vis labiau praranda ryšį su uostamiesčiu. Net ir šiuose rinkimuose į Seimą, A. Bilotaitė kandidatavo ne Klaipėdoje, o Panerių-Grigiškių vienmandatėje apygardoje, kur ir laimėjo.

A. Bilotaitė, kaip ir S. Gentvilas nėra ragavusi vykdomosios valdžios skonio.

Vis dėlto didelis autoritetas partijoje ir parlamentinio darbo patirtis yra jos koziriai.

Vidaus reikalų ministerija yra atsakinga ne tik už jėgos struktūrų darbą, bet ir regionų plėtrą bei savivaldą. Daug metų kalbėję apie stiprią savivaldą būtent dabar konservatoriai turi galimybę tai įgyvendinti ir pirmiausia - ministrės A. Bilotaitės rankomis. Ar tai įvyks, parodys laikas.

Meras tikisi bendradarbiavimo

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas teigė, kad iš naujos Vyriausybės tikisi konstruktyvaus ir prasmingo bendradarbiavimo.

"Ne tiek svarbu konkretaus ministro gimtoji vieta, kiek jo darbai. Kaip ir prezidentas, taip ir ministrai atstovauja Lietuvai. Tai, kad net trys ministrai naujojoje Vyriausybėje yra artimi Klaipėdai, yra puiki galimybė jiems patiems įrodyti patriotizmą ir meilę miestui.

Žinoma, šių konkrečių ministrų vizitų Klaipėdoje tikiuosi dažniau nei kituose miestuose.

Tikiuosi, ir mano vizitų į Vilnių metu bus daugiau galimybių susitikti su ministrais ir ministrų komanda", - sakė V. Grubliauskas.

Pasak jo, pirmieji žingsniai yra džiuginantys.

"Atrodo, kad rotušė jau atitenka Klaipėdai. Apie išorinio uosto plėtrą kalbama, kad reikia nagrinėti kitas alternatyvas. Girdime, kad stabdomi geležinkelio plėtros planai Giruliuose ir Melnragėje. Tai pirmieji ženklai, vyriausybinio lygmens dokumentai, kurie pajudėjo dabar, pasikeitus Vyriausybei. Kitas dalykas yra Lietuvos ir Klaipėdos bendrųjų planų situacija. Tai yra tiesiogiai aplinkos ministro ir jo kontroliuojamų institucijų dispozicija. Todėl čia, manau, ministrui yra didžiulė galimybė parodyti meilę gimtajam miestui konkrečiais sprendimais", - komentavo meras.

Jis taip pat išreiškė lūkestį, kad Žuvininkystės departamentas liks Klaipėdoje, skirtingai nei ministerijos padaliniai Kaune.

Tai, kad net trys ministrai naujojoje
Vyriausybėje yra artimi Klaipėdai, yra
puiki galimybė jiems patiems įrodyti
patriotizmą ir meilę miestui.

Vytautas GRUBLIAUSKAS, Klaipėdos miesto meras

Nustos asocijuotis su prastu kvapu

Simonas GENTVILAS, aplinkos ministras

Miestiečiams ir Savivaldybei padėsime atnaujinti daugiabučių namų kvartalus išjudindami kvartalinę renovaciją. Klaipėda nustos asocijuotis su prastu kvapu ir vasarą pasitiksime atidarytais langais.

Klaipėdiečiams, ypač gyvenantiems pietiniuose kvartaluose, ir socialiai atsakingoms pramonės įmonėms įsipareigoju suvaldyti blogus kvapus ir dulkes iš kol kas nesukontroliuotų keletos "blogiukų" ir vieno konkretaus uosto terminalo.

Jau dabar ant Vyriausybės stalo guls Lietuvos bendrasis planas - jame įnešime korekcijų, aktualių ir Klaipėdai. Turime susikoncentruoti į uosto esamų terminalų pajėgumų bei Smeltės pusiasalio išnaudojimą, tam būtina greitai rasti investicijas uostą aptarnaujantiems keliams - Baltijos pr. ir Statybininkų pr. - pratęsti.

Gana diskusijų apie išorinį uostą Melnragėje ir geležinkelio plėtrą Giruliuose. Šiems sprendimams nėra pagrindo ir metų pradžioje Vyriausybės nutarimais mes nutrauksime nereikalingas diskusijas ir baimes.

Išskirtinį dėmesį skirsiu Kuršių nerijai, kur Aplinkos ministerija kuruoja tiek miškus, tiek nacionalinį parką, tiek pats ministras pasirašo kiekvieną statybos leidimą. Norisi matyti išpuoselėtą pusiasalį. Lygiai, kaip ir Klaipėdos senamiestį, kur norime sugrąžinti investuotojų dėmesį į paveldosauginius pastatus, pakeitus neaiškų ir neapibrėžtą reglamentavimą, stabdantį investicijas į miestų senamiesčius visoje Lietuvoje.

Stiprūs regionai

Agnė BILOTAITĖ, vidaus reikalų ministrė

Pokyčiai, kuriuos esame numatę įgyvendinti tiek regionų politikos, tiek viešojo valdymo srityse, neabejotinai palies ir Klaipėdą. Mūsų viešasis valdymas nėra pakankamai efektyvus, valstybės tarnyba nugyventa, o dirbantieji valstybės tarnyboje nėra motyvuoti. Problemų yra daug: pradedant valstybės tarnautojų atrankomis, baigiant nemotyvuojančiais atlyginimais, sunykusiu profesijos prestižu. Esame numatę keisti tai, kas neveikia, siekdami efektyvaus, skaidraus ir patrauklaus viešojo sektoriaus.

Kalbėdama apie regioninės politikos pokyčius pirmiausia norėčiau akcentuoti mūsų svarbiausius tikslus, kuriuos įvardijome Vyriausybės programoje. Tai regionų politikos decentralizavimas ir savivaldybių savarankiškumo (pirmiausia finansinio) stiprinimas. Regionai bus stiprūs, kai jie bus palaikomi centrinės valdžios, bet laisvi priimti sprendimus, kurie padėtų gerinti viešųjų paslaugų kokybę ir prieinamumą, pritraukti naujų investuotojų ir gyventojų.

Apie konkrečius veiksmus kol kas dar nenorėčiau plačiau kalbėti, nes dėl priemonių dar diskutuojame.

Klaipėdos regionas yra išskirtinis tiek geografiniu, tiek ekonominiu, tiek kultūriniu požiūriu. Jo didžiulis potencialas galėtų būti geriau išnaudojamas. Tikiu, kad glaudžiai bendradarbiaudami su regiono plėtros taryba bei savivaldybėmis pasieksime proveržį, kurio visi tikimės.

Vizija žuvininkystės sektoriui

Kęstutis NAVICKAS, žemės ūkio ministras

Pirmiausia reikia išanalizuoti visas aplinkybes ir įvertinti, kiek ir kokių galių trūksta savivaldybėms, kokiais instrumentais jos disponuoja dabar, ar jais pasinaudoja. Vyriausybės programoje yra numatyta savivaldybėms urbanizuotose teritorijose suteikti teisę disponuoti žeme, tačiau apie tai, kokiais terminais ir sąlygomis, dar anksti pasakyti.

Naujajame finansiniame laikotarpyje ŽŪM turi aiškią viziją. Numatoma remti žvejybos ir akvakultūros regionų vietos veiklos grupių parengtas ir patvirtintas vietos plėtros strategijas. Suprantame, kad žuvininkystė Klaipėdoje yra gilias tradicijas turinti veikla, o Klaipėdos miesto bendruomenei žuvininkystės sektoriaus problemos ir aktualijos yra ypač svarbios. Todėl planuose numatoma parama, orientuota į vietos bendruomenei aktualiausių ir būtiniausių priemonių finansavimą - viešųjų erdvių sutvarkymą ir pritaikymą rekreacinės žuvininkystės poreikiams, rekreacinio turizmo plėtra, formuojant visuomenės (ypač jaunosios kartos) gamtosauginę pasaulėžiūrą.

Negalime pamiršti ir žuvies perdirbimo bei didesnės pridėtinės vertės kūrimo, paramos paslaugoms žvejybos ir akvakultūros sektoriui vystyti ir kitoms Klaipėdos regiono vietos bendruomenei reikalingoms paslaugoms. ŽŪM mato didžiules žuvininkystės regionų galimybes turizmo ir rekreacijos paslaugų, ekologiškų, autentiškų, aukštos kokybės žuvies produktų paklausos augimui, mokslo ir technologinei pažangai, leidžiančiai plėtoti naujų bioproduktų gamybą, panaudojant vietos išteklius. Naujų technologijų diegimas leis švelninti klimato kaitą.

Iš viso Lietuvos žvejybos ir akvakultūros regionų vietos plėtros strategijoms įgyvendinti planuojama skirti apie 12 mln. Eur paramą, į kurios dalį galės pretenduoti ir Klaipėdos regionas. 2021 metais bus patvirtintas Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2021 metų planas, kurio pagrindu bus vykdomi vertingų žuvų išteklių atkūrimo darbai, bus išleidžiamos migruojančių žuvų rūšys: lašišos, šlakiai, unguriai, aštriašnipiai eršketai. Tai ne tik leis atkurti bei sustiprinti žuvų populiacijas, bet po kelerių metų pagerins žvejybos galimybes Kuršių mariose bei Baltijos jūroje.