Ta proga krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pasidžiaugė, kad šie šarvuočiai - patys moderniausi ir pravers kariuomenei ne vieną dešimtmetį. Perkame iš Vokietijos „Boxerius“, iš Amerikos pačius moderniausius šarvuočius, o kultūrai, socialinėms reikmėms pinigų chroniškai trūksta. Gal žmonės ne be pagrindo piktinasi?
Štai žmonės socialinėje erdvėje dalinasi nuotrauka, užfiksuota 2017 m. Kai Vištyčio miestelyje (Vilkaviškio r.) kilus gaisrui, vietos jaunimui teko stumti 1972 m. pagamintą gaisrininkų mašiną - iš pradžių į gaisravietę, paskui pasipildyti vandens.
Būtų juokinga, jei nebūtų graudu - ugniagesiai ir praėjusią savaitę protestavo po valdžios langais. Tai tik vienas iš pavyzdžių, įrodančių, kad gyventojai turi teisę piktintis, jog vienoms sritims lyja pinigais, kitos - pernelyg apleistos.
Pirmadienį „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis priminė, jog nėra tokių įsipareigojimų, kad Lietuva gynybos finansavimą turi didinti jau šiemet. Anot R.Karbauskio, Lietuvos politinių partijų susitarime įsipareigota 2,5 proc. nuo BVP skirti gynybai tik iki 2030 metų.
„Niekas nesiruošia gynybos finansavimo lėtinti. Aš šnekėjau ne apie tai, kad nereikia vykdyti įsipareigojimų. Šnekėjau tik apie tai, ar reikia šiais metais didinti finansavimą krašto apsaugai nuo 2,01 proc iki 2,05 proc., nes tokie įsipareigojimai iš viso neegzistuoja“, - teigė R.Karbauskis.
- Gal laikas kiek pristabdyti karinius apetitus? - paklausėme filosofo humanitarinių mokslų daktaro Krescencijaus STOŠKAUS.
- Įstatėte mane į konfliktinę padėtį. Vis tiek tokius veiksmus - pirkti ginkluotę - reikia daryti. Nesu kategoriškai nusiteikęs arba-arba. Arba pinigai kariuomenei, arba kultūrai, socialinėms reikmėms. Saugumas yra ir žmonių psichologinė savijauta. Todėl tokių ginklų Lietuvoje buvimas nėra bevertis.
Dėl ginkluotės kainų - tai jau klausimas profesionalams. Tik gal nereikėtų mums lenktyniauti. Dabar, atrodo, skiriame krašto gynybai 2 proc. nuo BVP, bet kaip soclenktynėse norime pasiekti ir 2,5 proc. Tai kvaila. Reikia sveiko proto, kurio mums trūksta. Tapo madinga, populiaru - kuo daugiau pinigų kariuomenei skirti.
- Vokietija neskiria NATO reikmėms 2 proc. ir, nors JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) už tai vokiečius kritikuoja, kažin, ar artimiausiu metus bent priartės prie šių procentų. Tai kodėl mes, už Vokietiją neturtingesni, taip ardomės?
- Yra ir daugiau Europoje valstybių, neskiriančių gynybai tiek procentų, bet Vokietija yra atskiras atvejis. Ji vis dar bėga nuo revanšizmo. Dar prisimena tuos skaudžius laikus, todėl rezervuotai žiūri į ginklavimąsi.
Bijo paleisti mašiną, nuo kurios nukentėjo. Reikia galvoti ne tik apie Vokietiją, bet ir kitas valstybes. Gera politika yra balansas, o jei jo nepavyksta išlaikyti, tada pasaulyje kyla konfliktai.
- Ar neparadoksalu? Lietuvoje daugėja karinės ginkluotės, bet mažėja žmonių. Žmonės bėga nuo skurdo į turtingesnes valstybes, tą pačią Vokietiją, o mūsiškė moderni ginkluotė ką gins?
- Žmonės emigruoja ne tik dėl skurdo, bet ir dėl platesnio konteksto. Kodėl tiek daug mokinukų nori išvykti? Tai psichologinės priežastys. Įsivaizduoja, kad ten, užsienyje, laimės pasaulis, o mes bėgame iš paskos ir nespėjame. Žinoma, valstybė nesusidoroja su problemomis, dabar žaidimus su vaiko pinigais pradėjo.
Bet jei didelių pageidauji šeimų, tai pirmiausiai pasirūpink, kad tie vaikai iš čia vėliau neišvažiuotų. Tai politinis absurdas. Bet mąstoma fragmentiškai. Įsikabina į vieną fragmentą, į vieną gabaliuką ir jį forsuoja. Tvarkyti reikia visą mašiną, o ne tik kelias jos detales.
Valstybė gyvena be prioritetų. Reikia nustatyti prioritetus, visoms partijoms dėl jų susitarti ir vykdyti. Valstybės saugumas yra ne tik išorinis, bet ir vidinis. Jei valstybė negali užtikrinti vidinio saugumo - tai žmonėms tenka sėsti į traukinį ir išvažiuoti. Reikia, kad žmonės žinotų, kur link jų valstybė eina.
Dėl ko politikai eina į valdžią? Dėl kišenės. O valstybę užmiršta. Jei negali per savo egoizmą peržengti, tai kaip gali valdyti valstybę? Jau viduramžiais sakydavo - išmok valdyti pats save.
Nebijok prarasti posto, jei susitepei. Turi nuolat galvoti - mane žmonės mato, turiu būti jiems pavyzdys, o jei ateini tik pasiduoneliauti, tai blogai. Privačių firmų vadovai jau supranta, kad turi būti savo darbuotojams geras pavyzdys, o valstybėje politikai rūpinasi savo pragyvenimu, savo partijos, savo grupuočių interesais, o valstybės reikalai - šeštoje vietoje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą