Sėkmingiausia uosto bendrovė - Birių krovinių terminalas

Apie bendrovės džiaugsmus ir iššūkius pasakojo ilgametis jos vadovas Vidmantas Dambrauskas.

– Rugsėjį šventėte 20 metų vadovavimo BKT sukaktį. Kaip pasikeitė ši įmonė per tuos 20 metų?

– Per tuos metus BKT iš mažos įmonės, kurios krovos apyvarta siekdavo 500–600 tūkst. tonų, tapo šiuolaikišku specializuotu trąšų krovos terminalu, teikiančiu aukščiausios kokybės krovos paslaugas.

Nežinau kito terminalo, kuris šiandien galėtų vienu metu krauti 3 laivus 30 tūkst. tonų per parą greičiu ir per parą iškrauti daugiau nei 500 vagonų.

Per šiuos metus BKT padvigubino turimos teritorijos plotą ir prie šiuolaikiškų giliavandenių krantinių pastatė 300 tūkst. tonų talpos sandėlių kompleksą, leidžiantį vienu metu priimti ir saugoti 10 rūšių krovinius.

BKT tapo didžiausia pagal krovos apyvartą bendrove Klaipėdos uoste. 2018 m. krauta daugiau nei 10 mln. tonų trąšų.

– Ar tiek metų atidavus BKT dar liko asmeninių iššūkių?

– Norintys iššūkių ras visada. Mūsų įmonės iššūkis – pasiekti 15 mln. tonų krovos apyvartą per artimiausius penkerius metus.

– Vienas dalykų, kuriuo didžiuojatės, yra įmonės darbuotojų darbo užmokestis – jo vidurkis didžiausias Lietuvoje. Viename interviu žiniasklaidai minėjote, kad vidurkį mažina ne paprastų darbininkų algos, o administracija – kodėl pasirinkote tokį modelį?

– Mes didžiuojamės ne darbo užmokesčio dydžiu. Didžiuojamės tuo, kad užteko ryžto sukurti aukšto darbo našumo sistemą.

Kai Lietuvoje kalbama apie atlyginimų dydį, dažniausiai pirštu rodoma į verslininkus, nes jie nemoka žmonėms.

Bet yra kita pusė – šiandien Lietuvoje darbo našumas yra mažiausias Europoje. Mūsų bendrovėje darbininkų darbo užmokesčio vidurkis – 3 tūkst. eurų jau sumokėjus mokesčius.

Bet ne administracija jiems moka didžiules algas – jie patys jas užsidirba intensyviu ir kokybišku darbu, užtikrindami aukštą darbo našumą. Paradoksas – didelės algos leido sumažinti krovos savikainą.

Štai ką reiškia, kai žmonėms nereikia prižiūrėtojų, kai jie iš tikro dirba, o ne ateina atbūti darbo valandų. Pačiais įmonės darbuotojais labiausiai ir didžiuojuosi.

– Esate ne kartą sakęs, kad darbuotojų kaitos įmonėje nėra, naujų žmonių priimama nebent plečiantis. Tai būtų galima paaiškinti aukštais atlyginimais, bet juk darbuotojus sulaiko ne tik alga. Kas dar traukia ateiti ir pasilikti jūsų įmonėje?

– Taip, ne tik atlyginimas lemia darbuotojų kaitos nebuvimą. Požiūris į žmogų yra ne mažiau svarbus veiksnys.

Jei žmogus jaučia, kad jis iš tikro yra reikalingas, jei visais klausimais tiesa yra dominuojanti vertybė, jei ne giminystė ar draugystė lemia tavo karjerą, jei ne pareigos, o kompetencija yra svarbiausias veiksnys priimant sprendimus – tik tada turi darbuotoją, kuris tikrai atsidavęs įmonei ir orientuotas į rezultatą.

Šiandien BKT egzistuoja šeimyninė ranga – šalia dirba tėvas ir sūnus, mama ir sūnus, keturi broliai ir du svainiai. Tokių pavyzdžių ne vienas ir ne du.

– Vieni verslininkai Lietuvoje remia sportą, kiti – kultūrą, treti – bažnyčią, kiti neremia nieko. Jūsų bendrovė remia Klaipėdos teatrų festivalį ir kitas kultūros iniciatyvas. Kodėl pasirinkote šią sritį ir kodėl jums tai svarbu?

– Pradėkime nuo to, kad BKT remia daug kultūros ir sporto projektų. Tik niekada to neviešinome. Gerus darbus reikia daryti tyliai. Šiais metais BKT tapo ir Klaipėdos tarptautinio teatrų festivalio mecenatu.

Tai ilgalaikis projektas, jį remsime mažiausiai trejus metus. Pasirinkome tokią sritį, nes tik kultūra padaro miestą tikru miestu, o žmogų – tikru žmogumi.

– Gyvenate Klaipėdoje, dirbate uoste – ar manote, kad nemažai apšnekėta uosto ir miesto atskirtis iš tiesų egzistuoja?

– Miesto ir uosto takoskyros nėra. Klaipėdoje egzistuoja nebent atskirų žmonių ambicijų takoskyra, kuri paaštrėja prieš kiekvienus rinkimus. Per 20 metų uoste nemačiau nė vienos problemos, kurios nebūtų galima išspręsti taip, kad būtų naudinga ir miestui, ir uostui. Bet tai atskira labai plati tema.

Orientuoti į rezultatą © Bendrovės nuotr.

– Šiais metais patekote į Klaipėdos miesto tarybą. Profesinėje srityje esate žinomas kaip verslininkas, visgi taryboje reikės žvelgti į viso miesto problemas. Gal galėtumėte atskleisti savo Klaipėdos viziją – kokią ją norėtumėte matyti 2023-iaisiais?

– Matau savo vadovaujamų ir valdomų įmonių žmones. Matau, ką jie gali, kai jais pasitikima, kai palaikomos jų iniciatyvos.

Pakartosiu, ką sakiau ir per rinkimus: ne meras ir ne tarybos nariai kurs naujas įmones ir darbo vietas, ne jie garsins miestą, ne jie kels miesto kultūrą. Meras ir taryba privalo gyventojams bent netrukdyti, jei negali padėti. Žmonės pastatys, sukurs patys. Tik palaikykime jų iniciatyvą, sudarykime sąlygas.

Apie viziją reikėtų pasakoti ilgai, tačiau trumpa jos versija yra geros kokybės ir švarios gatvės, sutvarkyti plotai centre bei palei Danės upę ir, aišku, daugiausia šalyje uždirbantys žmonės.

Tada bus daugiau linksmų veidų, pilnos koncertų ir teatrų salės, gyvas ir šurmuliuojantis senamiestis.

Sau ir kitiems tarybos nariams norėčiau palinkėti suremti pečius ir atidirbti miestiečiams tuos ketverius metus, taip pat priminti barono Miunhauzeno žodžius: „Ponai, dažniau šypsokitės.

Rimta veido išraiška – tai ne proto požymis. Visos didžiausios pasaulio kvailystės buvo padarytos būtent rimtu veidu.“