Ši vasara bus tokia, kokios niekad nebuvo

Pokyčiai oro uostuose

Daugelis pasaulio oro uostų, kadangi skrendančių asmenų vis tiek yra, jau įvedė naujas taisykles. Tarkim Londone asmenims, išskyrus vienos šeimos narius, rekomenduojama laikytis ne mažesnio kaip 2 m atstumo. Keleivius stengiamasi kaip galima tolygiau išskirstyti po terminalus, kuriuose apstu dezinfekavimo priemonių.

JAV Transporto saugumo valdyba keleiviams ir prieš, ir po apžiūros procedūros rekomenduoja mažiausiai 20 sekundžių plautis rankas.

Honkonge bandoma įranga, galinti per 40 sekundžių dezinfekuoti asmenį ir sunaikinti tiek bakterijas, tiek virusus. Ten pat į terminalus išleisti robotai-valytojai, važinėjantys po sales ir ultravioletiniais spinduliais naikinantys mikrobus.

Oro uostuose įrengiami elektroniniai kioskai, skirti savarankiškai registracijai. Skrendantys keleiviai raginami naudotis būtent jais.

Nepaisant visų naujovių, dėl griežtesnės patikros gali užsitęsti keleivių įlaipinimo procesas. Jau tapo įprasta atskirai pakuoti skysčius ar elektroninę įrangą. Dabar gali tapti norma socialinio atstumo laikymasis. Gali būti, kad atsiras ir imuniniai pasai, kurie taps įrodymu, kad keleivis sveikas ir gali skristi.

Kai kurie oro uostai pasigyrė, kad nuo šių metų bus tikrinama ir keleivių temperatūra, tačiau ekspertai tokių priemonių veiksmingumu abejoja. Temperatūros matavimas nefiksuos besimptomių susirgimų. Be to, priemonės nebus visuotinės. Turbūt todėl „Emirates“ oro linijos savo keleiviams, dar iki įlaipinimo, siūlo greituosius, Covid-19 galinčius nustatyti, kraujo testus.

Skraidysime kitaip

Lėktuvo salonuose teks įprasti prie kaukėtų asmenų - tiek kitų keleivių, tiek palydovų, dažniau bus valomi ir dezinfekuojami salonai. Be to, bent jau artimiausiais mėnesiais, lėktuvuose bus galima mėgautis prabanga - laikantis socialinio atstumo, prie praėjimo esančios vietos liks tuščios. Aišku, kažkam už tai teks sumokėti... Kitaip, trečdalis neužpildytų vietų reikš, kad arba įmonės dirbs nuostolingai, arba lėktuvo bilietai brangs.

O mes nuvažiuosim prie jūros...

Italijoje barai ir restoranai įprastu režimu gali pradėti dirbti jau birželį. Po kokio mėnesio šalis, tikėtina, sulauks ir turistų. Pastarieji turi nusiteikti, kad ieškodami vietos prie jūros, turės brautis per saugų atstumą garantuojančių šezlongų „miestelius“.

Ulfo Zontago (Ulf Sonntag), iš Šiaurės Europos turizmo ir kurortų tyrimo instituto, teigimu, Italijoje idėja - paplūdimius paversti uždarų šezlongų zona - rimtai svarstoma. Pasak jo, pokyčiai laukia ir apgyvendinimo sferos. Viešbučių savininkams teks rinktis - palikti tuščiais dalį viešbučių ar dalį kambarių juose. Specialistas prognozuoja, kad prie viešbučių esantys baseinai, bent Europoje, irgi neveiks.

Portugalijos viešbučių tinklas „Vila Gale“, ruošdamasis naujovėms, jau perka didelius kiekius dezinfekcinio skysčio, o švedišką stalą planuoja keisti aptarnavimu iš meniu.

Tai, kad iki šiol galiojusi maitinimo sistema, tokia kaip barai ar baseinai, yra pavojinga, sutinka ir Atėnų medicinos profesorius Nikolaosas Sipsas. Jo nuomone, Graikijos pliažai bus pustuščiai, nes poilsiautojai stengsis įsikurti atokiau vieni kuo kitų. Graikijos ministras pirmininkas Kyriakosas Micotakis teigė, kad „geriausiu atveju Graikija savo turizmo veiklą galės atnaujinti nuo liepos 1-osios“.

Kitokia Turkija

Šiandien sunku prognozuoti, kaip bus su pramogomis. Tiek užsienyje, tiek Lietuvoje. Pasak Turkijoje veikiančios kelionių agentūros „Labas“ atstovų, jeigu norinčių bus, ekskursijos ir išvykos bus rengiamos, tik jos tikrai nebus tokios, kaip anksčiau. Kita vertus, pašnekovai neatmetė prielaidos, kad dėl išaugusių kelionių kainų papildomų ekskursijų žmonės gali ir nenorėti. „Viskas bus aišku birželio mėnesį“, - reziumavo jie.

Visgi lietuvių pamėgtoje Turkijoje švediško stalo greičiausiai nebus atsisakoma. Tiesiog ant stalų bus montuojami atitvarai, kad žmonių išskiriami skysčiai nepatektų ant produktų. Valgyklose darbuotojai turės dėvėti kaukes, pirštines, žinoma, visiems teks laikytis socialinės distancijos.

Viešbučių gyventojams bei personalui bus kasdien matuojama temperatūra, be to, viešbutyje turėtų būti paruošta atskira zona karantinui - „jeigu ką“. Vieniems gyventojams išsiregistravus, kambariai turėtų likti bent 12 val. nepaliesti. Tuomet kruopščiai sutvarkomi, dezinfekuojami ir tik tada įleidžiami nauji turistai.

Turkijos paplūdimiuose dažnai gultai yra sustatomi eilėmis, vienas šalia kito, - mat viešbučiams priklausanti paplūdimio erdvė yra ribota - kaip teks išlaikyti atstumą - neaišku. Tikėtina, kad gultų bus gerokai mažiau... ir daugiau besipiktinančių.

Kroatija pažadėjo Adrijos jūros kurortus turistams atverti dar šią vasarą. Visgi Visuomenės sveikatos instituto direktorius Krunoslavas Capakas pabrėžė, kad „policija, gelbėtojai, savivaldybės pareigūnai ir viešbučiai turės užtikrinti, kad gultai ir rankšluosčiai nebūtų padėti šalia vieni kitų“.

Kol sienos lieka uždarytos, Europos šalys svarsto tam tikrų „turistinių koridorių“ sukūrimo galimybę. Jais poilsiautojai galėtų pasiekti santykinai saugius rajonus. Kroatija jau paskelbė, kad pasirengusi priimti turistus iš Čekijos ir Slovakijos. Lietuva dėl analogiškų „koridorių“ susiderėjo su Latvija ir Estija.

Ar lietuviškos sodybos prie ežerų su kubilais ir pirtimis nurungs Turkiją?

„Mes juokaujame, kad šis virusas paskatins žmones atsigręžti į savo šalį, prisiminti vietinį turizmą, kaimo sodybas. Didžiausias bus pajūrio sodybų poreikis, bet yra labai puikių sodybų prie ežerų, miškų, etnografinėse vietovėse. Kad sodybos poilsiautojus suviliotų šiuo nesaugiu metu, turi pasistengti patys sodybų savininkai. Jie turi sudaryti sąlygas, kad šeimos galėtų kuo atskiriau gyventi. Tam daugelis jau ruošiasi. Atskiria teritorijas, lauko baldų konstrukcijas, kad kuo mažiau būtų žmonių sambūrių, pritaiko vietas šeimyniniam poilsiui“, - pastebi Kaimo turizmo asociacijos prezidentė dr. Agnė Vaitkuvienė.

Tikimasi, kad šią vasarą populiarūs bus nameliai šeimoms prie upės, ežero. Juos pirmuosius klientai turėtų rezervuoti. Kol kas jaučiamas tik susidomėjimas, o sutarčių pasirašyti niekas dar neskuba. „Nėra ko laukti, net dabar galima važiuoti, išsinuomoti namelį ir atostogauti. Geriausios vietos neturi paskutinės minutės, jos yra išperkamos iš anksto“, - perspėjo asociacijos vadovė.

A.Vaitkuvienė džiaugiasi, kad ir iki karantino poilsiautojų kaime netrūkdavo. Tik ėmė keistis klientų poreikiai. Anksčiau į sodybas žmonės važiuodavo „baliavoti“, minėti jubiliejus, rengė šventes, bet jau kelerius pastaruosius metus daugėja ieškančių ramybės.

„Baidarės, pirtys nebe taip vilioja. Turistai kaime ieško naujų pramogų, naujų potyrių. Taip atsirado sodybose basakojų takai, įvairios sveikatinimo programos, vietovių žvalgymas“, - pastebi A.Vaitkuvienė. Asociacijos vadovės manymu, šis pandemijos laikotarpis taip pat stumtels pokyčiams.

Kaip teigia Kaimo turizmo asociacijos prezidentė, šis pavasaris sodybų savininkams labai neramus. Ramiam poilsiui rezervuotas vietas atšaukia emigrantai, keliautojai. Daug sodybų turėjo išankstinius užsakymus dideliems renginiams gegužę, birželį, liepą. Supratę, kad negalės sukviesti visos giminės, kurių daugelis vyresnio amžiaus, užsakovai atsisako sutarčių ir prašo grąžinti avansinius mokėjimus. Gal ši situacija pasitarnaus poilsį prie šiltų jūrų į ramybę gimtinės kaime keičiantiems mūsų poilsiautojams? Gal kainos kris?

Anot A.Vaitkuvienės, kainų kritimo tikrai nebus, nes savininkams reikia susikaupti biudžetą sodybų išlaikymui, darbuotojų užmokesčiui. „Kainos pastaruosius trejus metus beveik nekilo arba kilo minimaliai. Tik naujesnės, įdomesnės sodybos pabrangino poilsį. Didžioji dauguma sodybų kainas išlaikė tokias pat.

Kaina priklauso nuo komforto lygio. Vieno gandro sodyboje nakvynė vienam žmogui gali kainuoti 12-15 eurų. Prašmatnesnėse, penkių gandrų sodybose, kainos panašios į viešbučių. Tokiose sodybose turi būti kavinė, dviviečiai kambariai. Daugiausia sodybų yra 3-4 gandrų (tai lyg viešbučiams duodamos žvaigždutės - red. past.). Šie patys populiariausi. Kokybė gera ir kaina prieinama“ - pasakojo Kaimo sodybų asociacijos atstovė.

Pasak A.Vaitkuvienės, esą šiek tiek vilties. Sodybų pradeda ieškoti lietuviai. Ne viena jų buvo išnuomojusi namelius balandžio-gegužės mėnesiams šeimoms, norinčioms pabėgti iš miesto per karantiną. Anksčiau dažniausiai tai vykdavo vasarą. Žmonės apsigyvendavo sodybose ir važinėdavo į miestą dirbti. Karantinas šį įprotį atkėlė porą mėnesių anksčiau. Šeimos apsigyvena sodybose ir dirba nuotoliniu būdu.

Lietuvoje kaimo turizmas gyvuoja jau beveik 25-erius metus. Sodybų daugėja. Dabar jų yra apie 600. Asociacijai priklauso apie 400. Pernai sodybose poilsiavo per 300 tūkst. lankytojų. Iš jų apie trečdalis užsienio svečių. Daug sodybų yra centrinėje Lietuvoje, Molėtų, Anykščių krašte, Žemaitijoje. Nemažai - pajūryje, Kretingos, Klaipėdos r. sav. Daug sodybų, anksčiau priimdavusių pobūvius, dabar priima svečius tik ramiam poilsiui.

Kai kurios išimtinai traukia užsieniečius. Šit, į Jurodžio (Jurbarko r.) kaimo turizmo sodybą autobusais atvykdavo vokiečiai. Juos vilioja senosios žemaitiškos tradicijos, valgiai. Gana populiarios agroturizmo sodybos. Daug šeimų važiuoja į sodybas tik savaitgaliui, paprasčiausiam poilsiui.

Kaip sakė A.Vaitkuvienė, kaimo turizmas nėra perspektyvus verslas. Reikia daug investicijų, o atsiperkamumas mažas.

Kaip ilsėsimės namuose?

Faktas, kad žmonės šiemet keliaus mažiau. Tai, kas anksčiau buvo vadinama „atostogomis namuose“, dabar taps norma. Juolab kad kruizai, slidinėjimai ir egzotinės šalys jau nebeatrodo taip viliojančiai.

Palangos savivaldybės atstovė Jurgita Vanagė patikino, kad svečius priimantis kurortas ir verslininkai privalės laikytis visų saugumo nurodymų.

„Laukiame Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijų, kokie saugumo reikalavimai vasarą bus taikomi viešiems paplūdimiams, kas privalės kontroliuoti bei užtikrinti, kad jų būtų laikomasi“, - sakė pašnekovė.

Visgi ji pripažino, kad savivaldybė vien savo jėgomis tikrai nebus pajėgi sukontroliuoti visų paplūdimiuose besiilsinčių poilsiautojų elgesio.

„Palanga turi 25 kilometrus paplūdimio (nuo Latvijos sienos iki Nemirsetos) ir vienu metu šiltą vasaros dieną poilsiautojų paplūdimiuose gali būti net iki 300 tūkst. Todėl tikimės, kad prie viešosios tvarkos užtikrinimo kurortinio sezono metu prisidės papildomos policijos pajėgos, taip pat - organizacijos.

Dėl pagalbos užtikrinant socialinio atstumo paplūdimiuose laikymąsi savivaldybė tarsis ir su Lietuvos šaulių sąjunga. Bus ieškoma galimybių, kad jos nariai kartu su Viešosios tvarkos skyriaus specialistais vasarą patruliuotų paplūdimiuose ir poilsiautojus, kurie nesilaikys socialinio atstumo, įspėtų bei primintų saugumo reikalavimus“, - planais pasidalino J.Vanagė.

Druskininkų savivaldybės atstovai pasidžiaugė pandemijos metu išryškėjusiais miesto privalumais - unikali gamta ir sutvarkytos viešosios erdvės suteikia galimybę išlaikyti visus saugumo reikalavimus.

Nepaisant karantino, pasirengimas Druskininkuose vasarai vyksta įprastu ritmu: tvarkomi parkai ir fontanai, sodinami gėlynai, tiesiami nauji dviračių takai. Iki gegužės 15 d. planuojama paimti vandens tyrimus pagrindinėse maudyklose.

Tvarkosi ir atsinaujina nemaža dalis verslo objektų, o daugelis kavinių jau atidarė lauko terasas. Planuojami mini koncertai, kurių bus galima klausytis pasivaikščiojimų metu, per saugų atstumą. Galvojama apie orientacines šeimų varžybas. Dalyviai vieni su kitais nesusitiks, o atlikdami užduotis galės geriau pažinti ir pamatyti miestą, kuriame kursuos ir muzikinis traukinukas.

Druskininkai sugrįžtančių turistų laukia atsakingai, tad pramogos bus organizuojamos pritaikant jas esamai situacijai.

„Susidūrėme su labai staigiais pokyčiais - nuo maksimalių suvaržymų, iki jų švelninimo. Sekame bendras pandemijos tendencijas ir pagal tai organizuojame kurortinių objektų veiklą. Nuo gegužės 8 d. pradeda veikti mažieji apgyvendinimo sektoriaus paslaugų teikėjai. Didieji objektai - tokie kaip sanatorijos, SPA centrai, Vandens parkas - taip pat galvoja apie darbo pradžią. Pagrindinis uždavinys mums išlieka žmonių saugumas. Ruošiame ir deriname planus dėl saugumo užtikrinimo priimant svečius. Visas paslaugas pasiruošę teikti jau šiandien, tačiau viskas priklauso nuo viruso plitimo tendencijų ir bendrų reikalavimų“, - sakė meras Ričardas Malinauskas.

Latvijos Sveikatos apsaugos ministerijos komentaras:

Latvijos SAM „Vakaro žinioms“ patvirtino, kad po gegužės 14 d. Estijos ir Lietuvos gyventojai galės kirsti valstybės sieną be privalomo 14 dienų saviizoliacijos režimo. Nepaisant to, turistai vis tiek privalės laikytis visų saugumo reikalavimų, pavyzdžiui, saugaus 2 metrų atstumo ar rankų higienos paisymo.