Šiemet ant bangos sidabrinės eglutės, kėniai, o pirkėjai išrankesni

Miškininkai eglučių pirkėjų antplūdžio tikisi šios savaitės pabaigoje. Klaipėdos universiteto Botanikos sodas, nuomojantis eglutes, jau mažai jų beturi. Pardavėjai pastebi, kad šiemet pirkėjų mažiau nei ankstesniais metais ir jie išrankesni. Ko gero, daugeliui dirbančių iš namų, per šventes niekur nevažiuosiančių žmonių kalėdinės eglutės vertė pakilo taip, kaip niekada. Šiuo itin niūriu laikotarpiu vis tiek norisi šventinio spindesio ir namuose, neleisiančio pasiduoti liūdesiui. Ar eglutes pirksime saugiai?

"Mūsų eglutės pabūna šventėje pas žmones ir grįžta pas mus į sodą. Mes jas truputį reabilituojame: patręšiame, pasodiname į dirvožemį, o kitais metais jos vėl gali keliauti pas tuos pačius ar kitus žmones. Yra tokių eglučių, kuriuos jau ketverius metus keliauja džiuginti klaipėdiečių", - sako Klaipėdos universiteto (KU) Botanikos sodo direktorė Asta Klimienė.

 PRADŽIA. Štai iš kokio daigelio užauginama kalėdinė eglutė.

Šiemet ant bangos yra šiek tiek brangesnės, bet išvaizdesnės sidabrinės eglutės, gana populiarūs dar ir kėniai, pernai buvę paklausiausi, daugiau įsigyjama šakų kalėdiniams vainikams pinti. "Man, kaip miškininkui, visi medžiai gražūs. Tikrai negaliu patarti, kokią eglutę rinktis", - teisinasi Valstybinės miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio vadovas Tomas Zalecis.

Po švenčių kals inkilus

Kretingos medelyne eglutės bus parduodamos tol, kol bus pirkėjų. Ne už kalnų ir stačiatikių, kurių Klaipėdos regione nemažai, Kalėdos. Tačiau kalėdinė prekyba nėra pagrindinė ir pelninga urėdijos Kretingos padalinio veikla. Kai kurie žmonės, vasarą atvažiavę rinktis dekoratyvinių medelių, nustemba pamatę kalėdines eglutes ir žada jų atvažiuoti žiemą. Dar nemažai žmonių apie tokią miškininkų veiklą nė nežino.

Daugiausia pajamų gaunama iš parduodamos medienos, kirtimų liekanų, vykdomų įvairių projektų. "Šie metai mums, miškininkams, išskirtiniai ir gana sunkūs. Bet tokie nebe pirmi. Jau esame kažką panašaus patyrę. Išgyvenome ir kainų sąstingį, kai pradėjo stoti ekonomika, sumažėjo medienos poreikis, o į Lietuvą važiavo baltarusiška produkcija, ir tą laikotarpį, kai kainos krito po 30-40 proc. Dabar prasidėjo karantinas ir stagnacija.

Mes prisitaikėme prie naujų sąlygų. Žmonės taip pat. Jie daugiau pradėjo judėti namie: gražinti aplinką, daryti remontą, ėmė pirkti daugiau dekoratyvinių medelių. Medienos paklausa išaugo, rinka po truputį atsigauna. Kai tik baigsis Kalėdos, imsimės kitų darbų ir viską pradėsime nuo pradžių: vėl imsime ruoštis kalėdinei prekybai. Vienas iš aktualių darbų jau dabar - pradedame ruošti suolus rekreaciniam sezonui, džiovinti medieną, kalti inkilus, nes vasarį, kovą juos kelsime ir lauksime parskrendančių paukščių.

Ne iš karto visos nukertamos

Ankstesniais metais Kretingos medelynas parduodavo daugiau kaip 1 000 kalėdinių eglučių. Čia prekiaujama ir kirstomis eglutėmis, ir užaugintomis vazonuose, kurios ruošiamos ir formuojamos jau vasarą ir rudenį, ir šakomis. Taigi, siūloma trijų tipų kalėdinė produkcija. Pasak T. Zaleckio, šiemet pirkėjų kur kas mažiau nei pernai, o eglučių kainos yra daugmaž tokios pat kaip ir 2019-aisiais. Paprastosios eglės ir pušys iš miško kainuoja nuo 2 iki 36 eurų, iš plantacijų - 5-40 eurų, sidabrinės 12-110, vazonėliuose 8-40 eurų, šakos - po 1 eurą. Eglutė už 1 eurą medelyne "aprengiama" specialiu tinklu, kad būtų patogiau transportuoti.

KELIAS. Nukirstos kalėdinės eglutės vežamos į prekybos vietą.

Pirmoji eglutė Kretingos medelyne šiemet nupirkta lapkričio 13 d. Šiuo metu prekyba jau įsilingavo. Ant vazonuose augančių eglučių jau rišami kaspinėliai, jos bus paimtos tik Kūčių išvakarėse.

Pasak T. Zaleckio, nėra taip, kad visos eglutės medelyne lapkričio pabaigoje nukertamos ir pardavinėjamos visą gruodį. Procesas planuojamas norint pateikti kuo kokybiškesnį produktą. Žmonės žino, kad kai kurios kirstos eglutės kartais Kalėdų nesulaukia - kambariuose šilta, spygliai nubyra. Kuo vėliau kirsta eglutė, tuo ilgiau ji laikysis. Miškininkai, įvertinę, kokios eglutės dažniausiai perkamos, paruošia tik tam tikrą jų kiekį atsižvelgdami į tai, kad žmogus galėtų pasirinkti. Paprastai prieš atvažiuodamas jis pasako, kokios nori. Tos išperkamos, kertamos kitos.

Kalėdinei prekybai pasiruošia iš anksto

"Viskas būtų gerai, jeigu Kalėdų laukimo džiaugsmo netemdytų su koronavirusu susiję pokyčiai. Bandome reguliuoti pirkėjų srautus, prašome, kad pasiskambintų, rezervuotųsi laiką, ir kol kas tai pavyksta. Laikomės visų karantino reikalavimų, žiūrime, kad nesibūriuotų, padarėme didesnes aikšteles, kuriose stovi eglutės. Žinoma, dėl tų reikalavimų pirkimas kiek ilgiau užtrunka.

Negalėčiau pasigirti, kad miškininkų virusas nepuola. Turėjome ir mes susirgusiųjų. Esame atsargūs, propaguojame administracinį darbą iš namų. Tačiau miškininkams tenka važiuoti į miškus ir tradiciškai stebėti juose vykstančius procesus. Stengiamės ir toliau juos apsaugoti nuo neleistinų kirtimų, šiukšlinimo ir t. t. Savo kasdieninę veiklą vykdome ir toliau, tik sunkesnėmis sąlygomis. Dabar dar prisidėjo ir kalėdinė prekyba, bet daugiau žmonių nesamdėme. Tai viena iš mūsų ūkinių veiklų, kurios neišskiriame iš kitų. Todėl jai ruošiamės kaip ir kiekvienais metais - iš anksto", - sako T. Zaleckis.

NEPABRANGO. Valstybinės miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio vadovas Tomas Zalecis sako, kad šiemet pirkėjų kur kas mažiau nei pernai, o eglučių kainos yra daugmaž tokios pat kaip ir 2019-aisiais.

Dalijimo akcijų atsisakyta

Pasak urėdijos Kretingos padalinio vadovo, paprastai pirkėjus medelyno darbuotojai jau pažįsta iš veidų, tik vardų nežino. Metų metais atvyksta tie patys žmonės. Renkantis eglutę paprastai prasideda diskusijos tarp šeimos narių, vyrai ginčijasi su žmonomis, tačiau dažniausiai laimi pastarosios.

Pernai pagrindinis klausimas buvo, ar turime kėnių, o šiemet domimasi sidabrinėmis eglutėmis.

"Pastebėjome, kad žmonės šiemet atsargesni, dažniau orientuojasi į gyvas eglutes ir į šakas. Specialiai paruošėme sidabrinių eglučių ir kėnių šakų. Kai kurie pirkėjai nori ir pušų šakų.

Šiemet padiskutavus su savivaldybėmis priimtas sprendimas nerengti šakų dalijimo akcijos - tam, kad būtų išvengta užkrato plitimo dėl žmonių būriavimosi. Anksčiau, būdavo, ruošdavome šakas rožių krūmams dengti ir išdalydavome jas per pirmąją bangą. Per antrąją bangą dalindavome kalėdines šakas. Eidavome, specialiai genėdavome, kad jos būtų gražios. Šiemet to nedarėme. Kad ir kaip gaila, turėjome atsisakyti abiejų šių akcijų", - sakė T. Zaleckis.

Pernai kartu su šakomis buvo dalijami tiek eglių, tiek pušų kankorėžiai. Žmonės juos ėmė ir džiaugėsi.

Nuoma - ne dėl pigumo, o dėl ekologijos

KU Botanikos sodo direktorė A. Klimienė sako, kad šiuo metu žmonės jau labai aktyviai renkasi eglutes, beliko jų gal trečdalis, bet mažesnių, tik iki metro aukščio, didesnes, ir tas dvi iki 2 m aukščio, jau pasirinko. Tik pasiūlius eglučių nuomą lapkričio viduryje irgi buvo jaučiamas aktyvumas. Anksčiau žmonės eglutes išsirinkdavo ir palikdavo, o dabar jau iš karto išsiveža. Botanikos sode nuomai turima apie 300 eglučių. Šiuo metu jų yra likę 50-70.[CITATA]

Priminsime, kad KU jau ketvirtus metus nuomoja eglutes, auginamas vazonėliuose. Iki 1 metro eglutės nuoma kainuoja 20 eurų, bet kai po Trijų karalių jos parvežamos atgal, pusė sumos žmogui grąžinama.

Pasak A. Klimienės, jeigu žmogus nori, gali eglutės ir negrąžinti, tai vertinama kaip nupirkimas. Pernai negrąžinta apie 20 eglučių. "Anksčiau žmonėms buvo svarbiau ekologija, o ne eglutės išvaizda, o šiemet jie išrankesni, ieško gražesnių. Ko gero, ir pasiūla didesnė. Kadangi žmonės daugiau būna namuose, jie nori špuoselėtų eglučių. Tokius nuviliame, nes mūsų eglutės yra gamtinės, tai ne kalėdinių eglučių veislė. Pas mus visos jos labai skirtingos ir paprastos. Bet tas paprastumas ir yra gražiausias dalykas", - mano Botanikos sodo direktorė. Pasak jos, ši akcija organizuojama ne dėl vartojimo, o dėl ekologijos, kad po Naujųjų metų eglutės nebūtų mėtomos kur papuola, kad jos neterštų aplinkos. A. Klimienė sako, kad jaunimas labiau paiso idėjos tausoti gamtą. "Džiaugiuosi, kad mūsų akcija sulaukė atgarsio. Labai gera, kad žmonės nuomojasi eglutes ne todėl, kad tai pigiau, bet dėl požiūrio į ekologiją. Mes to ir siekiame. Kai buvo galima, į sodą ateidavo gana daug lankytojų. Mes turime mažai šiukšliadėžių ir prižiūrėtojų, bet visada būna švaru. Tai labai džiugina. Jaunimas netgi nerūko sode, nes čia labai gražu. Labai gerai, kad žmonės susimąsto apie tai, kokia graži yra gamta." Botanikos sode erdvės didelės, tad vieni darbuotojai dirba viename gale, kiti kitame. Susibūrimų nėra, nes per karantiną neliko edukacijų ir ekskursijų. "Kol kas koronavirusas mus aplenkia. Juokaujame, kad gal padeda mūsų arbatos ir grynas oras", - sakė sodo direktorė. Ateinančiųjų nuomotis eglutes nėra daug. Jos yra išrikiuotos trijose erdvėse, tad lankytojai pasidalija. Reikalaujama, kad jie dėvėtų kaukes. Be to, viskas vyksta lauke. Jeigu suvažiuoja daugiau žmonių, paprašome, kad palauktų automobilyje, kol vieni išvažiuos, kad atsiskaityti eitų po vieną.

"Reikia duonai užsidirbti"

Pramogų centro "Akropolis" rinkodaros vadybininkė Gabija Savickaitė sakė, kad prekiauti eglutėmis įrengtos dvi vietos lauke, o pastato viduje nei dirbtinėmis, nei kitokiomis eglutėmis neprekiaujama.

"Penktadienį prekybai ruoštis pradėjome nuo 9.30 val. Jau vakaras, o mes dar stovime, dar bandome parduoti ką nors. Šiandien nupirko tik kelias ir labai daug šakų. Atsivežame ne po daug. Nesidraskome, kiek užauginame, tiek bandome parduoti.

Pirma diena - ne stebuklai. Galima sakyti, tik reklama, kad žmonės žinotų, jog mes stovime. Besiteiraujančiųjų buvo labai daug, o perkančiųjų - ne. Bet manau, kad po truputį viskas įsibėgės. Parduodame visokias eglutes - ir vazonuose, ir ne, dabar populiarūs kėniai," - sakė lauke prie "Akropolio" prekiaujantis Vytautas Litvinas, eglučių prekyba Klaipėdoje užsiimantis jau daugiau kaip 15 metų.

Jis parduoda ir savo, ir kitų užaugintas eglutes. Sakė turintis eglučių plantaciją, bet kurioje vietoje - neišdavė, tik minėjo, kad toli nuo Klaipėdos. Paklaustas, ar klaipėdiečiai išrankūs, nusijuokė ir atsakė, kad visi žmonės negali būti vienodi. Ponas Vytautas pasidžiaugė, kad pirkėjai tvarkingi, kad visi ateina su kaukėmis. Pasiteiravus, ar pats nebijo užsikrėsti virusu, atsakė: "Juk turime dezinfekcinių medžiagų, pasišlakstome, pasipurškiame. Nieko nepadarysi, reikia duonai užsidirbti."

Kėnius išpirko per savaitę

Vilniaus bendrovės "Mūsų eglė", prekiaujančios dirbtinėmis eglutėmis internetu, atstovė Lina sakė, kad šiemet prekyba, pradėta prieš porą savaičių, palyginti su pernai, vyksta labai vangiai. Buvo užsakymų ir į Klaipėdą, vežė kurjeris. Bendrovė prekiauja tik antri metai, tad apibūdinti prekybos dirbtinėmis eglutėmis tendencijų moteris negalėjo, tik sakė, kad pernai jų eglutės buvo perkamos daug intensyviau.

Paskambinus į vieną bendrovę, užsiimančia didmenine daniškų kėnių prekyba, atsakymas buvo toks: "Žinokite, jau nebeturime. Baigėsi." Pasirodo, buvo užsakytas tam tikras daniškų kėnių kiekis, tiek, kiek įmonės ir žmonės jų pageidavo, jie buvo jiems pristatyti, ir - viskas. Pasak bendrovės atstovo Artūro, šiemet prekyba užtruko šiek tiek ilgiau nei ankstesniais metais. Užsakymai baigti priimti lapkričio 25 d., o kėniai pas užsakovus keliavo iki lapkričio 30 d.

"Daniškais kėniais žmonės kiekvienais metais vis labiau domisi ir perka", - sakė Artūras.