Šilta žiema: vieni trina rankas, kiti skaičiuoja nuostolius

Tai, kad Klaipėdos krašte žiemos mėnesiai gruodis ir sausis bus visiškai be sniego ir ledo, ko gero, prognozuoti buvo sunku. Medikai džiaugiasi - sumažėjo traumų. Neringos savivaldybė Stintapūkio šventę perkėlė į krantą, bet prarado stintautojus, kurie šiemet sugužėjo į Smiltynę. Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui darbų netrūksta, nes sniegas paslėpdavo šiukšlinas teritorijas, o renginių organizatoriai apgailestauja, kad sniegą pakeitęs lietus klaipėdiečius uždarė namuose. Beje, pasirodo, šiek tiek sutriko ne tik žmonės, bet ir žuvys.

Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos klimatologas Donatas Valiukas sako, kad būtent tokia žiema yra viena iš klimato kaitos pasekmių. "Turime šiltą, galima sakyti, besniegę žiemą. Gruodį buvo kelios dienos su sniegu ir tai tik Rytų Lietuvoje, Aukštaitijoje. Sausį Lietuvoje gyvenome visai be sniego, oro temperatūra buvo keliais laipsniais aukštesnė už vidutinę daugiametę temperatūrą. Tokia ji laikėsi ir gruodį. Šią žiemą sniegą pakeitė lietus", - kalbėjo klimatologas.

Pasak D. Valiuko, žiemų, kai buvo mažai sniego, Lietuvoje yra buvę, bet kad jo būtų tiek mažai, jog sausis būtų visai be sniego, nėra buvę.

Klimatologo manymu, vasarį, ko gero, sulauksime snaigių. Vakar sniegą pamatė ir klaipėdiečiai. Šią savaitę numatomas šioks toks atšalimas bent jau kelias naktis.

Vertindami bendrąsias vasario tendencijas, klimatologai prognozuoja, kad oro temperatūra bus aukštesnė už vidutinės daugiametės temperatūros normą, t. y. bus pliusinė, vadinasi, be sniego. Paprastai vasario temperatūra būna minus 3,2 laipsniai, o šiuo metu nulinė temperatūra pereina į pliusinę. "Kol kas žiemos Lietuvoje nenusimato. Su klimato atšilimu mes siejame ne šią konkrečią žiemą, o stebime tendenciją, kad šiltos žiemos tampa vis dažnesnės ir dažnesnės", - aiškino D. Valiukas.

Žuvų išgaudys daugiau

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto ichtiologas Antanas Kontautas teigia, kad tokios žiemos turi įtakos ir žuvims. Visų pirma jos tampa prieinamos meškeriotojams, žvejojantiems su vasaros įrankiais, pavyzdžiui, spiningu, dugnine meškere. Pasak jo, todėl, ko gero, žuvų bus išgaudyta daugiau.

Kadangi šiemet ledo nebuvo, stintautojai iš Neringos ir Malkų įlankos plūstelėjo į Smiltynę. Anksčiau ties Kairių poligonu, už Kiaulės Nugaros žvejai gaudydavo stintas ant ledo, dabar ten jos gaudomos iš laivelių. A. Kontauto manymu, šiemet meškeriotojai neblogai prigaudys stintų - ir kimba gerai, ir žvejų daug.

Pasak mokslininko, stintoms, trumpaamžėms žuvims, ypač šalto vandens nereikia. Šiemet jų daug, bet prieš trejus ar ketverius metus irgi jų buvo nemažai. Tačiau anksčiau stintos pasirodydavo spalio pabaigoje, o šį sezoną - tik gruodį.

Šiemet ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos tarnybos galėjo kiek ramiau atsipūsti - nebereikėjo vaikyti žvejų nuo ledo Malkų įlankoje. Būdavo laivas plaukia, ledas trata ir aižėja, o žvejai nesitraukia.

Gali pradėti neršti anksčiau

Kitas dalykas - žuvys ikrus brandina tam tikru laikotarpiu. Kadangi šiuo metu vanduo nėra labai šaltas, gali būti, kad jų ikreliai subręs šiek tiek anksčiau. A. Kontautas mano, kad šiemet kai kurių žuvų nerštas gali prasidėti kiek anksčiau. "Jeigu taip atsitiktų, kad vasario gale - kovo pradžioje nerštų, pavyzdžiui, lydekos, o paskui pašaltų, nebūtų potvynio, šių metų mailius, ko gero, žūtų. Jeigu gamta taip elgsis, mes vargiai ką galėsime padaryti", - kalbėjo A. Kontautas.

Pasak jo, tokių žiemų yra buvę ir anksčiau, bet jos labai retos. Kad kas nors būtų daręs kokius nors tyrimus, kaip tokia žiemų kaita atsiliepia žuvų ištekliams, mokslininkui neteko girdėti. Galbūt jauni mokslininkai jau imsis nagrinėti ir šią temą.

"Jeigu oro temperatūra ir toliau bus aukštesnė, kai kurioms žuvų rūšims pas mus gali būti sunku gyventi. Pavyzdžiui, vėgėlės yra šaltamėgės žuvys. Joms gali pasidaryti šiek tiek sunkiau. Kita vertus, toms žuvims, kurios labiau mėgsta šiltą vandenį, bus geriau. Pavyzdžiui, karpiai Lietuvoje beveik neneršdavo, o dabar jau dvi ar tris vasaras kai kuriose Lietuvos vietose jie neršė natūraliai, be žmogaus pagalbos. Neršti besiruošiantiems karpiams reikia, kad vandens temperatūra būtų 24-25 laipsnių, vasarą tokia ji jau būna ir pas mus. Toms žuvims, kurios labiau mėgsta šilumą, tokios permainos gal į gera. Gali taip įvykti, kad pas mus keisis žuvys", - juokavo mokslininkas.

Medikai džiaugiasi tokia žiema

VšĮ Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties vyr. gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė sakė, kad greitosios pagalbos specialistams tokią žiemą lengviau dirbti. Nekyla sunkumų, kai automobiliui reikia įvažiuoti į kiemus, judėti miesto gatvėmis. "Miegamuosiuose rajonuose naktį, kai būna sniego, įvažiuoti į kiemus praktiškai neįmanoma, tenka pacientus nešti ar vesti. Žinoma, kai nėra ledo, traumų būna mažiau, nes gatvėse neslidu. Ypač rytais pajusdavome, kad po nakties, kai ledukas užtraukia pelkes, padaugėja traumų. Pasitaikydavo ir galvos traumų, žmogui griuvus ant slidžios dangos. O šią žiemą dar nė vieno tokio ryto nebuvo.

Mus dažniau kviesdavosi ir nuolatinės gyvenamosios vietos neturintys piliečiai, nes kai žvarbu, jie greičiau nušąla galūnes, dėl bendro kūno sušalimo dažniau juos veždavome į stacionarius priėmimo skyrius. Be abejo, kad lengviau dirbti tokią žiemą, nei kad būdavo anksčiau. Mes džiaugiamės ir plojame delnais", - sakė gydytoja.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovas Raimundas Grigaliūnas irgi sako, kad, kai nėra ledo, žmonės sveikesni, t. y. mažiau traumų, nelūžta kojos ir rankos, tačiau virusams ir kitiems parazitams plisti sąlygos yra palankesnės dabar nei esant šalčiui. "Drėgni orai, nulis ar keli laipsniai šilumos virusams labai patinka. Ūmiais virusiniais susirgimais serga daugiau žmonių. Tačiau gripas dar nesiekia tokio lygio, kad sirgtų 100 iš 10 tūkst. žmonių", - sakė jis.

Klaipėdos apskrityje šiemet per 5 savaites buvo užregistruotas 91 gripo atvejis. Didžiausias sergamumas - Klaipėdos mieste (81,9 atvejo 10 000 gyventojų), mažiausias - Neringoje (31,4 atvejo 10 000 gyventojų).

Klaipėdos apskrityje š. m. 5-ą savaitę sergamumo gripu ir ūminėmis virusinėmis ligomis rodiklis buvo 2,8 karto mažesnis už praėjusių metų to paties laikotarpio sergamumo rodiklį, kuris pernai siekė 192,2 atvejo 10 000 gyventojų.

Pasak N. Dambrauskienės, kol kas turint omenyje gripą gyvename palyginti ramiai. Gydytojos teigimu, šiuo metu labiau plinta mokyklose rotavirusas, sukeliantis vėmimą, galvos skausmus, viduriavimą.

Nida prarado stintautojus

Neringos meras Darius Jasaitis sako, kad besniegė žiema kardinaliai pakeitė Neringos gyvenimą. "Atrodo, kad tai ne tarpinė besniegė žiema, o jau klimato atšilimas. Todėl daugeliui neringiškių teks parduoti sniego roges, daug žiemos technikos, kuri duodavo labai neblogų pajamų. Žinome, kiek šiemet yra stintų ir kiek žvejų jas gaudo Smiltynėje. Anksčiau visi tie žmonės iš visos Lietuvos, norintys romantikos ant ledo, sulėkdavo pas mus.

Ant marių antra Neringa atsirasdavo, pasidengdavo įvairiaspalvėmis palapinėmis. Ir jiems ten reikėdavo įvairių paslaugų: atvežti, parvežti, valgyti atgabenti. Jų būdavo kavinėse, parduotuvėse, viešbučiuose. Galų gale jie sumokėdavo po 5 eurus įvažiavimo rinkliavos, o atvykdavo nemažai mašinų. Jie atgaivindavo mūsų miestelį", - kalbėjo meras ir pridūrė, kad dabar Nida ramybės ieškotojams - idealus metas, net žvejai nebetrukdo.

Meras tiki, kad Neringa, nukentėjusi dėl besniegės žiemos, nes prarado stintautojus, atsigriebs vasarą.

Nenorėjo organizuoti Stintapūkio

Žiemą Nidoje būdavo pasakiški vaizdai. Sniegas uždengdavo pastatus, kaminus, purvą, ryte atsikeli, visur balta. "Šiemet nemačiau sniego visiškai. Pernai jo šiek tiek buvo, bet ant ledo nespėjau užlipti, nes jis buvo labai trumpai. Užpernai su meškerėlėmis buvau užlipęs du kartus, pagavau net 4 stintas", - sakė D. Jasaitis.

Šiemet neringiškiai džiaugiasi, kad kelių nereikia barstyti, tad galima šiek tiek sutaupyti. Tačiau, kai keliai buvo barstomi, į pakeles ateidavo žvėrys druskos palaižyti, nes Neringoje natūralių druskos šaltinių nėra. Ko gero, medžiotojams teks šiemet nunešti druskos į mišką.

D. Jasaitis prisipažino, kad šiemet jis norėjo atšaukti Stintapūkio šventę. Bet organizatoriai, pateikdami svarius argumentus, jį įtikino, kad reikia daryti šventę. Kaip tik reikia rodyti žmonėms krante, kaip buvo gaudomos žuvys, kai čia būdavo ledas, nes jeigu jo nebus ir ateityje, bumbinimas apskritai išnyks. Beje, jau ne pirmus metus per šią šventę nebelipama ant ledo.

Taigi Stintapūkio šventė šiemet vyks vasario 14-15 d. krante prie istorinio restorano "Ešerinė". Kaip bumbinama, bus demonstruojama ant kranto, o ekrane bus rodoma, kaip tai daroma ant ledo. Meras pažadėjo, kad stintų paragauti tikrai užteks.

Pačiam D. Jasaičiui dar yra tekę žvejoti bumbinimo būdu ant ledo. "Buvom draugų žvejų grupė, turėjom savo įmonę. Tai vieni gražiausių mano prisiminimų. Naktis prie Mirusių kopų, pilnatis. Atvažiuoji su motoroleriu, pakiši tinklus, bum, bum, bum, plūdės juda, ištrauki 300 kg stintų, rytą jau turi pinigėlių. Prisiminus apima tokia nostalgija..." - prisipažino meras.

LEDAS. Per Stintapūkio šventę 2017 m. Nidoje buvo galima lipti ant ledo.

Redakcijos archyvo nuotr.

Čiuožykla - gabalėlis žiemos

VšĮ "Klaipėdos šventės" kūrybos vadovė Dalia Grikšaitė aiškino, kad čiuožyklai Teatro aikštėje įrengti šalčio nereikėjo. "Mes turėjome dirbtinį šaltį ir nepaisydami oro sąlygų čiuožyklą įrengėme. Tai idėjai įgyvendinti mes ruošėmės porą metų. Norėjome, kad mieste būtų šventinė nuotaika ir netikėtumas. Čiuožykla buvo vienas iš kalėdinių renginių programos akcentų. Žinoma, mes tikėjomės, kad žiema šiemet bus, deja... Užtat šiemet mes nors Teatro aikštėje turėjome gabalėlį žiemos", - sakė kūrybos vadovė.

D. Grikšaitė apgailestavo, kad oras šią žiemą savaitgaliais buvo niūrus, lietingas, putė stiprus vėjas, buvo ir lijundra, ir šlapdriba, tad klaipėdiečiai negalėjo kaip reikiant pasidžiaugti visais organizuotais renginiais.

"Labai džiaugiuosi tuo, kas vyko gruodį Teatro aikštėje. Kad ir kaip buvo, matyt, kalėdinė nuotaika vis tiek išviliojo žmones iš namų. Turėjome čiuožyklą, bet buvo tik keli ramūs, gražūs vakarai, kai čiuožinėti buvo tikrai malonu. Kasmet stebiu tendenciją, kad mūsų žmonėms oras nėra pats baisiausias šventę ribojantis veiksnys. Bet vis dėlto yra skirtumas, ar ramų vakarą čiuožinėti, ar kai pučia 24 m/s vėjas ir dar į veidą teškia lietus. Tada ligos neieškai, pasėdi namie. Labai gaila, kad šiemet tokia žiema, bet orų neatspėsi", - sakė D. Grikšaitė.

Sniegas daug ką paslėpdavo

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus (VTS) vedėja Kristina Vintilaitė sako, kad šiemet nereikėjo kontroliuoti, kaip laikomasi tos miesto tvarkymo taisyklių dalies, kuri susijusi su žiemos laikotarpiu, pavyzdžiui, ar visur nuvalytas sniegas ir pan. Bet, pasak vedėjos, darbų skyriui nesumažėjo. Būdavo, sniegas daug ką paslepia, nesimatydavo šiukšlinų teritorijų. K. Vintilaitės teigimu, labai daug reikalavimų surašyta dėl miesto tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimų. Pagrindinis pažeidimas - šiukšlina teritorija.

Kai būdavo ledas Malkų įlankoje, VTS darbuotojai kartu su kitų institucijų atstovais vykdavo į reidus, kurių metu nuo ledo būdavo vaikomi žvejai. Taigi šiemet ir skyriaus, ir kitų tarnybų darbuotojai neturėjo vargo dėl saugaus elgesio vandenyje ir ant ledo. Nebuvo girdėti ir apie žvejų gelbėjimo operacijas.

Tiesa, skyriaus darbuotojams teko ne kartą keltis į Smiltynę praėjusių metų pabaigoje, nes ten buvo susirinkę stintautojai. Jiems buvo surašyti keli protokolai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus - už automobilių statymą ne vietoje. Be to, reikėjo reaguoti į pranešimus, kad jie ten šiukšlina. Ir sausio pabaigoje vykta į Smiltynę, bet stintautojų minios jau nebebuvo, rasti tik įrodymai, kad būta didelio šiukšlinimo - maišai su šiukšlėmis, paruošti išvežti.

Taigi stintautojai miestui pridarė bėdos - teko paplušėti ir Miesto tvarkymo skyriaus darbuotojams organizuojant šiukšlių surinkimą. Beje, Smiltynėje buvo aptikta ir rudeninių "gėrybių", pavyzdžiui, nesugrėbtų lapų.

Kol kas žiemos Lietuvoje nenusimato.

Donatas VALIUKAS, klimatologas

Jeigu oro temperatūra ir toliau bus aukštesnė, kai kurioms žuvų rūšims pas mus gali būti sunku gyventi.

Antanas KONTAUTAS, ichtiologas

Be abejo, kad lengviau dirbti tokią žiemą, nei kad būdavo anksčiau. Mes džiaugiamės ir plojame delnais.

Nijolė DAMBRAUSKINĖ, Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties vyr. gydytojo pavaduotoja

Drėgni orai, nulis ar keli laipsniai šilumos virusams labai patinka. Ūmiais virusiniais susirgimais serga daugiau žmonių.

Raimundas GRIGALIŪNAS, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovas

Vis dėlto yra skirtumas, ar ramų vakarą čiuožinėti, ar kai pučia 24 m/s vėjas ir dar į veidą teškia lietus.

Dalia GRIKŠAITĖ, VšĮ "Klaipėdos šventės" kūrybos vadovė

Stintautojai sumokėdavo po 5 eurus įvažiavimo rinkliavos, o atvykdavo nemažai mašinų. Jie atgaivindavo mūsų miestelį.

Darius JASAITIS, Neringos meras