Skaudžioji gyvenimo pusė: kas daroma?

"Dažnai manoma, kad nakvynės namų reikia tik priklausomybės problemų turintiems žmonėms. Bet jais naudojasi ir klaipėdiečiai, turintys sveikatos, socialinių bėdų, nepasisekus pradėtam verslui. Kol nebuvo karantino, kai kurie jų išvažiuodavo į užsienį padirbėti. Dabar visiems sunku įsidarbinti, o ką jau kalbėti apie mūsų žmones", - sako BĮ Klaipėdos miesto nakvynės namų direktorė Alma Kontrimaitė.

Paslaugas Dubysos gatvėje benamiai gauna nemokamai. Savivaldybei tai brangiai kainuoja, nes dabar visą parą žmonės naudojasi ir vandeniu, ir elektra, ir šiluma, tad nakvynės namų išlaidos didėja.

Savivaldybės vyriausiojo patarėjo socialiniais klausimais Deivido Petrolevičiaus teigimu, šiuo metu trys nakvynės namų padaliniai uostamiestyje atnaujinami iš pagrindų. "Būtų smagiau, jeigu tokių namų iš viso nereikėtų, bet pasaulyje nėra šalies, kurioje nebūtų benamių. Sąlygos Klaipėdos nakvynės namų gyventojams tikrai gerėja. Su jais dirba socialiniai darbuotojai. Kol kas visi apsilankantieji paslaugas gauna. Nemanome, kad reikėtų statyti naują ar plėsti kurį nors padalinį", - sakė jis.

Klaipėdos miesto nakvynės namuose Šilutės pl. 8 yra 52 vietos. Šiuo metu šis padalinys tvarkomas, tad paslaugos teikiamos tik dviejose vietose mieste. 59 vietos yra Dubysos g. 39 įrengtuose moduliniuose namuose, kuriuos žmonės vadina tiesiog konteineriais. Nakvynės namų patalpose, esančiose centrinėje miesto dalyje, Viršutinė g. 21, pernai ir užpernai paslaugos nebuvo teikiamos dėl remonto darbų. Šiemet visos vietos ten užimtos, išskyrus vieną kambarį. Jis paliktas kaip rezervinis tam atvejui, jeigu žmogus sukarščiuotų. To reikia esant karantino sąlygoms.

"Taikome visas saugumo priemones ir darbuotojams, ir benamiams. Jiems duodame kaukes. Nakvynės namų gyventojams reikia laikytis tam tikrų apribojimų. Jie negali išeiti, nustatyta, kiek kartų per savaitę jie gali vykti nusipirkti maisto produktų. Jeigu prireikia eiti į darbą ar pasitikrinti sveikatą, kiekvieną tokį prašymą svarstome individualiai.

Iš pradžių su karantino sąlygomis susitaikyti buvo sunku ir nakvynės namų darbuotojams, ir gyventojams. Pavyzdžiui, draudžiama visiems kartu žiūrėti televizorių, susirinkti virtuvėje, būtina laikytis atstumo, dezinfekuoti rankas, dėvėti kaukes. Viso to reikėjo išmokti", - pasakojo A. Kontrimaitė.

Intensyviausias gyvenimas Dubysos gatvėje

A. Kontrimaitė sako, kad Dubysos g. dirbama labai intensyviai, užtikrinamas paslaugų tęstinumas, ten vyksta didesnis judėjimas ir žmonės dažniau keičiasi. Tie, kurie liko nuo karantino paskelbimo dienos, yra izoliuoti ir jiems teikiamos paslaugos 24 val. per parą, o ne nuo 20 iki 8 val., kaip anksčiau. Bendradarbiaujant su "Maisto banku" organizuojamas ir jų maitinimas.

Nauji žmonės Dubysos g. turi saviizoliuotis 14 dienų, tik tada įgyja teisę būti su kitais gyventojais. Nakvynės poreikis prasidėjus šalčiams išaugo. Kai kurie žmonės šiuose namuose ilgai neužsibūna, o kai kurie nakvynės paslauga naudojasi tūkstančius kartų. Darbuotojams pažįstami gyventojai yra vyresnio amžiaus.

UŽTENKA. Nakvynės namų kol kas užtenka, jų plėsti artimiausiu metu neketinama.

Tarp naujų žmonių, kuriems reikia apnakvindinimo paslaugos, matoma vis daugiau jaunų žmonių.

Neretai tai grįžusieji iš įkalinimo vietų, bet jie ilgai nakvynės namuose neužsibūna. Vyresni žmonės, gyvenantys ir prie garažų, ir kitose vietose, į nakvynės namus ateina, kai pablogėja sveikata ir jie nebegali išgyventi lauko sąlygomis.

Teikia pagalbą gatvėje

"Mes teikiame intensyvią krizių įveikimo pagalbą. Kai gauname pranešimus apie žmones gatvėje, du atsakingi mūsų darbuotojai, kad būtų saugu, vyksta į vietą, informuoja benamius apie galimybę gauti nakvynės paslaugą, tarpininkauja, jeigu reikalingos medicinos paslaugos, padeda susitvarkyti dokumentus. Vykdami pagal pranešimus ne visada gatvėje randame benamius. Pasitaiko išgėrusių, asocialiai besielgiančių žmonių. Tokiems mūsų paslaugų nereikia", - aiškino A. Kontrimaitė.

Nakvynės namų direktorė sako, kad ir vasarą nakvynės namai neištuštėja. Yra kategorija žmonių, kuriems apgyvendinimo paslauga teikiama nuolatos, tokie sutarties neskuba nutraukti. Be to, 2020-aisiais stipriai sumažėjo apmokėjimas už apgyvendinimo paslaugas. Mokama, pasak direktorės, labai nedaug, todėl jie ir stengiasi išlaikyti vietą. Šie nakvynės namų gyventojai labiau motyvuoti. O tie, kurie naudojasi tik nakvyne, visai nieko nemoka ir yra mažiau motyvuoti, ne visi nori tvarkytis dokumentus ir pan. Jie gyvena laisvesnį gyvenimą.

"Stengiamės motyvuoti žmogų, kalbamės, vertiname jo poreikį paslaugoms. Pavyzdžiui, jis gauna apgyvendinimo paslaugą 6 mėnesiams, paskui žiūrime, ar reikia ją tęsti. Būna atvejų, kai trumpiname tą terminą, nes žmogus gali įsidarbinti. Žinoma, jeigu jis vyresnio amžiaus ir laukia eilės į globos namus, sutarties su juo nenutraukiame. Kiekvieno žmogaus situacija vertinama individualiai", - pasakojo direktorė.

Paklausta, ar pasitaiko atvejų, kai žmonės, atsidūrę gatvėje ir gavę paramą, vėliau atsitiesia, susitvarko gyvenimą, A. Kontrimaitė atsakė, kad, būna, ir įsidarbina, ir sulaukia socialinio būsto eilės, bet tokių labai nedaug.

Dedama daug pastangų

Apie 10 metų - iki 2018-ųjų buvusiam Savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamentui vadovavusi Audra Daujotienė miesto socialiniais reikalais domisi iki šiol ir, pasak jos, dabar gal net labiau nei anksčiau. Vasarą lankėsi nakvynės namuose Dubysos gatvėje, nes jie buvo pradėti statyti dar jai einant pareigas. "Nemanau, kad Klaipėda skurdžiąja savo puse labai išsiskiria iš kitų didžiųjų Lietuvos miestų. Vyresnio amžiaus žmonėms skirdavome daug dėmesio.

Gal ir nebuvome pirmaujantys, bet buvome tarp tų miestų, kurie teikia daug socialinių paslaugų, drąsiau imasi naujovių.

Vieni iš pirmųjų statėme naujus nakvynės namus. Jiems buvo įrengtas brangiai kainavęs rūsys, kuriame galėjo tilpti apie 60 žmonių. Dabartiniai konteineriniai nakvynės namai Dubysos gatvėje man atrodo labai pavykę. Socialinės paramos skyrius visada buvo aktyvus. Gal per tą daugybę darbų, per dideles apimtis, nes trūksta žmonių, etatų daugiau niekas neduoda, o dabar prisidėjo dar ir karantinas, ne viskas padaroma, bet dedama tikrai daug pastangų", - savo nuomonę išsakė A. Daujotienė.

Ar Melnragėje bus senelių namai?

Iš nebaigtų darbų A. Daujotienei labiausiai gaila senelių namų Melnragėje, pastate, kur kažkada buvo įsikūrusi organizacija "SOS vaikai", projekto. "Ten tokia graži vieta. Labai daug dėjome pastangų, kad ten atsirastų ne koks nors prabangus darželis ar pan., bet kad ji būtų atiduota seneliams. Tačiau dar niekas nejuda iki šiol. Labai norėčiau, kad dėl tos vietos nebūtų persigalvota", - sakė buvusi Socialinių reikalų departamento vadovė.

TRŪKSTA. Uostamiestyje trūksta senyvo amžiaus žmonių globos namų. Tikimasi, kad senelių namai bus įrengti Melnragėje.

Pasak jos, senelių namų reikia ne tik dėl to, kad visuomenė vis labiau sensta, bet ir dėl to, kad žmonės labiau pradėjo vertinti tokią paslaugą. Todėl atsirado eilės tiek į senelių namus, tiek socialinėms paslaugoms gauti. Privatus verslas vangiai kuria senelių namus. Tiesa, žvejybos uosto rajone atidaryti privatūs 15 vietų senelių namai. A. Daujotienės manymu, privatus verslas to nesiima, nes jam ši veikla, matyt, yra nuostolinga. Teikiant tokią paslaugą nėra kaip sutaupyti, kad nenukentėtų žmogus. "Labai norėčiau, kad Klaipėdoje būtų tokie globos namai, kokius prieš maždaug 20 metų mačiau Švedijoje: kambariukuose gyvenama po vieną, žmonės turi savo baldus. Uostamiestyje pasigendu šiuolaikiškų senelių namų, kurių žmogui nereikėtų laukti daugybės metų", - sakė A. Daujotienė.

"Senelių namų poreikis uostamiestyje auga tiek visoje Lietuvoje, tiek Europoje. Tai opi problema, nes bendruomenė yra senstanti. Daugėja vienišų tėvų, kurių vaikai išvyko į užsienį. Teikiame jiems paslaugas į namus, bet jos gelbėja tik iš dalies, nes ateina riba, kai jų nebeužtenka, būtina nuolatinė priežiūra. Mes galime pasakyti skaičius, kiek žmonių kreipėsi tokios pagalbos, bet tokių, kuriems jos reikia, yra kur kas daugiau. Kai bus patvirtintas miesto bendrasis planas, bus galima prisiminti planus statyti naujus globos namus Melnragėje", - sakė vyriausiasis patarėjas.

D. Petrolevičius patikino, kad bent jau kol kas neketinama kur nors kitur nukišti Melnragėje planuojamų naujų senelių namų.

Turi būti garantuotas saugumas

Buvusi Socialinių reikalų departamento vadovė labiausiai norėtų, kad būtų tinkamai įvertinta, ar paslaugą gauna tas, kuriam reikia, o ne tas, kuris tingi. "Prisimenu, atėjo žmogus pas mane į kabinetą, užsikėlė kojas ant stalo ir sako: "Neisiu atidirbti už gautą paramą." Norisi sąžiningumo šioje srityje, jai reikia labai daug dėmesio, nes visuomenė sparčiai sensta. Ir tie, kurie teikia paslaugas, ir privačios įstaigos turi būti kontroliuojami. Į rinką ateina žmonės, numušę kainą, o vėliau teikiama paslauga nebūna kokybiška, todėl būtina kontrolė", - mano pašnekovė.

EILĖJE laukti socialinio būsto šiuo metu reikia 7 metus.

Pasak jos, žmogus, turintis savo butą ir turto, turi turėti teisę juo pasinaudoti senatvėje, pavyzdžiui, užstatyti namą ir iš tų pinigų susimokėti už gyvenimą senelių namuose. "Labai reikia tvarkyti šią sistemą, kad nebūtų apgaulės. Senatvėje žmogui turi būti garantuotas saugumas. Daug žmonių norėtų įkeisti savo turtą, kad galėtų naudotis globos paslaugomis. Jau bandoma tai daryti, galbūt ir sąžiningai, bet tai turi būti apsaugota įstatymu. Reikia tobulinti šią sistemą. Žmogus turi turėti galimybę ramiai išeiti į senelių namus, turėti pinigų skirtumui padengti tuo atveju, kai neužtenka valstybės paramos", - mano buvusi Socialinių reikalų departamento vadovė.

Naudojamasi kitų įstaigų paslaugomis

BĮ Klaipėdos miesto globos namuose (Žalgirio g. 3A), vadinamuosiuose senelių namuose, yra 82 vietos senyvo amžiaus ar turintiems negalią suaugusiems asmenims. Direktorės Renatos Kašinskienės teigimu, šiuo metu visos vietos užimtos, o eilės klausimas ne globos namų, o Socialinės paramos skyriaus kompetencija. "Mes dirbame su klientais, kurie pas mus nukreipiami. Šiuo metu mūsų namai pilni", - sakė direktorė. Pasak Savivaldybės atstovų, norinčiųjų gauti ilgalaikę socialinę globą ir apsigyventi tuose namuose visuomet yra daugiau nei galimybių tokią paslaugą suteikti. 2020-ųjų pabaigoje eilėje buvo įrašytas 61 asmuo, pernai šiuose globos namuose apgyvendinta 13 asmenų.

Kadangi Savivaldybė neturi galimybės patenkinti visų norinčiųjų gauti globos paslaugą prašymų, ji sudaro sutartis dėl ilgalaikės socialinės globos kompensavimo su įvairiomis įstaigomis. Pavyzdžiui, VšĮ "Gyvenimo namai" (Žardininkų g.) tokia paslauga teikiama 8 asmenims, VšĮ Telšių vyskupijos "Carito" Klaipėdos regiono globos namuose (Taikos pr. 29A)- 41 asmeniui per metus, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijoje "Klaipėdos viltis" (Debreceno g. 48)- 34 asmenims.

SAUGUMAS. Sulaukęs senatvės žmogus turi jaustis saugus ir prireikus turėti galimybę apsigyventi senelių globos namuose. Asociatyvios redakcijos archyvo nuotr.

Šiemet sausį pradėjo veiklą VšĮ "Pagalba senjorams" (15 vietų), joje dar yra laisvų vietų. Iki š. m. sausio 28 d. eilės į Klaipėdos miesto globos namus laukė 53, į Viliaus Gaigalaičio globos namus - 10, į Macikų - 5, į Padvarių - 14 asmenų.

Klaipėdos miesto gyventojai, jeigu pageidauja, yra siunčiami į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kitoms savivaldybėms pavaldžias globos įstaigas bei nevyriausybines organizacijas. Jų sąrašas nemažas.

Pernai socialinės globos įstaigose paslaugas gavo 596 Klaipėdos gyventojai, iš jų 461 - ne Klaipėdos mieste.

2020-ųjų pabaigoje eilėje apsigyventi globos namuose laukė 104 asmenys, iš jų 43 asmenys - į globos namus, esančius ne Klaipėdos mieste.

Pašalpos ir būstas

D. Petrolevičius pastebi, kad uostamiestyje, palyginti su kitais miestais, turima nemažai paramos rūšių, gana didelės sumos skiriamos sunkiau gyvenantiems asmenims, nemenkas žmonių, gaunančių įvairią paramą, skaičius. Dabar rengiamoje Klaipėdos miesto strategijoje iki 2030 metų nemažai lėšų yra skirta ir socialinei sričiai. "Žinoma, norėtųsi jai didesnio finansavimo, daugiau galimybių. Tai viena iš prioritetinių miesto sričių ir joje gana aktyviai dirbama.

Norėtųsi, kad visi žmonės, kuriems reikalinga ar materialinė, ar globos pagalba, turėtų galimybę ją gauti, kad paslaugos būtų aiškios ir kad nereikėtų laukti eilėse. Tai būtų fantastinis dalykas", - sakė jis.

"Valstybės skiriama suma socialiai remtiniems žmonėms Klaipėdoje yra beveik tokia pati kaip Kaune, nors mūsų miestas perpus mažesnis. Už valstybės lėšas mes teikiame paslaugų tiek, kiek pajėgiame fiziškai ir morališkai. Miesto Taryba gruodį patvirtino socialinių paslaugų planą, o kiek tam bus skiriama lėšų, - kitas klausimas", - sako Socialinės paramos skyriaus vedėja A. Liesytė.

Duomenys apie socialiai remtinus žmones uostamiestyje yra nuolatos kintantys, jie surenkami kas ketvirtį. 2019-aisiais Klaipėdoje valstybės nustatyto dydžio socialinę pašalpą gavo 2 248 žmonės, kompensaciją už šildymą - 6 647, pernai atitinkamai - 2 265 ir 5 539. Socialinių pašalpų gavėjų šiemet sausį sumažėjo, jų buvo tik 606, pernai - 880, užpernai - 1 049.

"Socialinėms reikmėms mes turime turėti tiek pinigų, kiek kreipsis žmonių, vykdyti įstatymą. Jeigu mums jų šiek tiek trūksta, savivalda turi verstis per galvą ir surasti lėšų pagal kitus straipsnius. Skaičius, kiek žmonių atitinka valstybės rėmimo sąlygas, rodo skurdo lygį mieste", - sako A. Liesytė.

Šiuo metu socialinį būstą Klaipėdoje nuomojasi 545 asmenys. Šiemet eilėje yra 523 asmenys ir šeimos, turintys teisę į paramą būstui išsinuomoti, 16 asmenų yra vadinamajame rezerve (kai buvo viršytos pajamos ir asmenys buvo išbraukti iš eilės, bet turi galimybę per 3 metus į eilę grįžti).

Savivaldybės administracijos Socialinio būsto skyriaus vedėjos Linos Murauskienės teigimu, socialinio būsto laukimo laikas 2019-aisiais buvo 8 metai. 2020-aisiais intensyviai ir efektyviai organizuojant tuščių ir remontuotinų butų pirkimo procedūras, suremontavus butus ir įvykdžius įkeldinimo procedūras, laukimas eilėje sutrumpėjo iki 7 metų. "Sieksime, kad laukimo laikas dar trumpėtų", - sako L. Murauskienė.