Pasak "Apelsino" sporto klubo direktoriaus ir bendraturčio Tomo Kesmino, sporto klubai atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje. Aiškėja, kad valstybės parama gali būti mažesnė nei praėjusiais metais, o vidinių resursų klubų savininkai turi mažiau nei per pirmąjį karantiną.
"Laukiame Vyriausybės sprendimų pirmiausia ne dėl karantino pabaigos, o dėl nuomos mokesčių kompensavimo, mokesčių lengvatų, žmonių sveikatingumo skatinimo", - sako T. Kesminas. Anot jo, situacija yra tokia, kad jei karantiną ir atšauks, niekas į sporto klubus neskubės.
"Klaipėdoje jau girdime, kad dešimtmečius šiame versle dirbę žmonės svarsto apie bankrotą ir nežino, ar sulauks karantino pabaigos, - sako T. Kesminas. - Komunalinius mokesčius reikia mokėti, patalpų nuomą reikia mokėti, per mėnesį keli tūkstančiai eurų išlaidų ir nulis pajamų."
Anot jo, patalpų savininkai iš nedirbančių sporto klubų ima nuomos mokestį, nes sako, kad juos spaudžia bankai mokėti paskolas. Įsisuka užburtas ratas.
"Lenkijoje į tai buvo pažiūrėta kitaip, situacija paskelbta "force majeure", sutartys nustojo galioti, visi mokėjimai sustabdyti ir laukiama, kol situacija išsispręs. O pas mus viskas suversta ant mūsų pečių, pjaunama karvė, kuri duoda pieno", - žodžių į vatą nevynioja T. Kesminas. Anot jo, jei kas nors galvoja, kad sporto klubams viskas gerai ir kad jie yra tik ištroškę pradėti darbą, tai tikrai taip nėra. Pandemija jau padarė ilgalaikį neigiamą poveikį tiek žmonių įpročiams, tiek verslui.
Uždaryti prekybos centrus
"Todėl, kad Lietuvoje kažkas laiku nesugebėjo uždaryti prekybos centrų, dabar visi turi kentėti", - antrina žinoma sporto trenerė Rasa Vilkienė. Anot jos, situacija - dramatiška. Vaikai prie kompiuterių ir telefonų ekranų jau praleidžia ne po 2-3 valandas, o po dešimt valandų per dieną. Tarp suaugusiųjų rekordiškai auga alkoholio ir tabako suvartojimas.
"Vyksta žmonių degradavimas, persivalgymas, raminimas savęs svaiginantis... Tai niekur neveda, nesprendžia problemų, tik jas gilina, žmonės yra "užglušinti" ir palikti patys sau", - pyksta R. Vilkienė. Pasak jos, jau dabar turi būti labai aiškus planas ir žingsniai, kaip iš šios situacijos išeiti.
NUOSTOLIAI. Verslo partneriai Valdas Štombergas ir Tomas Kesminas dalijasi karantino metu patiriamus nuostolius ir tikisi valdžios paramos.
Eimanto CHACHLOVO nuotr.
"Sporto klubai po karantino atsidarys, bet niekas į juos nebėgs. Visi bus pirmiausia ištroškę bendravimo, atšilus orams rinksis gamtą, o ne uždaras patalpas", - šviesios verslo ateities nemato R. Vilkienė. Anot jos, sporto klubai uždaryti kaip tik tuo metu, kai jie turėjo užsidirbti tam, kad galėtų išgyventi vasarą. Todėl sporto klubai, kaip ir nemažai kitų verslų, be valstybės paramos neišgyvens.
Ragina priimti sprendimus
Sporto ir sveikatinimo klubus vienijanti Lietuvos sveikatingumo klubų asociacija (LSKA) praėjusią savaitę raštu kreipėsi į ekonomikos ir inovacijų bei sveikatos apsaugos ministrus, ragindama nedelsiant sėsti prie derybų stalo ir imtis ilgalaikių visuomenės fizinio aktyvumo skatinimo priemonių.
"Sporto ir sveikatinimo klubai ne vienerius metus vykdė švietimo iniciatyvas, raginančias žmones gyventi aktyviai, sveikai ir reguliariai sportuoti. Nors švietimas ir davė apčiuopiamų rezultatų, tačiau jau dabar akivaizdu, kad pandemija žmonių įpročius koreguoja į blogąją pusę", - pabrėžia LSKA vadovas dr. Aurimas Mačiukas.
Anot jo, sporto klubai buvo uždaryti, nors nei židinių, nei duomenų ar faktų, kad įstaigose plinta virusas, nepateikta.
Maža to, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dėl per mažo fizinio aktyvumo pasaulyje kasmet miršta 3,2 mln. žmonių.
Jau dabar Lietuvos statistika rodo, kad mirtingumo rodikliai 2019 metais šoktelėjo į tokias aukštumas, kurių Lietuva nematė per visą laikotarpį nuo nepriklausomybės atkūrimo. Paskutinius penkerius metus mirtingumo rodikliai šalyje nors ir nedaug, bet mažėjo, o 2019 metais, palyginti su 2018-aisiais, šalyje mirė 5 100 žmonių daugiau (augimas per 13 proc.). Tai dvigubai daugiau mirčių nei oficialiai siejama su COVID-19.
"Turime unikalią progą sunkiu metu susiimti ir iš esmės pakeisti fizinio aktyvumo ir sveikatos apsaugos tendenciją Lietuvoje bei tapti pavyzdžiu", - sako dr. A. Mačiukas.
Skatinti lengvatomis
LSKA kartu su ekonomikos ir inovacijų bei sveikatos apsaugos ministrais tikisi padiskutuoti dėl galimybės verslui, skatinančiam darbuotojų sportavimą, kompensuoti PVM mokestį ir sukurti galimybę gyventojams pasinaudoti privalomojo sveikatos draudimo mokesčio lengvata, kompensuojančia sporto ir sveikatingumo klubų lankymą.
"Valstybė, siekdama paskatinti vietos turizmą, medikams suteikė 200 eurų subsidiją atostogoms Lietuvoje. Kodėl analogiškai negalėtų būti skatinama fizinė ir sportinė medikų veikla. Be to, siūlytume į šią priemonę įtraukti ir mokytojus", - siūlymus dėsto dr. A. Mačiukas.
Pasak "Apelsino" klubo vadovo T. Kesmino, būtų labai gerai, jei įmonės pačios galėtų pirkti savo darbuotojams sporto klubų abonementus ir tas išlaidas įtraukti į verslo sąnaudas. Tai paskatintų žmones sportuoti ir padidintų verslo skaidrumą.
"Galima daug ką sakyti apie buvusią valdžią, gal jie rinkimams ruošėsi ar kiti motyvai buvo, bet per pirmąjį karantiną verslui buvo suteikta didesnė parama, nei žada dabartinė valdžia", - optimizmu netrykšta T. Kesminas. Anot jo, asmeniškai jam išgyventi krizę padeda tai, kad jis yra ne vienas, o turi verslo partnerį. Nepaisant to, susiklosčius aplinkybėms, buvo priimtas sprendimas parduoti mažiausią iš trijų valdomų sporto klubų, esantį Vingio g.
"Optimizuojam savo verslą, mažiname administracines išlaidas", - dalijasi sprendimais T. Kesminas. Anot jo, darbuotojų branduolį gavus prastovų subsidijas pavyko išsaugoti. Jei būtų leista dirbti, problemų atnaujinant veiklą nekiltų.
Nors T. Kesminas mato pavienių trenerių bandymus perkelti savo veiklą į virtualią erdvę, tačiau jis nemano, kad tai yra išeitis tiek verslui, tiek žmonėms.
"Koks čia sportas prie televizoriaus ekrano. Tai dar blogiau nei seksas su prezervatyvu", - ironizuoja T. Kesminas.
Anot jo, yra žmonių, kurie rimtai sportuoja sporto klubuose ne po vienerius metus. Nutraukę intensyvias treniruotes, jie realiai pradeda jaustis blogai, prastėja sveikata.
"Žinome, kad buvo Klaipėdoje klubų, kurie dirbo nelegaliai, net įkainius pakėlė", - išduoda viešas sporto pasaulio paslaptis T. Kesminas.
Dirba ir psichologas
Tačiau kiti "Vakarų ekspreso" pašnekovai nebuvo taip skeptiškai nusiteikę nuotolinio sporto atžvilgiu.
"Aš jau per pirmąjį karantiną veiklą perkėliau į nuotolinius užsiėmimus", - sako R. Vilkienė, kuri ir pati dėl šeiminių aplinkybių išsikraustė iš Klaipėdos į sostinę, kur įsidarbino trenere viename sporto klube. Anot jos, tuo metu apie 70 procentų tokį sportavimo būdą rinkosi žmonės, gyvenantys ne Lietuvoje, o šiuo metu vietinių ir "užsieniečių" santykis yra maždaug vienodas. Tiesa, dauguma klienčių yra moterys.
SĖKMĖ. Trenerė Rasa Vilkienė tikina, kad rado sėkmės formulę - nuotolinius sporto užsiėmimus, ir net kuria naują projektą Dubajaus rinkai.
Eimanto CHACHLOVO nuotr.
"Moterys yra labiau kritiškos sau, taip pat jas motyvuoja ir mano asmenybė, gyvenimo istorija. Mes ne tik sportuojam, bet ir dalijamės patirtimis, problemomis - grupėje dirba psichologas, dalinamės maisto gamybos receptais, vyksta pokalbiai, klausimai - atsakymai, net skatiname klientus eiti į lauką ir ten filmuoti", - vardija priemones R. Vilkienė, pripažindama, kad motyvaciją tokiu būdu sportuoti gali sustiprinti tik priežiūra, aiškūs išorinės kontrolės mechanizmai, atskaitomybė.
"Žmogus yra tokia būtybė: jei jam neduodi konkretaus iššūkio ar tikslo, jis viską padarys, kad galėtų nieko nedaryti arba daryti tik paskutiniu momentu. Dar sudėtingiau yra su vyrų motyvacija, kuriuos paprastai į nuotolinio sporto treniruotes priverčia jungtis sveikatos problemos. Pasak vieno kliento, "jei dar per pilvo apačią matau..., tai dar problemos nėra", - nuotolinio sporto sunkumus vardija R. Vilkienė. Ji mato tokio modelio perspektyvą ir jau artimiausiu metu su partnerės pagalba planuoja atidaryti nuotolinių užsiėmimų grupę rusų kalba Dubajuje gyvenančioms moterims.
"Išanalizavome ten situaciją, žinome vietinę specifiką ir poreikius, ten yra labai svarbi trenerio asmenybė, todėl tikiu, kad projektas Dubajuje bus sėkmingas", - teigia R. Vilkienė.
Nepamiršta senjorų
Klaipėdos sporto klubo "Šansas" vadovui Arūnui Jociui labai neramu dėl to, kad pandemija skaudžiai palietė vaikus, senjorus ir neįgaliuosius, kurie neteko galimybės sportuoti klube.
PANDEMIJA. "Šanso" sporto klubo vadovas Arūnas Jocys sako, kad pandemija ne tik atėmė galimybę sportuoti, tačiau ir sugriovė tradicijas, nutraukė vykdomus projektus, nors objektyviai žiūrint saugumą sporto klubuose galima užtikrinti.
Eimanto CHACHLOVO nuotr.
"Jau antrą savaitę vykdome nuotolinius užsiėmimus, stengiamės, prisijungė dešimtys žmonių, esame labai nustebę, labai didelis aktyvumas, jungiasi centro "Lakštutė" žmonės, sergantys išsėtine skleroze, tiek Klaipėdos, tiek rajono gyventojai", - sako A. Jocys. Jis labai tikisi, kad jau netrukus klubus leis atidaryti, pradžioje bent po vieną ar kelis žmones.
"Yra kortelės, kontrolė, atsekamumas, aplinka tikrai saugi, turim patirties po pirmojo karantino", - A. Jocys neabejoja, kad sporto klubai sugebėtų valdyti COVID-19 situaciją. Jis labai apgailestavo, kad praėjusį rudenį nutrūko graži akcija, kai klubas "Šansas" kartu ir "Vakarų ekspresu" ir kitais partneriais kviesdavo senjorus nemokamai sportuoti beveik du mėnesius.
"Penkiolika metų besitęsianti tradicija nutrūko, tačiau tikimės, kad jau šiais metais ją galėsime tęsti", - optimizmo nestokoja A. Jocys. Jis džiaugiasi ir patalpų, kurias nuomojasi "Šansas", savininkų geranoriškumu. Jie leido nemokėti nuomos mokesčio, todėl klubui lieka susimokėti tik komunalines išlaidas.
Taigi, sportui savo gyvenimą pašventę žmonės, klubų savininkai, treneriai, tiki savimi, tiki, kad sunkumus galima įveikti. Tačiau situacija yra pažengusi tiek toli ir taip pakeitusi mūsų gyvenimą, kad be protingų valdžios žingsnių, sprendimų ir finansinio palaikymo teigiamų rezultatų tikėtis sunku. Ar valdžia mato situaciją ir pasirengusi padėti, o gal tik imituoja darbą? Pamatysime jau netrukus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą