Įvairiuose uostamiesčio gyventojų susitikimuose su Savivaldybės atstovais dažnai aštriai keliamas triukšmo mieste klausimas. Neretai kritikos strėlės lekia į Visuomenės sveikatos centro pusę. Centro gydytojai, dėdami daug pastangų tam, kad triukšmo problemoms užkirstų kelią jau rengiant projektus, sako kovojantys su šia problema tokiais ginklais, kokie jiems duoti. Jie pasigenda žmonių, nežinančių kokias funkcijas privalo atlikti centras, sąmoningumo. Pasak gydytojo Raimundo Grigaliūno, prie kiekvieno triukšmo šaltinio nei policininko, nei visuomenės sveikatos specialisto nepastatysi.
"Problemą mes suprantame kuo puikiausiai. Jeigu triukšmas viršija tam tikrą dažnį, tam tikrą decibelų skaičių, jis graužia žmogų kaip kirminas. Triukšmas - tylus žudikas", - sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento, sutrumpintai vadinamo Visuomenės sveikatos centru (VSC), vadovas R. Grigaliūnas.
"Prieš kelerius metus buvo sakoma, kad Klaipėda yra vienas iš triukšmingiausių Lietuvos miestų. Taip, pas mus triukšmo yra nemažai, jau vien dėl to, kad Klaipėda - uostamiestis. Tačiau visuose uostamiesčiuose ši problema egzistuoja", - sako VSC Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė.
VSC tikrai nepadės, jeigu šaldytuvas dirba per garsiai, ar naktimis triukšmauja kaimynai. Jo specialistai ieško atsakymų į sudėtingesnius klausimus. Ar galima projektuoti daugiabutį už 15 metrų nuo gavės, kuria juda didžiuliai transporto srautai? Kas laukia Švyturio g. gyventojų, jeigu prie jų be uosto krovos dar priartės ir geležinkelis, ar Kalnupės g. gyvenančių žmonių, jeigu joje atsiras papildomas sunkiojo transporto srautas?
Viskas prasideda nuo dokumentų
"Mes atsakingi už pramoninį ir komercinį triukšmą, t. y. už triukšmą, keliamą vykdant ūkinę veiklą", - sako R. Grigaliūnas.
A. Šlepetienės teigimu, viskas prasideda nuo dokumentų parengimo. O gautų skundų nagrinėjimas, kurį atlieka departamentas, galima sakyti, jau yra to pasekmė. "Gavę skundą, tyrimą mes pradedame būtent nuo svarbiausių dokumentų, ar viskas juose buvo parodyta teisingai", - sakė ji.
Klaipėdos departamentas gauna ir derina strateginio pasekmių aplinkai vertinimo, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV), poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentus. Pavyzdžiui, jeigu statomas naujas prekybos centras, departamento specialistai žiūri, kaip toli nuo jo yra gyvenamoji ir visuomeninė aplinka, koks triukšmas bus keliamas tame objekte, ar jis neviršys leistinų normų ir t. t.
"Mes arba prašome PAV, arba ne. Dažnai ant mūsų pyksta statybų organizatoriai, kad esame labai griežti. Ūkio subjektai nori daryti viską greitai, čia ir dabar, o gyventojai jiems mažiausiai rūpi", - mano R. Grigaliūnas.
Kita sritis - departamento specialistai dalyvauja ir planuojant teritorijas. Šiuo metu jie labai atidžiai nagrinėja naująjį miesto bendrąjį planą, žiūri, kaip arti keliai bus šalia gyvenamųjų zonų ir kt. Jeigu tame plane bus pažymėta pramoninė teritorija, vadinasi, joje jau jokiu būdu negalės būti visuomeninė, o juo labiau gyvenamoji teritorija. Visuomenės sveikatos specialistai vertina ir kiekvieno sklypo parengtus detaliuosius planus, pasak R. Grigaliūno, reikalauja, kad jie atitiktų teisės aktų reikalavimus.
"Vienas projektuotojas pernai gal tik iš kokio šešto karto pateikė mūsų prašomą informaciją. Labai rimtai buvome susikibę dėl triukšmo. Ir skundė mane, ir grasino, kad čia nebedirbsiu. Bet jeigu projektuojama didžiulė gatvė su didžiuliais transporto srautais, o už 15 metrų nuo jos daugiabutis, vadinasi, iš anksto projektuojamas konfliktas. Laimei, į mūsų pastabas buvo atsižvelgta", - pasakojo gydytojas.
"Projektuotojai parašo, kad ta vieta bus apželdinta, bet neatkreipia dėmesio į tai, kad medžiai užaugs po 20-30 metų, o žmogui reikia gyventi šiandien ir jam tai nėra prieštriukšminė priemonė", - aiškina A. Šlepetienė.
Dar viena sritis - statinio projektavimo darbai. "Būna, kad projektuotojai planuoja miegamojo langus tiesiai į geležinkelį. Tada jau mes įsikišame, o jie pyksta", - kalbėjo gydytojas.
Be galimybės perpatikrinti
Dar vienas labai svarbus dalykas - taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų (TIPK) išdavimas arba keitimas. TIPK - paprasčiau pasakius, Aplinkos apsaugos agentūros išduodamas dokumentas, leidžiantis vykdyti veiklą. Šioje srityje VSC yra atsakingas už triukšmą ir kvapus.
"Bėda ta, kad mes turime tikėti tuo, kas parašyta mums pristatytuose dokumentuose. Lietuvos teisės aktai nenumato galimybės juos perpatikrinti. Tai brangūs dalykai ir valstybei tai būtų našta. Atsakingi yra tie asmenys, kurie rengia tuos dokumentus. Neretai žmonės mano, kad mes, vertintojai, kažko nepažiūrime iki galo.
Nė viename pasitarime nesu girdėjęs, kad ant kilimo būtų iškviestas dokumento rengėjas, kuris už tai yra atsakingas. Triukšmas yra tas dalykas, dėl kurio mes stengiamės išreikalauti iš už tai atsakingų asmenų taikyti priemones. Kai rengiami teritorijų planavimo dokumetai, triukšmo problemą labai atsakingai turi vertinti ir projektuotojai, ir užsakovai, ir Savivaldybės urbanistikos specialistai - kiekvienas pagal savo kompetenciją. Kiekvienas sumažinkime savo triukšmą nors vienu decibelu ir gyvensime geriau", - teigė R. Grigaliūnas.
20 proc. skundų - ne tuo adresu
Pasak A. Šlepetienės, žmonės tikisi, kad viena įstaiga gali išspręsti visas jų problemas. Kai kurie jų iki šiol dar tebevadina VSC "sanepidstotimi". "Mes netikriname maisto, nevertiname darbo sąlygų, buitinių prietaisų keliamas triukšmas - ne mūsų sritis. Maždaug 15-20 proc. gautų skundų mes persiunčiame kitoms įstaigoms. Užtat žmonės sako, kad kreipėsi į Visuomenės sveikatos centrą, o jis nepadėjo. Beje, mes ne vieni atliekame triukšmo kontrolę, ir miesto Savivaldybė turi daug galių, ji atlieka monitoringą", - kalbėjo gydytoja.
Jos teigimu, didžiąją dalį skyriaus darbų sudaro triukšmo matavimai pagal gautus skundus. 30 proc. iš 100 gautų skundų yra dėl triukšmo šaltinių - vėdinimo sistemų, kondicionavimo, viešojo maitinimo įmonių, transporto, krovos darbų.
GYDYTOJAI. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovas Raimundas Grigaliūnas ir Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė sako, kad triukšmo kontrolę atlieka ne tik centras, triukšmo monitoringą vykdo Klaipėdos savivaldybė.
"Tenka girdėti priekaištų, kad mes įspėjame, jog atvažiuosime tikrinti. Bet kokia prasmė būtų taip daryti kontroliuojančiai institucijai?" - klausia R. Grigaliūnas. "Pirmas žmonių sakinys būna: "Šiandien jau ne toks triukšmas, jūs informavote." Kodėl žmonės galvoja, kad mes esame suinteresuoti nieko nenustatyti?" - pridūrė A. Šlepetienė. Ji neneigia, kad atliekant planinę triukšmo kontrolę įmonėms pranešama iš anksto (tai numato teisės aktai), jų vadovai tam pasiruošia ir viską susitvarko. Bet gydytoja sako, kad nuo kažko reikia pradėti kontroliuoti ir tai, kas buvo nekontroliuojama.
Gydytoja A. Šlepetienė norėtų, kad žmonės būtų sąmoningesni, kad suprastų, jog negalima pirkti buto ar namo internetu, t. y. pačiam jo nepamačius ir neapsižiūrėjus, kas yra šalia. Tarkime, šalia bus siuvykla, jeigu triukšmas ir neviršys leistinos normos, žmogus gali jausti nemalonių dalykų.
R. Grigaliūnas pasakojo, kad skambino labai pasipiktinęs žmogus dėl geležinkelio triukšmo ruože Klaipėda-Kretinga. Bet jis pats ten nusipirko sklypą, nes kainavo labai pigiai. Kitas atvejis - prie namuko šalia geležinkelio projektuotojai numatė dviejų metrų aukščio mūrinę tvorą iš trijų pusių. Pasak gydytojų, mieste kiek kitokia situaciją, o rajonuose panašių atvejų ne vienas.
Triukšmo matavimas - sudėtingas procesas
Ne paslaptis, kad Klaipėdos departamentas dabar neturi savo laboratorijos, kurią turėjo iki įvykdytos reformos. Laboratorijos buvo atskirtos nuo visų centrų ir dabar yra viena Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, turinti ir Klaipėdos skyrių. Triukšmo matavimas žmonėms nekainuoja, jeigu skundas yra motyvuotas. Laboratorijai iš biudžeto yra skiriama pinigų ir ji matuoja pagal Klaipėdos departamento užsakymus tiek, kiek jam reikia. Tačiau laboratorijos Klaipėdos skyriuje dirba tik vienas žmogus.
Gavus skundą triukšmas matuojamas žmogaus gyvenamosiose patalpose, jeigu jis nesutinka, aplinkoje, kur triukšmas būna šiek tiek didesnis. Kadangi reikia išgryninti triukšmą, kad jis sklinda būtent iš to šaltinio, kartais pas tą žmogų važiuojama ir kelis kartus, jeigu reikia - ir naktį. "Neretai žmonės pavargsta ir nutraukia matavimo darbus. Mat į savo butą turi įsileisti laboratorijos, VSC specialistus. Vieną naktį jis dar pakenčia, o vėliau atsisako priimti.
"Kartais žmonės piktinasi: "Šlepetienė veržiasi pas mane į miegamąjį", - juokauja gydytoja.
Svarbu ir darbo kultūra
"Atvažiavę matuoti triukšmo planine tvarka, mes privalome prisistatyti ir jo kėlėjo savininkui. Jeigu nėra kam prisistatyti, tada pamatuojame triukšmą, o vėliau dar kartą matuojame jau pranešę savininkui. Pagal dabartines valstybines triukšmo kontrolės taisykles bausti aš galiu tik po grįžtamosios kontrolės. Įpareigoju asmenį pašalinti triukšmo šaltinį ir po to dar pakartotinai turiu atlikti matavimą. Dar nepasitaikė man nė vieno karto, kad grįžtamosios kontrolės metu būtų viršijamos triukšmo normos", - aiškino gydytoja.
Pasak R. Grigaliūno, norint pamatuoti triukšmą, kurį sukelia metalo laužo krova į laivą, laukiama kartais kelis mėnesius. Atplaukia laivas, bet pučia per didelis vėjas, matuoti negalima, geros oro sąlygos, nėra laivo ir t. t. "Labai svarbi yra darbo kultūra. Galima pakelti metalo laužą kaušu ir paleisti į triumą - skambės pusė miesto, ir galima gražiai paguldyti ant dugno. Vienos įmonės vadovui buvo parodyta filmuota medžiaga, kaip kraunamas metalas. Čia jokių teisės aktų nereikia, tik žmogaus, kuris krauna, supratimo. Sutarėme, kad jis pasikalbės su savo darbuotojais. Dabar turime nusiskundimų iš Smeltės bendruomenės dėl metalo krovos į laivus", - pasakojo R. Grigaliūnas.
Ar prie Švyturio g. ateis geležinkelis?
Transporto keliamo triukšmo problema uostamiestyje jau išjudėjo iš mirties taško. Numatytos statyti geležinkelio triukšmą slopinančios sienutės Geležinkelio g. ir Giruliuose, Pušyno gatvėje. Apie tai "Vakarų eksprese" jau rašyta. Pasak A. Šlepetienės, įrodyta, kad ten triukšmas viršija leistiną normą. Jos manymu, gera proga šią problemą išspręsti būtų rengiant miesto bendrąjį planą. Anot jos, geležinkelininkų pristatytas triukšmą mažinančių priemonių planas buvo derinamas su VSC 6-7 kartus.
TRIUKŠMINGIAUSIA. Adresai, kur dažniausiai būna viršijamos triukšmo normos.
"Problema lieka Klevų g., nes šalia yra geležinkelio stotis. Tolimuose planuose lyg ir numatoma stotį iškelti kitur. Klausimų kelia Tylos g. esantys sodai. Buvo planuojama triukšmą slopinanti sienutė, bet kol kas geležinkelininkai jos dar nepristatė. Esame paprašę PAV dėl vadinamojo anglinės kelyno bendrovės "Klasco" nuomojamoje teritorijoje, netoli AB "Klaipėdos nafta". Mat planuojama mažinti geležinkelių sąstatų formavimą ir stumdymą geležinkelio stotyje ir tai daryti anglinėje. Tačiau gyventojams įtakos jau turi uosto krovos darbai ir dar ateina geležinkelis. Švyturio g. juk gyvena žmonės. Dėl šio projekto mes labai kategoriškai pasisakėme", - teigė R. Grigaliūnas.
Problema lieka prie Upelio g. Toje zonoje planuojama didinti geležinkelio kelių skaičių. Žinoma, kalbama ir apie prieštriukšminę sienelę. Ten didelis triukšmas susidaro dėl posūkio, kurį darydami geležinkelio vagonai pradeda cypti. Pasak R. Grigaliūno, teritorijų planavimo dokumentuose buvo numatyta sienelė.
"Mes vertinome teritoriją tarp Kalnupės, Minijos ir Nemuno gatvių. Joje norima plėtoti krovą. Yra trys variantai, vienas jų - Kalnupės gatve norima paleisti krovininius automobilius. Vadinasi, iškart didės triukšmas ir oro tarša, jau nekalbant apie tai, kad bus kraunami konteineriai. Ten gyvenantys žmonės norėtų, kad krovininės mašinos važiuotų per Nevėžio g., nes šalia nėra gyvenamųjų namų. Nežinau, koks variantas bus pasirinktas, bet mes matome, kad tai gali būti problemos šaltinis. Planuojama statyti triukšmą mažinančią sienelę, bet ji gal kiek padės pirmo aukšto gyventojams, o ten stovi penkiaaukščiai", - aiškino R. Grigaliūnas
Klaipėdos departamentas jau kelerius metus rašo raštus visoms institucijoms ir prašo "nuimti" triukšmą Šilutės plente.
Į tai jis bandė atkreipti dėmesį ir pernai, kai buvo rengiamas ir tvirtinamas triukšmo prevencijos planas. Dabar krovininės transporto priemonės iš uosto teritorijos, iš Statybininkų pr. važiuoja Šilutės pl. Todėl ten ne tik didelis triukšmas, bet ir tarša. Siūloma daryti Statybininkų pr. pratęsimą į Lypkių g., į Laisvąją ekonominę zoną. Tada transportas išvažiuotų į kelią Klaipėda-Šilutė. Prašymas dėl pietinio aplinkkelio lieka neišgirstas iki šiol. Anot gydytojų, jeigu atsirastų pietinis aplinkkelis, triukšmas sumažėtų Jūrininkų pr., o gal net ir Minijos g.
Triukšmo sienelių būklė nėra gera
Jūrininkų pr., kuriame labai didelis eismas, jau seniai buvo pastatyta prieštriukšminė sienelė, nors R. Grigaliūnas jos netgi nedrįstų taip pavadinti. Visų pirma ji nėra prižiūrima, lakštai yra atplyšę, be to, ji yra ne sugerianti triukšmą, o atspindinti.
Triukšmą slopinančios sienutės Kauno g. prie darželio būklė, pasak R. Grigaliūno, ne itin gera. Joje jau yra išmušta skylė. Deja, mieste niekas nesidomi tokiais dalykais.
R. Grigaliūno teigimu, buvo atlikti triukšmo matavimai ir nustatyta, kad nepakankamas yra prie "Klasco" tvoros esančių prieštriukšminių sienelių efektyvumas. "Manau, tą klausimą būtina spręsti, reikėtų geresnių, aukštesnių sienelių, kurios mažintų ne tik triukšmą, bet ir dulkių sklaidą. Dabar birių krovinių krūvos yra aukštesnės už tas tvoras, todėl kai vėjas papučia, dulkės eina į miestą, taip pat ir triukšmas. Ten sienelė pastatyta jau senokai ir jau galėtų būti atnaujinta", - mano gydytojas.
SIENELĖS. Kai kurios triukšmą slopinančios sienelės nebeatlieka savo tiesioginės funkcijos, jas reikia atnaujinti.
Kur dažniausiai viršijamos normos
R. Grigaliūnas pagal Klaipėdos savivaldybės atliekamo aplinkos triukšmo monitoringo, pradėto nuo 2012 metų, duomenis, padarė triukšmo analizę ir išrinko adresus, kurie dažniausiai kartojasi nustačius leistinų triukšmo normų viršijimą. Tarp jų yra gyvenamasis namas Minijos g. 127, Tiltų g. 2, Taikos pr. 76, K. Donelaičo g. Vaikų ligoninė (dėl kelio dangos), Vingio g. 4, Kretingos g. 1 ir t. t.
Gydytojo teigimu, pagal tuos duomenis padidėjo triukšmas Baltijos pr. Pasak jo, tai yra susiję su vilkikų važiavimu į Centrinį Klaipėdos terminalą.
Ši informacija perduota miesto vadovybei, aptarta, kokių priemonių reikėtų imtis. Tačiau priemonių VSC pasigenda. Suprantama, iš ten namų nepatrauksi. Reikia keisti langus į tokius, kurie turėtų specialius stiklus. "Jeigu matome, kad metų metais viršijamos triukšmo normos, tai gal reikėtų žmonėms pakeisti bent langus. Kai deriname renovacijos projektus ir matome, kad namas yra šalia gatvės, visada atkreipiame dėmesį į tai, kokia bus langų klasė. Žinoma, žmonėms projektas pabrangsta, bet užtat jie mažiau praras sveikų gyvenimo metų nei gyvendami nuolatiniame triukšme", - sako R. Grigaliūnas.
Informacija
Normalus žmonių pokalbis sukelia 50-60 decibelų triukšmą, automobilis - 70-80, traukinys - apie 90, pneumatinis kaltas - 110, kylantis ir besileidžiantis lėktuvas - 120-130 decibelų. Normalus fonas žmogui - iki 40 decibelų, esant 40-80 decibelų fonui, jau daromas tam tikras neigiamas psichologinis poveikis, o daugiau kaip 80 decibelų - juntamas fiziologinis poveikis, t. y. skausmas.
Pagal vadinamąjį Europos nakties triukšmo vadovą pradedant 45-50 decibelais naktį žmonių prabudimų skaičius didėja. Vadinasi, prastėja miego kokybė ir žmogaus sveikata. Todėl Europoje, daugiau dėmesio skiriama nakties triukšmui.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą