Valstybinis komercinis bankas - utopija

Esame skandinavų kolonija

Lietuviški bankai „numirė“ vienas po kito. Atėjo skandinaviškieji. Atėjo su milžiniškomis lengvatomis ir teise daryti praktiškai ką nori. Tačiau bet koks „viauktelėjimas“ apie valsybinį komercinį banką kaip mat nutildomas. Ko gero, niekaip kitaip to nepaaiškinsi, kaip kažkokiu tyliu „krauju pasirašytu“ susitarimu tarp valstybės veikėjų ir skandinavų komersantų.

Pavyzdžiui, 2009 m. Seime buvo svarstomas grupės parlamentarų pasirašytas projektas „Dėl nacionalinio komercinio banko steigimo“. Ir Seimas netgi jam pritarė. Tačiau vėliau jis kažkaip paslaptingai dingo. Neseniai Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje svarstant praėjusios krizės priežastis irgi pasigirdo kelių komiteto narių retoriniai klausimai. Kodėl po „Snoro“ ir Ūkio bankų griūties, kai buvo palanki padėtis, nebuvo įsteigtas Valstybinis komercinis bankas. Kažkuris replikavo, kad padėtis bet kada palanki. Bet... tai ir tebuvo retorika. Nes negirdėti apie kokią nors iniciatyvą užsiimti šiuo klausimu. Valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis „Vakaro žinioms“ irgi teigė, kad po lietuviškųjų bankų „išnykimo“ iš rinkos, buvo susidariusi labai palanki padėtis įsteigti Valstybinį komercinį banką. „Tuomet nebūtų reikėję nei tiek investicijų, nei tiek pastangų. Galiu pasakyti: aš nesuprantu, kodėl to nebuvo padaryta. Šis klausimas siejasi ir su mūsų skolinimusi krizės metu. Kodėl mes mokėjome milijardus palūkanų daugiau, negu mūsų kaimynai latviai. Viena galima pasakyti beveik neabejojant: veikė verslo interesai. Kaip matome iš jau atlikto tyrimo, daugumai sprendimų darė poveikį suinteresuotos verslo grupės. Dabar atliekamas dar vienas tyrimas, kuris taip pat turėtų daug ką išaiškinti. Tik bijau, kad atsakymas vėl nebūtų neišsamus. Bėda dar ir ta, kad sprendimus priiminėjo žmonės, kurie tikrai nėra aukšto lygio ekspertai, bet vėlgi - tai nebuvo lemiamas veiksnys“, - sakė R.Karbauskis.

O skandinavai labai puikiai tuo naudojasi. Dabar apie 75 proc. Lietuvos lėšų yra jų žinioje. Vien „Swedbanko“ indėlių portfelis Lietuvoje šiuo metu yra 7,2 mlrd. eurų. Lietuvos kredito unijos, kurias santykinai galima vadinti mažaisiais lietuviškais bankais, teturi apie 10 proc. lėšų. O būtent jos krizės metu išgelbėjo nemažą dalį smulkiųjų ir vidutinių verslininkų. Nes skolino. Skandinavų bankai neskolino. Lietuvos milijardai buvo skolinami tik Skandinavijoje. Kaip išsireiškė vienas nepanoręs savo pavardės viešinti ekonomistas: „Mes jiems tesame bananų šalis, jie mumis nepasitiki.“ Tuomet į skurdą - net galima sakyti į amžiną - buvo stumta daugybė gyventojų. Negalėdami gauti paskolų iš bankų, jie skolinosi iš greitųjų paskolų bendrovių. Jos tada neįtikėtinai pralobo, nes procentai už paskolą neretai siekė net iki 200 proc.

Alternatyvos - lietuviškojo banko - nebuvo tada. Nėra jos ir dabar. Banko steigimo priešininkai dažniausiai motyvuoja tuo, kad valstybė nepajėgtų valdyti savo banko, jis būtų nerentabilus ir t.t. Tačiau juk suvaldome „Lietuvos geležinkelius“, urėdijas, kitas valstybines įmones. Kodėl neturėtume suvaldyti banko? Dar viena motyvacija: esą bankas gali būti politizuotas ir, kaip valstybinis, turėti privilegijų, kurios automatiškai padidintų jo konkurencingumą. Nors Lietuvos banko valdytojas Vitas Vasiliauskas yra pareiškęs: jei Lietuva turės komercinį banką, jo galimybės bus tokios pačios, kaip ir kitų - jokių privilegijų. Tačiau šiuo atveju gal ir galima suabejoti. Valstybinis gal ir neturėtų, bet skandinavai - oho! - kokias privilegijas turėjo ir tebeturi. Nekalbant apie jiems suteiktas lengvatas, jie karaliauja Lietuvoje, nes kažkodėl nesistengiama pritraukti kitų šalių bankų. Kaip čia neprisiminsi Indijos kolonijiniais laikais. Analogiškai dabar esame tarsi kokia skandinavų kolonija.

Priešrinkiminiai pažadai

Prieš rinkimus apie panašius į valstybinį banką darinius buvo užsiminusios keturios partijos. „Tvarka ir teisingumas“ rėžė tiesiai: reikia kurti valstybinį banką „Vytis“. Kiti buvo kiek aptakesni. Socialdemokratai siūlė kurti paskolų fondą jaunoms šeimoms būstui įsigyti, konservatoriai irgi kažką panašaus. „Valstiečiai“ kalbėjo apie regionų plėtros fondą. Dabar visi sutartinai tyli. Tiesa, prie gerų darbų derėtų priskirti valstybinių vaistinių tinklo įsteigimą. R.Karbauskis „Vakaro žinias“ užtikrino, kad jos pradės veikti jau kitais metais. Tačiau paklausus apie banką, jis buvo santūresnis. Pasak jos tai labai rimtas žingsnis. „Banko steigimas susijęs su apskaičiavimais, kuriuos reikia kruopščiai atlikti, su didelėmis išlaidomis. Galiu pasakyti, kad dabar biudžete nėra tiek pinigų, kiek reikėtų“, - įžvalgomis dalijosi „valstiečių“ lyderis. Kaip dar vieną argumentą jis paminėjo tai, jog likus palyginus nedaug laiko iki rinkimų, jie fiziškai nesuspėtų tai padaryti. Tačiau R.Karbauskis tvirtino, kad valstybei banko tikrai reikia, nes skandinavų bankai net krizės metu susižėrė milijonus, kurie nuplaukė į užsienį. Jei būtų buvusi konkurencija, krizė galimai nebūtų taip skaudžiai nuskurdinusi ir šalies, ir gyventojų.

Galų gale, nesant galimybių, kaip teigia R.Karbauskis, steigti savo bankui galima būtų rasti kitą kelią. Kodėl Lietuva negali turėti kontrolinio akcijų paketo kuriame nors banke? Skandinaviškuose bankuose, kaip „Vakaro žinioms“ teigė tas pats neįvardytas pašnekovas, valstybė visuomet turi savo dalį akcijų. Beje, pradėjus rinkti informaciją straipsniui, paaiškėjo, kad nemažai pašnekovų arba apskritai nelabai noriai kalba, arba prašo nerašyti pavardžių.

Vienas panoręs likti neįvardytas „Vakaro žinių“ pašnekovas pažymėjo, kad nesant savo banko kyla grėsmė nacionaliniam saugumui. Tačiau Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas tai paneigė. „Nesu gavęs jokių signalų dėl tokios grėsmės. Nebent pavieniai atvejai, tačiau tai tikrai nėra grėsmė. Jie tiriami“, - teigė jis.

Ekonomistas Audrius RUDYS:

- Visada sakiau ir sakysiu, kad Valstybinis komercinis bankas ar bent jau toks, kurio didžioji dalis priklausytų valstybei, būtų mums labai naudingas. Visų pirma jame galima laikyti valstybės biudžeto ir kitų fondų lėšas. Tai būtų ištekliai, kuriuos bankas galėtų sukaupti. Be to, jis galėtų teikti paskolas tam tikriems projektams, kurie nėra labai pelningi, bet socialiai arba valstybinės infrastruktūros prasme yra reikalingi. Kas dar svarbu: valstybė galėtų gauti informaciją. Tokią, kuri nepatenka į oficialias ataskaitas, kurios bankai neprivalo teikti. Kas vyksta bankininkystėje, kas vyksta su ja susijusiame ūkyje - apie tai žinotų suinteresuotos valstybinės institucijos. Remiantis šia informacija, Valstybiniame banke būtų galima nustatyti paslaugų įkainius, kurie teiktų tam tikrą pelną, bet nebūtų itin pelningi.

Manau, rinkoje Valstybinis bankas sugebėtų konkuruoti. Rinkos sąlygos veiktų įprastai, tačiau viršpelnis būtų apribotas. Tokiam bankui nebūtina nustatyti maksimalaus pelningumo kriterijų. Tarkime, galima nuspręsti, kad bankas turi gauti du procentus pelno per metus. Tada atsiranda galimybė nustatyti tokius paslaugų įkainius ir palūkanas tiek už pritraukiamus indėlius, tiek už teikiamas paskolas, kurios netarnautų maksimaliam pelnui gauti. Tačiau bankas sugebėtų sukaupti išteklius valstybės vykdomiems projektams. Visa rinka tuomet privalėtų šiek tiek prisitaikyti prie Valstybinio banko įkainių. Tai reiškia, kad skandinaviški bankai gautų mažesnį pelną. O gyventojai gautų mažesnes kainas.

Realiai nieko nedaroma, nes nėra nei politinės valios, nei politinės galios. Tie, kurie turi politinę valią, deja, neturi politinės galios. Komercinių bankų lobistai veikia taip, kad projektas steigti valstybinį banką nebūtų teikiamas, o jei jis būtų pateiktas, Seimo nariai už jį nebalsuotų. Lobistai suinteresuoti, kad tokio banko nebūtų. Lietuvoje stambaus oligarchinio verslo politinė galia yra žymiai didesnė, negu atskirų politinių partijų galia. Nors tai atrodo paradoksas, tačiau politinė galia yra tik formali: mes turime daugumą Seime ir galime priimti bet kokį įstatymą. Bet atsiranda neoficiali politinė galia, kuri priverčia oficialiąją politinę galią nusileisti jiems.

Prisiminkime „Vakarų skirstomųjų tinklų“ privatizaciją. Socialdemokratai turėjo politinę galią leisti privatizuoti arba ne. Tačiau politinė galia, kurią turėjo „VP Market“, privertė socialdemokratus balsuoti už privatizavimą. Ir priedo - tokiomis sąlygomis, kurias nustatė „VP Market“. Jie uždirbo šimtus milijonų. Arba LEO LT. Kiaurai buvo matyti, kad tai korupcinis projektas, o kuo tai baigėsi?

Valstybinis komercinis bankas būtų labai naudingas valstybei, tačiau kai kam - labai nenaudingas. Todėl apie tai kalbama daug, bet projektas yra visomis galiomis stabdomas.