Vanduo nubėgo, problemos liko

Vanduo nubėgo, problemos liko

Draudimo sutartis dėl ateityje galinčių nutikti avarijų ar nelaimingų atsitikimų negarantuoja, kad bus padengti visi patirti nuostoliai. Tuo įsitikino Klaipėdoje gyvenanti Jolanta Šlivinskienė, kuri su šeima dėl potvynio garaže nesulaukė nei pagalbos, nei daiktų vertę atitinkančios kompensacijos.

Moters teigimu, draudimo kompanija "Gjensidige", su kuria ir buvo sudaryta sutartis dėl galimų panašių nelaimingų atsitikimų, beveik po mėnesio laukimo sumokėjo viso labo tūkstantį eurų. "Klaipėdos vanduo" avariją likvidavo, o sąskaitą už išlaidas ir patirtą žalą pateikė daugiabutį administruojančioms "Vitės valdoms".

Tačiau daugiabučio administratorius savo kaltės šioje situacijoje taip pat neįžvelgia, tad panašu, kad bent dalies gyventojų laukia teisminiai procesai.

Tūkstantiniai nuostoliai

Nelemtas potvynis vieno Klaipėdos daugiabučio namo gyventojus užklupo antroje liepos mėnesio pusėje. Dėl potvynio skendo automobiliai, motociklai, daiktai. Pasak gyventojų, kone visi daiktai buvo sugadinti, mat į vandenį išsiliejo tepalai.

Didelė dalis gyventojų jau po savaitės sulaukė draudimo kompanijų kompensacijos, o štai Šlivinskų šeima atsidūrė tarsi užburtame rate.

"Prieš metus visas miestas skendo dėl potvynio, o šalia turime upę. Tai ir buvo pagrindinis motyvas apsidrausti nuo tokių atvejų. Paaiškėjo, kad pastate išsisandarino vandentiekio vamzdynų sujungimo adapteris.

Patekti į garažą buvo neįmanoma, viskas skendo. Užpylė skydinę. Tą dieną ir be elektros, ir be interneto buvome.

Maža to, negalėjome užpildyti reikiamų dokumentų dėl vaiko stojimo į aukštąją mokyklą. Problemų buvo daug", - nelengvą situaciją priminė J. Šlivinskienė.

Moters teigimu, tą pačią dieną avariją likvidavo "Klaipėdos vandens" darbuotojai. O jau kitos dienos ryte buvo iškviestas antstolis, kad aprašytų sugadintą turtą ir duotų pažymą.

"Draudėjas viską surašė, sudėliojo dokumentus, todėl ramiai ir gyvenau. Tačiau sulig kiekviena diena mačiau, kad visi kaimynai palengva gauna draudimo išmokas. Nusprendžiau savo draudimo kompanijai paskambinti ir pasiteirauti. Pasakė paprastai, kad mums nieko nemokės, neva patys turime surašyti visus aktus", - atsistebėti atsakymu negalėjo moteris.

Pasak jos, neliko nieko kito kaip tik imtis veiksmų: šeima vežė daiktus ekspertams, kad būtų surašytas defektinis aktas: motociklus, elektrinius, paprastus dviračius, kaitlentę, deguonies aparatą.

"Tie daiktai, kurie buvo išvežti, kainuoja kur kas daugiau. Kaitlentė, dviračiai, kelioniniai, šunų krepšiai, vaikų žaislai, neįgaliojo vežimėlis. Nuskendo ir deguonies aparatas. Jis man buvo reikalingas, nes neturiu vieno plaučio. Viskas nuskendo.

Nuskendo du nauji motociklai, kuriuos vyrui padovanojau. O jų net nepanaudojome... Vien elektrinis dviratis kainavo 1 600 eurų. Visi daiktai užlieti tepalais, jų naudoti nebegali", - nuostolius vardijo J. Šlivinskienė.

NUSIVYLIMAS. Šlivinskų šeima neslėpė nusivylimo, kad draudimo kompanija patirtus tūkstantinius nuostolius įvertino tik tūkstančiu eurų.

Nustebino draudikų abejingumas

Pasak moters, draudimo kompanijos skirtų ekspertų teko laukti apie mėnesį. Galų gale vieni ekspertai pasakė, kad daiktus reikia utilizuoti.

"Jie daiktus išvežė, bet nei patvirtinančių dokumentų, nei defektinių aktų negavau. Parašiau jiems krūvą laiškų. Pradėjau ieškoti savo daiktų. Laimė, kad viską buvo surašęs antstolis. Po mėnesio gavau laišką, kad man draudimas sumokės tūkstantį eurų", - sakė J. Šlivinskienė.

Pasak jos, kaimynai su kitomis draudimo kompanijomis problemų neturėjo, neva buvo padengti absoliučiai visi patirti nuostoliai.

"Visą mėnesį rinkau popierius. Man draudimo kompanija už tai jau algą turėjo mokėti... Tūkstančio eurų išmoką gavome rugpjūčio viduryje. Pagal sutartį pagalba namuose galėjo būti padengta iki 300 eurų. Klientui pagalba buvo reikalinga... Bet viską teko sumokėti iš savo kišenės", - su kartėliu situaciją pasakojo moteris.

Kreipsis į Lietuvos banką

Kas toliau? Su specialistu pasikonsultavusi šeima ketina kreiptis į Lietuvos banką, kuris galbūt įpareigos draudimo bendrovę sumokėti kiek didesnę nei tūkstančio eurų kompensaciją už patirtą žalą.

"Lietuvos bankas nubausti negali, bet gali parašyti rekomendacinio pobūdžio nurodymą, į kurį draudikai turi atsakyti ir pasiaiškinti.

Draudimas net nepaklausė, ar reikėjo pagalbos namuose. O jos tikrai reikėjo.

Draudimo sutartyje aptarta, kad nuo draudimo bendros vertės gali būti išmokėta 10 procentų. Tai sudarytų ne daugiau kaip 5 tūkstančius eurų", - po konsultacijos su specialistu pasakojo Šlivinskų šeima.

"Vakarų ekspresui" susisiekus su draudimo bendrovės "Gjensidige" atstovais buvo sulaukta paaiškinimo, kad jų klientė kartu su būsto draudimu įsigijo turto, esančio pagalbinėse patalpose, draudimą. Tai yra kilnojamasis turtas, pavyzdžiui, buities prietaisai, daiktai, dviračiai. O štai automobiliai ir motociklai, draudimo atstovų teigimu, į tokią draudimo apsaugą nepatenka.

"Šio draudimo suma pagal klientės sutartį sudaro 1 000 eurų. Tai reiškia, kad nuostoliai yra atlyginami iki tokios sumos, o jei jie viršija šią ribą, sumokama visa sutarta draudimo suma. Įvykus nelaimei požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje mes atlyginome nuostolius, išmokėdami visą numatytą draudimo sumą - 1 000 eurų.

Apgailestaujame dėl klientės patirtų nuostolių, glaudžiai su ja bendradarbiavome, visas sąlygas paaiškinome ir kiek galėdami sparčiau pervedėme lėšas", - "Vakarų ekspresui" atsakymą pateikė "Gjensidige" Turto žalų skyriaus vadovas Giedrius Norkus.

Laukia teisminiai procesai?

Kita galimybė sulaukti bent dalies kompensacijos - kreiptis į "Klaipėdos vandenį" ir daugiabutį administruojančias "Vitės valdas". Ir nors šeima iš akcinės bendrovės "Klaipėdos vanduo" atsakymo sulaukė, panašu, kad jis šeimai nieko gero nežada.

"Kadangi UAB "Vitės valdos" nesiėmė avarijos likvidavimo darbų, AB "Klaipėdos vanduo", siekdama sumažinti avarijos padarinių sukeltą žalą gyventojų turtui bei kaip galima greičiau atnaujinti vandens tiekimą namo gyventojams, išpumpavo siurbliais ir specialia technika vandenį, susikaupusį požeminiame garaže, ir likvidavo vandentiekio avariją pastato vidaus vamzdyne.

Avarija likviduota 20.30 val., avarijos priežastis - išsisandarinęs vandentiekio vamzdynų sujungimo adapteris pastato viduje. Už avarijos likvidavimo darbus jau pateikėme sąskaitą UAB "Vitės valdos".

Vidaus tinklai (avarijos šaltinis), kurie yra įrengti pastate, nėra AB "Klaipėdos vanduo" nuosavybė ir bendrovė jų neeksploatuoja, todėl nėra atsakinga dėl žalos, kuri atsirado įvykus vandentiekio tinklų avarijai", - rašoma "Klaipėdos vandens" rašte.

Taigi, "Klaipėdos vanduo" sąskaitą už avarijos likvidavimo darbus ir gyventojų patirtą žalą pateikė "Vitės valdoms". Tačiau ir daugiabučio administratorius šioje situacijoje savo kaltės nemato. Didelė tikimybė, kad ginčas persikels į teismą.

"Prašymo padengti išlaidas nepriėmėme. Namo bendraturčiams, gyventojams priklauso tie tinklai, kuriuos administruojame nuo apskaitos prietaisų. Faktas, kad sąskaitų ir atsakomybės neprisiimame. Situacija įdomi, nes pagal Registrų centro duomenis tinklų atkarpa priklauso jų statytojai. Manau, kad viską išaiškins tik teismas. Tada tikriausiai bus aišku, kieno ir kokia atsakomybė.

"Vitės valdos" nėra rėmimo organizacija, kad kažką kompensuotų. Be abejo, pagelbėti gyventojams galime tik atstovaudami jiems teisme. Tą daryti privalome. Panašu, kad būtent toks atvejis ir bus", - "Vakarų ekspresui" sakė "Vitės valdų" direktorius Vaidas Barakauskas.

Pasak jo, draudimo kompanijos kreipėsi ir į "Vitės valdas", tačiau ir joms buvo pateiktas atsakymas, kad daugiabučio administratorius su įvykusia avarija neturi nieko bendro.

"Tokiose situacijose atsiduriame labai retai", - pridėjo V. Barakauskas.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder