Evangelikų liuteronų bažnyčios Kintų parapijos nario 73 metų Vokietijos piliečio Eduardo Reicherto pranešimą daugiau nei aštuonis mėnesius tyrę Klaipėdos prokurorai nutarė, kad pasirašydamas paskolos sutartį vyskupas nebuvo pakankamai apdairus, atidus ir rūpestingas, bet dėl to nėra pagrindo taikyti baudžiamosios atsakomybės.
Apie vyskupo M.Sabučio galimą nuodėmę teisėsaugos pareigūnams pranešęs E.Reichertas neatsistebi, kaip tyrėjai sugebėjo taip viską supinklinti.
„Kaip galima nerasti nusikaltimo sudėties, jeigu Bažnyčiai nežinant jai paaukotas milijonas litų paskolinamas kažkokiai privačiai bendrovei, iš kurios, nepaisant visų sutartų terminų, nereikalaujama sugrąžinti skolos tol, kol įmonė nebankrutuoja.
O ir net jai bankrutavus taip ir nebuvo kreiptasi į teismą, kad paskolinta suma būtų išieškota iš įmonės turėto turto“, – kalbėjo E.Reichertas.
Jam ir kitiems parapijiečiams taip ir nepavyko įtikinti prokuratūros, kad pinigai buvo paaukoti visų Evangelikų liuteronų bažnyčios tikinčiųjų poreikiams – maldos namų remontui, senyvo amžiaus kunigams išlaikyti.
Palūkanos – įtartinos
Ši istorija prasidėjo prieš dešimtmetį. Tada Lietuvoje viešėjęs dabar jau miręs mecenatas iš JAV Kurtas Vėlius, girdėdamas tikinčiųjų skundus dėl neremontuojamų bažnyčių, E.Reichertą informavo, kad pinigų tam netrukus atsiųsiąs.
Tačiau apie gautą didelę auką iš Amerikos vyskupas tikinčiųjų neinformavo. Parapijiečiai tik atsitiktinai prieš keletą metų sužinojo, kad 2009-ųjų lapkritį Bažnyčios vardu M.Sabutis milijoną litų paskolino uostamiesčio įmonei „Marigora“, nors sudaryti tokios didelės sumos finansinį sandėrį vyskupui draudė Liuteronų bažnyčios statutas.
Pagal paskolos sutartį, šie pinigai 4 mėnesiams buvo paskolinti už įtartinai dideles palūkanas – 8 procentus už kiekvieną mėnesį.
Suėjus paskolos terminui automobilių detalių prekyba užsiėmusiai bendrovei, be pasiskolintų pinigų, būtų tekę grąžinti net 320 tūkst. litų palūkanų. Bet kuriai privačiai įmonei būtų buvę pigiau skolintis banke.
Pinigų nepasigedo
Paskolos gavėjas įsipareigojo per 10 dienų įkeisti Pagėgių savivaldybėje, Mikytų kaime, esantį bendrovės turtą: pastatus ir apie 3 hektarų ploto žemės sklypą ir su Bažnyčia pasirašyti susitarimą dėl įkeičiamo turto.
Tačiau jokio turto įkeitimo taip ir neįvyko, o suėjus paskolos grąžinimo terminui vyskupas M.Sabutis grąžinti pinigų nereikalavo. 2011 metų gegužės 25 dieną paskolos sutartis buvo net pratęsta iki tų pačių metų liepos 10 dienos.
Tačiau net ir tuomet nesulaukęs pinigų Liuteronų bažnyčios vadovas į teismą nesikreipė. „Marigorai“ bankroto bylą iškėlė kiti kreditoriai – jiems skolas vienintelis įmonės akcininkas ir direktorius 50 metų klaipėdietis Igoris Veremjevas aptirpdė pardavinėdamas bendrovės nekilnojamąjį turtą.
Iki 2013 metų, kai „Marigorai“ buvo paskelbtas bankrotas, liuteronams nebuvo grąžinta nė cento. Prieš 3 metus įmonė buvo likviduota, o beveik visą jos įsiskolinimą sudarė skola Bažnyčiai.
Pasirėmė sutartimi
Tačiau šias įtarimą keliančias aplinkybes prokurorai pavadino tik nepakankamu apdairumu ir vyskupo veiksmuose piktavališko turto iššvaistymo požymių neįžvelgė.
Bažnyčia pateikė 2009 metais vyskupo ir mecenato pasirašytą susitarimą, pagal kurį dalis pinigų buvo skirta reprezentaciniam automobiliui pirkti, o kiti numatyti paskolinti. Esą mecenatas norėjęs, kad dovanoti pinigai „augintų procentus“, o gauta suma būtų naudojama kunigų paramai.
Bet E.Reichertas abejoja tokio dokumento tikrumu, juo labiau kad K.Vėliaus parašo autentiškumas nebuvo tirtas.
Tuo metu „Lietuvos ryto“ pakalbintas vyskupas M.Sabutis teatsakė: „Žinau, kokia šių klausimų kilmė ir iš kur tokios iniciatyvos kyla. Sinodui aš viską esu paaiškinęs. Čia yra Bažnyčios vidaus dalykai.“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą