Dovanos dvasioms
Manoma, kad tradicija puošti kalėdinę eglutę - tai tolimų pagoniškų papročių aidas, susijęs su tikėjimu, kad augalai irgi turi dvasią. Visą laiką žaliuojanti eglė medžių hierarchijoje užėmė ypatingą vietą. Būtent ant pačios didžiausios eglės gruodžio pabaigoje, laukdami sugrįžtant saulės, žmonės kabindavo dovanas, skirtas dvasioms, kad išmelstų gerą derlių.
Senosios Europos gyventojai šakas puošdavo obuoliais - vaisingumo simboliais, kiaušiniais, simbolizuojančiais harmoniją ir gėrybes, riešutais - stiprybės simboliais. Kabinamus ant eglutės obuolius žmonės nublizgindavo, išraižydavo. Manoma, kad būtent obuoliai yra spalvotų stiklinių rutulių pirmtakai.
Lietuvoje tik XX a. pradžioje aptinkama rašytinių paminėjimų, kad Kūčių dieną namuose buvo kabinamas rugių pėdas, o Mažojoje Lietuvoje Kalėdoms ant durų pritaisydavo eglių šakelių.
Paprotys puošti eglutę pirmiausia paplito dvaruose, mokyklose, bažnyčiose. Kalėdų eglutės buvo puošiamos obuoliais, saldainiais, spalvoto popieriaus pynėmis. Mada išpopuliarėjo tarp didikų, kurie galėjo įsigyti ir brangių stiklinių žaisliukų, girliandų. Vėliau eglutę šv. Kalėdoms pradėjo puošti visi.
Eglę slėpė nuo vaikų
Apmaudu, tačiau trapūs, stikliniai kalėdinių eglučių žaisliukai neišliko iki šių dienų. Jų neturi nei Mažosios Lietuvos istorijos muziejus Klaipėdoje, nei Kretingos muziejus.
Klaipėdos Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Zita Genienė apgailestavo, kad muziejus negali parodyti, kaip miestiečiai puošdavo eglutes prieš Antrąjį pasaulinį karą, nes neturi tokių senų žaisliukų nei nuotraukų ar paveikslų, kurioje būtų matyti kalėdinės eglutės puošybos detalės.
BLIZGESYS. Kalėdinė nuotaika, užfiksuota Klaipėdoje Antrojo pasaulinio karo metais 1941-1943 m.
"Iš užrašytų pasakojimų žinome, kad eglutė būdavo puošiama Šaulių namuose, nes ten vykdavo šventiniai pobūviai, restoranuose. Dar teko skaityti atsiminimus, kad namuose eglutę puošdavo tėvai paslapčia nuo vaikų ir tik Kūčių vakarą atidarydavo kambarį, kuriame ji stovėdavo. Vaikams tai būdavo labai laukiama staigmena, nes eglutė būdavo puošiama saldainiais. Žinoma, kad miestiečiai puošdavo ir pirktiniais stikliniais žaisliukais. Jais prieš šventes prekiaudavo Mėmelio parduotuvėlės. Neturime duomenų, kad eglutės žaisliukai būtų gaminti mūsų mieste, greičiausiai juos, kaip ir kitus dalykus, prekybininkai atsiveždavo iš Berlyno, Hamburgo, Brėmeno", - pasakojo istorikė.
Peržiūrėjusi ikonografijos archyvą, Z. Genienė atrado vieną fotografiją, kuriuose užfiksuota kalėdinė nuotaika. Nespalvota nuotrauka yra daryta Klaipėdoje karo metais 1941-1943 m. Joje prie kalėdinės eglutės įsiamžino jauna mama su kūdikiu.
"Krenta į akis, kad ant eglutės labai daug blizgučių. Kuo sunkiau žmonės gyveno - tuo daugiau blizgesio, prabangos troško", - pastebėjo muziejininkė.
Kitas muziejuje saugomas eksponatas - iš kolekcininkės Marinos Kulčinskajos fondo. Tai 1909 m. iš Gumbinės į Berlyną siųstas naujametinis atvirlaiškis, kuriame pavaizduotas vaikas su dviem dideliais šampano buteliais. "Šiandien mus tokie vaizdai jau šokiruoja. Matote, kaip pasikeitė socialinės normos", - šyptelėjo muziejininkė.
Nedėjo dovanų po egle
Kretingos muziejaus gidė, kultūrinės veiklos vadybininkė Roma Luotienė taip pat skėsčiojo rankomis dėl senovinių žaisliukų, tačiau vis dėlto muziejuje išpuoštos net trys eglės puikiai iliustruoja kalėdinės eglutės puošybos raidą.
SVEIKINIMAS. 1909 m. iš Gumbinės į Berlyną siųstas naujametinis atvirlaiškis. MLIM archyvo nuotr.
"Neturime duomenų, kaip grafai Tiškevičiai puošdavo eglutę Kretingos dvare. Žinome tik, kad kalėdines dovanas jie teikdavo neįprastai - nedėdavo po egle, o organizuodavo loteriją. Joje dalyvaudavo visas dvaras ir su juo susiję žmonės: mokytojai, dvasininkai, svečiai. Loterijos laimėjimai būdavo suskirstyti pagal kainą į tris kategorijas. Brangiausios dovanos - tai kelionės, rašymo reikmenys", - pasakojo R. Luotienė.
Muziejuje - trys eglės
Kaip eglutę puošdavo to meto kaimo gyventojai, anot pašnekovės, lankytojai gali pasižiūrėti muziejaus etnografinėje ekspozijoje. "Iš miško parnešta eglutė buvo puošiama obuoliais, saldainiais, žvakutėmis specialiuose laikikliuose, panašiuose į skalbinių segtukus", - vardijo XX a. pradžios eglutės puošmenas R. Luotienė.
Kitame Kretingos muziejaus skyriuje, Ūkvedžio name, pristatoma jau vėlesnį laikotarpį, XX a. 5-6 dešimtmetį, atspindinti eglutė, papuošta serijinės gamybos stikliniais žaisliukais. "Sovietmečio stikliniai žaisliukai daugiausia imituoja obuolius, kriaušes, yra ir stiklinių girliandų", - vardijo puošmenas pašnekovė.
Šiandien Kretingos muziejaus Amatų centro kieme bus įžiebta pagrindinė eglė. Jai papuošti muziejininkai sukūrė specialius žaisliukus, kurių motyvai paimti iš dvarą įkūrusių Tiškevičių herbo - tai žvaigždutės ir mėnuliai.
Šiandien muziejuje nuo 12 val. iki 18 val. organizuojama šventė "Susikurk Kalėdas". Jos dalyviai turės progos susikurti asmeninius kalėdinius žaisliukus, tereikia atsinešti savo šeimos nuotrauką. Pasak užsiėmimą vedančios muziejaus darbuotojos Ingos Idaitės, asmeniniai, vardiniai kalėdiniai žaisliukai šiuo metu yra ypač populiarūs, norinčiųjų juos susikurti užsiėmimo muziejuje metu eilės driekiasi.
"Mes kuriame kalėdinį žaisliuką senovinio stiklinio burbulo, kurį pajudinus viduje pakyla sniegas, principu, tačiau naudojame šiuolaikines technologijas: fotografiją, jos laminavimą, forminius popieriaus įspaudus. Edukacinis užsiėmimas yra toks paprastas, kad jame galėtų dalyvauti ir ikimokyklinio amžiaus vaikai", - anonsavo renginį pašnekovė.
Šventėje "Susikurk Kalėdas" muziejininkai kvies kretingiškius ir miesto svečius išbandyti ir kitus advento rankdarbius: susikurti kalėdinį atviruką, iš tikro vaško nulieti žvakę, išsikepti meduolių, paragauti senoviško avižinio kisieliaus ir išmokti jį pasigaminti.
Tradiciniai žaislai iš šiaudų
Savo rankomis susikurti eglutės puošmenas iš šiaudų kasmet kviečia ir Klaipėdos etnokultūros centras. Šiaudinių eglės žaisliukų užsiėmimus jau daug metų vedanti tautodailininkė Margarita Macijauskienė džiaugėsi, kad miestiečiams rūpi etnokultūra, jie ją puoselėja, domisi kad ir tokiomis šiltomis smulkmenomis kaip šiaudinis žaisliukas eglutei papuošti.
Senosios technologijos, anot pašnekovės, nėra labai sudėtingos, tačiau šiuolaikiniam žmogui ne taip lengvai pasiduoda. "Užsiėmimo dalyviai sužino visą procesą, kaip, kada šiaudus pjauti, kaip juos paruošti. Pastebiu, kad jauni žmonės, vaikai nemoka elementarių dalykų, kuriuos mes puikiai mokykloje išmokdavome. Pavyzdžiui, siūlą į adatą įverti, mazgelį užmegzti. Tačiau džiaugsmas užsiėmimo pabaigoje, kai rankose dalyviai laiko savo gamybos žaisliuką, atperka visus sunkumus", - pasakojo M. Macijauskienė.
Tautodailininkės teigimu, tradicija puošti eglutes šiaudiniais žaisliukais namuose yra viena iš seniausių. "Pirmosios eglutės buvo puošiamos natūraliomis gamtinėmis medžiagomis: obuoliais, džiovintais augalais, šiaudiniais žaisliukais. Šventinės prabangos dalykas buvo saldainiai, įvynioti į blizgančius popieriukus", - tvirtino M. Macijauskienė.
Pašnekovė pažymėjo, kad šiaudiniai sodai buvo vienas iš advento laikotarpio užsiėmimų. "Jiems suverti reikėjo laiko, o jo moterys turėjo būtent per adventą, kai jau visi darbai buvo nudirbti. Žinome, kad šiaudiniai sodai yra tradicinė vestuvinė dovana jaunavedžiams, tačiau jie buvo kabinami namuose ir per kalendorines šventes, taip pat per Kalėdas", - pasakojo tautodailininkė.
Anot M. Macijauskienės, ant kalėdinės eglutės nutūpdavo smulkesnės šiaudinio sodo detalės - reketukai (viena figūrinė šiaudinio sodo detalė), žvaigždutės, saulutės, snaigės, paukštukai. Iš smulkiai sukarpytų šiaudų būdavo suveriamos girliandos", - vardijo M. Macijauskienė.
Pašnekovė teigė neturinti duomenų, ar kitos tautos naudojo šiaudus eglutės puošmenų kūrybai ir kaip jos atrodė. "Šiandien šiaudinėmis puošmenomis išdabinta eglutė atpažįstama būtent kaip lietuviška tradicinė kalėdinė eglutė", - tvirtino M. Macijauskienė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą