Iškeliavo teisininkas ir sporto žmogus

Iškeliavo teisininkas ir sporto žmogus

Savinijus Katauskas (g. 1936 m. kovo 2 d. Klaipėdoje) – Lietuvos teisininkas, advokatas, grafikas, dailininkas ekslibristas, rankininkas.

Biografija

Tėvas – Albertas Katauskas (1910–1978). Motina – Algelija Gilytė-Katauskienė (1916–1978). Per Pirmąjį pasaulinį karą tėvai pasitraukė į Rusiją. Grįžę iš Rusijos, nuo 1920 m. gyveno Klaipėdos krašte[1].

1939 m. hitlerinei Vokietijai okupavus Klaipėdos kraštą, šeima persikėlė gyventi į Šiaulius. Nuo 1943 m. Savinijus lankė mokyklą. Tėvas buvo Šiaulių fabriko „Verpstas“ vyriausiasis mechanikas. 1945 m. dėl antisovietinių pažiūrų ir įsitikinimų sovietinės valdžios suimtas. Šeima, vengdama persekiojimo, grįžo į Klaipėdą.

1955 m. baigė Klaipėdos Kristijono Donelaičio vidurinę mokyklą, pradėjo teisės studijas Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakultete, kurį baigė 1962 m. Studijų metais pradėjo aktyviai sportuoti. Lietuvos rankinio čempionas (1956–1961 m.), Lietuvos rankinio rinktinės, Lietuvos krepšinio veteranų rinktinės narys (1997 m.). 1997 m. liepos 27 d.–rugpjūčio 3 d. su Lietuvos krepšinio rinktine dalyvavo Helsinkyje (Suomija) vykusiose ketvirtosiose Pasaulio veteranų krepšinio pirmenybėse.

Nuo 1962 m. Vilniaus gelžbetoninių konstrukcijų gamyklos, nuo 1963 m. Vilniaus modelių namų juriskonsultas, 1965–1970 m. dirbo Lietuvos TSR finansų ministerijos vyriausiasis juriskonsultas, 1970-1971 m. Vyriausiosios tiekimo valdybos vyriausiasis juriskonsultas arbitras. 1971–1972 m. savaitraščio „Gimtasis kraštas“ dailininkas, techninis redaktorius. 1972 m. Lietuvos advokatūros stažuotojas.

Nuo 1973 m. advokatas Druskininkuose, 1974-1980 m. Varėnoje, 1980-1990 m. Vilniaus m. 1-osios juridinės konsultacijos advokatas. 1991 m. advokato Savinijaus Katausko kontoros steigėjas ir iki 2004 m. balandžio 28 d. jos advokatas, seniūnas (vadovas), nuo 2004 m. balandžio 29 d. „S. Katauskas, Katauskaitės ir partneriai“ advokatų kontoros advokatas[2].

2002 m. buvo išrinktas į Lietuvos krikščionių demokratų Vilniaus miesto tarybą. 2004 m. kandidatas į Europos Parlamentą (iškėlė Krikščionių konservatorių socialinė sąjunga)[3].

Nuo 1973 m. Lietuvos advokatų kolegijos narys. Nuo 1989 m. yra Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos valdybos (anksčiau – LRKD centro komiteto ir tarybos[4]) narys. 1999 m. balandžio 15 d. vienas iš Vilniaus advokatų klubo kūrėjų (kiti – Vytautas Zabiela, Algimantas Dziegoraitis ir kt.).

Ekslibrisų, plakatų, medalių, ženklelių sportine tematika, atvirukų, įvairių iliustracijų autorius. 1999 m. Lietuvos advokatūros emblemos, simbolių, vėliavos, gairelės ir ženklų (ant advokatų mantijos nešiojamo skiriamojo ženklo ir ženkliuko) autorius.

Ženklai patvirtinti Lietuvos advokatų suvažiavime, juos gali nešioti kiekvienas Lietuvos advokatas (tokių skiriamųjų ženklų neturi daugelio pasaulio valstybių advokatai). Personalinės darbų parodos 1967–1986 m. surengtos Lietuvoje (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Pakruojis, Panevėžys, Palanga, Telšiai) ir užsienyje – Rusijoje (Maskva), Ukrainoje Kijevas), Estijoje Talinas, Azerbaidžane (Baku), Lenkijoje (Krokuva, Katovicai, Varšuva, Gdanskas, Vokietijoje (Erfurtas), Joensu. Darbai eksponuoti Čekijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Belgijoje, Danijoje, Olandijoje, Italijoje, Jugoslavijoje, Prancūzijoje, JAV, Suomijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse.

Ekslibrisais pelnė tarptautinį pripažinimą. Respublikinio konkurso Lietuvos 1971 m. spartakiados emblemai sukurti laimėtojas. 1975 m. apdovanotas Malborko (Lenkija) ekslibrisų bienalės sidabro medaliu. Teisininkui J. Petrėnui sukurtas knygos ženklas 1988 m. Pasaulio lietuvių dailininkų ekslibrisų parodoje Adelaidėje (Australija) pelnė 1-ąją premiją.

Tarptautiniame ekslibrisų konkurse-parodoje „Ex libris. Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetis" (2009 m. liepos 3 d.-2009 rugpjūčio 17 d.) apdovanotas paskatinamuoju prizu[5].

Žmona Nijolė Katauskienė, vokiečių kalbos specialistė, advokatų kontoros referentė vertėja. Sūnus Darius Katauskas (g. 1965 m.), dukros Saulė Katauskaitė (g. 1969 m.) ir Eglė Katauskaitė-Petronienė (g. 1974 m.) – VU Teisės fakulteto absolventai (Darius – dar ir Frankfurto universiteto, LL.M. studijų), „S. Katauskas, Katauskaitės ir partneriai“ kontoros advokatai (Vilnius)[6].

Kūrybinė veikla

Piešti pradėjo besimokydamas mokykloje. Daile Rimtai susidomėjo 1960 m. (studijų VU metu). Mokytojas grafikas Antanas Kmieliauskas. 1962 m. vienoje Vilniaus galerijų surengtoje parodoje buvo eksponuoti ir S. Katausko piešiniai. Parodoje lankęsis A. Kmieliauskas atkreipė dėmesį į Savinijaus darbus, pakvietė mokytis vakarinėje dailės mokykloje (joje tuo metu dėstė Vilniaus dailės instituto dėstytojai, kiti menininkai). S. Katauskas mokėsi piešimo, grafikos technikos. Kmieliausko paskatintas, pradėjo kurti ekslibrisus. Diplominis darbas tema – „Sportininkai lankininkai“[7].

Nuo 1964 m. sukūrė per 400 ekslibrisų (knygos ženklus). Vieni pirmųjų ekslibrisų skirti kolegoms A. Švėgždai, A. Bingeliui, L. Rugiui, kiek vėliau teisininkams kaip Valerijonas Šadreika (1938–1991), V. Urbonavičius, Stasys Stačiokas, P. Kudaba, prof. Pranas Kūris, advokatams (kaip G. Fišas, Č. Gorinas, Česlovas Okinčicas, Jonas Nekrašius, Kęstutis Lipeika), Vytautas Andriulis, Kęstutis Lapinskas, V. Noreika, V. Lomsargis, Z. Bagdonavičius, K. Glaveckas ir kitiems (pvz., Antanas Krištopaitis).

Nemažai ekslibrisų sukūrė kurso draugams, kolegoms, įvairiems žinomiems Lietuvos teisininkams. Lakoniška kompozicija ir meistrišku piešiniu išsiskiria ekslibrisai teisininkams A. Marčiulioniui, S. Stačiokui, advokatams P. Kudabai, Kazimierui Motiekai, Rimui Andrikiui, V. Šadreikai, J. Petrėnui.

Katauskas sukūrė savitą teisinės tematikos ekslibrisų stilių, kuriam būdinga ne tik įprastiniai teisės simboliai (Temidė, svarstyklės), bet ir kiti ženklai, labiau atskleidžiantys advokatūros prasmę ir reikšmę.

Gerai pažinotiems kolegoms ekslibrisus kūrė lengvai, vienu prisėdimu (kurdamas nesijautė saistomas jokių varžymų), vėliau tik patobulindavo kai kurias detales. Ieškodamas kompozicinių sprendimų greta parodinių darbų sukūrė daug versijų, variantų, kuriuos vėliau (po 20–30 metų) pradėjo labiau vertinti už parodinius variantus. Vienu įkvėpimu sukurti ekslibrisai pasižymi piešinio vientisumu, netikėta kompozicija, originalumu.

Kai kurie jų eksponuoti tarptautinėse parodose, pateko į muziejų ir privačių kolekcijų rinkinius. Simbolius naudojo su švelniu humoru, rinkosi taiklius įvaizdžius. Ekslibrisai be sauso oficialumo, būdingas nuoširdumas ir optimizmas, lakoniškumas, glaustas vaizdas, skaidri nuotaika, pabrėžiamas dekoratyvumas.

Ekslibrisai lengvo piešinio, sodrios, grakščios linijos, puikios faktūros. Neieškota sudėtingo siužeto, apsiribota originaliu ornamentu, žaismingu vaizdiniu elementu, laisva improvizacija. Geriausi ekslibrisai – J. Bendoriui – Ex musicis, T. ir V. Barkauskams – Ex musicis Citta Di Penne, Ex libris Michael Schonfeld, Ex libris Notarų rūmai, Ex libris Otto Dietz ir kitus[8].

Išsiskiria bandymai naudoti kelias spalvas, skirtingų spalvų dėmes, bronzuoti, ieškoti naujos, vientisos knygos ženklo kompozicijos (ekslibrisai akip Ex libris Pinocchio Fondazione C. Collodi (1982), Ex libris Z. Biriukas (1983), Ex libris I. Užkurnys (1987), Ex libris Citta Di Pescara D’Anunnzio (1988), Ex libris V. Tunčikas (1988) ir kiti). Vilniaus architektūros detalės ir motyvai įkomponuoti ekslibrisuose Ex libris J. Jurevičius (1980), Ex libris A. Poviliūnas (1984), Ex libris profesorius P. Kūris (1984), Ex libris J. Pilkauskas (1987), Ex libris S. Norkūnas (1988), Ex libris I. Nekrošius ir kituose.

S. Katausko ekslibrisus tyrė dailininkai ekslibrisų tyrinėtojai Vincas Kisarauskas ir Antanas Gedminas[9].

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder