Galima sakyti, prieštaringai vertinamos tilto skulptūros buvo vienas dailininko kūrybinės karjeros pradžios kūrinių (1952) ir, žinoma, ne pats stipriausias - veikiau paliudijęs, kad 1923 metais Kėdainių rajone gimusio dailininko talentas buvo gana anksti pastebėtas ir valdžios sluoksniuose. 1963 metais B.Vyšniauskui suteiktas nusipelniusio meno veikėjo vardas, dar po dešimtmečio skulptoriaus kūryba buvo įvertinta valstybine premija ir liaudies dailininko statusu.
B.Vyšniauskas buvo baigęs Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą, dėstytojavęs Lietuvos dailės institute, užsitarnavęs profesoriaus vardą, daug ir aktyviai dalyvavęs dailės parodose; intensyviausias kūrybinis laikotarpis praėjo sovietinio režimo sąlygomis.
Ne jis pirmas, ne jis paskutinis sovietų laikais dirbęs menininkas, kuriam Nepriklausomos Lietuvos laikais buvo lemta išgyventi karčių valandėlių dėl buvusios ideologijos atspindžių kūryboje, - ko gero, nė vienam ryškesniam talentui nepavyko nuo to atsiriboti. Dailininkas, žinoma, išgyveno, kai jo skulptūra, neigiant užduotą prasmę draugiškai vadinama „Kryžkalnio motina“, skubomis buvo nugabenta į Grūto parką; žinoma, ir Žaliojo tilto skulptūrų niekinimas negalėjo praeiti be pėdsako...
B.Vyšniauskas sukūrė nemažai dekoratyvinių skulptūrų: Grūto parko kaimynystėje Druskininkuose užeisi „Motinystę“ (1959), „Ratnyčėlę“ (1959), Klaipėdos Mažvydo skulptūrų parke - „Mergaitę“ (1986). Be figūrinių kompozicijų, dailininkas sukūrė Juliaus Janonio ir Kristijono Donelaičio skulptūrinių portretų, paminklinių biustų Aleksandrui Puškinui Vilniuje, Kazimierai Būgai Dusetose, nukaldino antkapinį paminklą Povilui Višinskiui Rasų kapinėse ir kt.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą