Archeologai atvėrė 40 000 metų uždarą slaptą urvą, o tai, ką jie ten rado, - pribloškė!

„Atsižvelgiant į tai, kad smėliui, užsandarinusiam kamerą, yra 40000 metų, pati kamera yra dar senesnė, tad ten tikriausiai lankėsi neandertaliečiai“, – teigė Gibraltaro nacionalinio muziejaus direktorius Clive'as Finlaysonas.

Tyrėjai mano, kad neandertaliečiai, gyvenę Eurazijoje maždaug prieš 200 000–40 000 metų, Gibraltaro olas naudojo kaip prieglobstį. Ši slapta kamera greičiausiai tarnavo kaip saugykla itin sudėtingu jų egzistavimo laikotarpiu. Nors teorija, kad neandertaliečiai šiame regione gyveno iki pat išnykimo, diskutuotina, šis atradimas patvirtina galimybę, jog kai kurios grupės galėjo išlikti ilgiau nei manyta anksčiau.

Šioje slaptoje kameroje mokslininkai rado didelės sraigės kriauklę. Tai rodo, kad vietos neandertaliečiai gebėjo sumaniai ieškoti maisto net ir sunkiomis sąlygomis. Faktas, kad šie likučiai į olą pateko ne natūraliu būdu, o buvo atnešti tikslingai, rodo tokį planavimo lygį, kuris nebuvo būdingas daugumai priešistorinių rūšių.

Taip pat aptikta įrankių naudojimo pėdsakų: akmeninių ir kitų medžiagų dirbinių, skirtų gyvūnams doroti, maistui ruošti ar kitiems įrankiams gaminti. Tai dar kartą patvirtina, kad neandertaliečiai nebuvo tik primityvūs medžiotojai, bet gebėjo kurti sudėtingas technologijas aplinkai valdyti.

Ilgą laiką manyta, kad neandertaliečiai išnyko maždaug prieš 40 000 metų. Tačiau jei Gibraltare jie išgyveno iki 24000 metų pabaigos, jų išnykimas vyko gerokai vėliau, o tai iš esmės keičia supratimą apie jų sąveiką su šiuolaikiniais žmonėmis.