- Oi... Buvo tų problemų, ir dabar yra... Ir laiko daug reikalauju, ir pinigų, ir viso kito, nes mano pomėgiai tokie. Vienu metu, paauglystėje, buvau kaprizinga, visko buvo, bet dabar jau visai kitaip jaučiuosi. Apskritai, atrodo, kad iš filmavimo Vaiteliuose grįžau keleriais metais vyresnė. Keista. Gal dėl tos atsakomybės.
- Karsčiausi medžiais, kalbėjausi su krūmais... Mat vaikystėje žiūrėjau tokį filmuką "Lulu - gėlių angelas". Filmuko herojė turėjo tokį raktelį, kurio dėka galėdavo kalbėtis su gėlėmis. Aš irgi pasidariau sau tokį raktelį, kalbinau kiemo krūmus ir labai stebėdavausi, kodėl jie man nieko neatsako.
Beje, ėmiau po truputį domėtis animacija. Vieną filmuką jau buvau pradėjusi piešti. Sugalvojau scenarijų apie tokį padarėlį, vardu Olia, bet nebaigiau. Iš tikrųjų tam reikia daugiau laiko ir kantrybės, o aš taip mėgstu bendrauti su žmonėmis, lakstyti, tad išeina taip, kad ilgai vienoje vietoje nenusėdžiu.
et ateityje ketinu lankyti japonų kalbos kursus ir labai noriu kada nors nuvažiuoti į Japoniją - bent šiek tiek pasimokyti japonų stiliaus animacijos. Būtų labai įdomu. Man patinka jų animacijos personažai, tie žmogeliai didelėm akim... Vaikystėje žiūrėdavau animacinį filmą "Candy Candy", nuo tada tuo ir užsikrėčiau.
- Susirenkam su draugais, ką nors darom. Mėgstu vakarėlius, bet jie turi būti įdomūs. Neįdomu vien tik sėdėti, klausytis muzikos ir gerti.
- Tai nemirtinga kompanija, - šypsosi. - Jie man yra vienas svarbiausių dalykų gyvenime. Prisipažinsiu, niekada nemaniau, kad turėsiu tokius draugus. Geresnių būti negali. Jausmas toks, kad jie mane visada palaikys, padės, kas benutiktų, į kokią bėdą bepatekčiau. Labai gera, kad tavim pasitiki, gera, kad pati gali pasitikėti. Žinoma, negali žmogaus vadinti draugu, kol jo nepatikrini. Turi praeiti nemažai laiko, kol galėsiu pavadinti žmogų savo draugu. Beje, draugus vaikinus vadinu broliais. Taigi turiu labai daug brolių...
- Ne. Kodėl? Nežinau. Gyvenime, aišku, man tai svarbu, bet neįsižiebia tas jausmas, ir viskas... Tačiau iš tiesų to net nereikia. Draugai yra daug svarbiau. Porų santykiuose viskas yra šiek tiek trapiau.
- Buvo toks dalykas... Ir visai neseniai. Bet aš nusprendžiau, kad to nereikia... Mane tai tiek pakeičia, kad apie tą žmogų mąsčiau per daug. Negaliu galvoti apie savo darbus, apie tai, ką man iš tiesų reikia daryti. Jei myliu, myliu per daug, galiu tą žmogų išgąsdinti, be to, pati per daug į jį pasineriu... Todėl dabar stengiuosi nuo to atsiriboti. Aš dar per jauna. Reikia savo tikslų siekti, o paskui, kai jau tikrai sutiksiu tą žmogų, tada...
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą