"Jaučiuosi puikiai - darau tai, kas man patinka. Ir nuo žurnalisto profesijos toli nepabėgau", - apie savo naująjį darbą Viešųjų ryšių agentūroje kalba buvęs "Balticum" televizijos veidas Arūnas Liubinavičius.
Žinia, kad nuo rugsėjo 1-osios, šios televizijos žiūrovai nebeišvys laidų "Kasdieniai rūpesčiai" bei "Rezonansas" vedėjo ir redaktoriaus A. Liubinavičiaus, buvo netikėta ir pačiam žurnalistui. Apie tai, kad "Balticum" direkcija nutraukia darbo sutartį su 10 metų čia išdirbusiu žurnalistu, Arūnui buvo pranešta neįprastu būdu - žinute elektroniniame pašte. Tačiau A. Liubinavičius šiam įvykiui didelės reikšmės neteikia. Dar prieš lemtingąją žinią Arūnas pradėjo dirbti Viešųjų ryšių agentūros projektų vadovu Klaipėdoje.
- Negaliu teigti, kad sužinojęs apie atleidimą, reagavau į šią naujieną ramiai. Neplanavau taip staigiai dingti iš ekrano. Traukiausi po truputį. Jau nuo Naujųjų metų nusprendžiau, kad nebedirbsiu televizijos TV3 laidoje "Be tabu" - ateina laikas, kuomet nebesinori būti šmaikščiam ir ironiškam. Bandžiau dirbti laidoje "Kitoks gyvenimas". Pajutau, kad sėdžiu ne savo rogėse - atsisakiau. Tuomet liko daug laisvo laiko. Ėmiau ieškoti, kuo užpildyti laiko spragas, ir supratau, kad žurnalistikoje išbandžiau beveik viską. Laikraštis, televizija, laidų režisieriaus, vedėjo ir redaktoriaus darbas jau buvo išbandytos sferos. Pasitaikė galimybė ir nusprendžiau realizuoti save UAB Baltijos verslo vystymo agentūroje, kuri Klaipėdoje įkūrė savo filialą. Čia pradėjau dirbti projektų vadovu. Suderinau abu darbus, abiem laiko užteko. Matyt, kitaip atrodė "Balticum" programų direktoriui Vladui Straupui.
- Nuoširdžiai sakau, kad neleidau sau lengvabūdiškai naudotis televizija. Klaipėda - per mažas miestas, kad toks manipuliavimas nebūtų iškilęs viešumon. Nors aišku - darbas televizijoje ir viešųjų ryšių agentūroje glaudžiai susiję. Tačiau apie tai su manimi televizijos vadovai nekalbėjo ir jokių pastabų šiuo klausimu neišsakė. Kadangi pats buvau TV redaktoriumi, tai puikiai žinau, kad toje pačioje "Balticum" televizijoje dirba dar keli žmonės, bendradarbiaujantys su viešųjų ryšių agentūromis. Pažįstu ir keletą vietinių laikraščių žurnalistų, kurie taip pat derina abu darbus, ir tai jiems puikiai sekasi. Nemanau, kad naujosios mano pareigos tapo atleidimo iš darbo "Balticum" priežastimi. Bet kokiu atveju nenoriu į tai gilintis, kaip ir bloguoju minėti buvusį darbą. Išsiskyrėme gražiuoju. Žmonės, kurie dabar veda buvusias mano laidas - puikūs profesionalai, mano bičiuliai. Tikiu, kad žiūrovai nuostolio dėl mano dingimo nepajus. O aš dabar "vedu" trijų Klaipėdos įmonių įvaizdžio gerinimo projektus. Viešieji ryšiai glaudžiai susiję su žurnalistika, todėl nuo šios profesijos nesijaučiu nutolęs.
- Viešųjų ryšių agentūros formuoja ir palaiko kompanijų, politikų ir verslininkų įvaizdį. Numato galimas krizes, konsultuoja, kaip jų išvengti. Maža būti geru žmogumi arba geru verslininku. Būtina, kad apie tavo gerus darbus žinotų kuo daugiau žmonių. Tai ir yra pagrindinė užduotis viešųjų ryšių agentūrai. O darbo įrankis - ta pati žiniasklaida: laikraščiai, radijas, televizija. Mano, kaip projektų vadovo, darbas yra sukurti įvaizdžio gerinimo strategiją bei numatyti strategijos įgyvendinimo būdus. Tai - ištisas procesas.
Naujosios pareigos manęs neišgąsdino, nes dar dirbdamas žurnalistu susipažinau su verslo užkulisiais, įmonių vadovais, užmezgiau naudingus kontaktus su reikalingais žmonėmis (šypsosi). Žurnalistikoje įgyta patirtis praverčia ir dabar.
- Lietuvoje viešųjų ryšių agentūros yra naujovė. Tačiau užsienio šalyse rūpinimasis savo įmonės įvaizdžiu yra normalus ir įprastas reiškinys. Neužtenka būti geram, reikia nuolat tai įrodinėti, reklamuoti save ir viešinti gerus darbus. Įvaizdis - pridėtinė firmos vertė.
Vilniaus UAB Baltijos verslo vystymo agentūra filialą Klaipėdoje įkūrė prieš pusantrų metų. Tik keletas sostinės agentūrų yra išdrįsę plėsti savo veiklą ateidami į kitus Lietuvos miestus. Kol kas tai labai populiaru tik pačioje sostinėje. Mūsų agentūros vadovas Algirdas Aušra pats yra klaipėdietis ir šį verslą plėtoja ne tik Vilniuje, bet ir už Lietuvos ribų. O apie žmonių pasitikėjimą mūsų darbu sakyčiau, kad agentūros veikla susidomėjimas yra nemažas. Bendraujant su potencialiais klientais kai kada dar tenka paaiškinti įvairių technologijų principus, jų galimą naudą kiekvienam pagal poreikius ar situaciją. Tačiau ne visos įmonės psichologiškai pasiruošusios mokėti už įvaizdžio gerinimo paslaugas. Daugelis dar mano, kad vienas kitas reklaminis straipsnis, skelbimas ar kokia užuomina turės didelę įtaką jų įvaizdžiui. Tai klaidinga nuomonė. Čia panašiai kaip su reklama: kol tu reklamuojiesi - tave žino. Tik nutilai - iškart pamiršta. Viešųjų ryšių agentūros sugeba pateikti įvairias dėmesio pritraukimo formas - ruošia temines konferencijas, mokymus, leidžia bukletus, knygas, kuria internetinius puslapius. Mūsų kompanija kuria net verslo projektus įvairių Europos Sąjungos fondų lėšų įsisavinimui. Dabar, kai tenka dirbti tokį plačiai apimantį darbą, jo tikrai netrūksta.
- Be jokios abejonės. Ar žinote, nuo kada politikai tapo nuolatiniais mūsų klientais? Tai prasidėjo netolimoje praeityje, kai eilinis "žlugęs" politikas Rolandas Paksas staiga tapo šalies prezidentu. Jis savo įvaizdžio kūrimą patikėjo viešųjų ryšių agentūrai ir neapsiriko. Jie meistriškai padarė savo darbą, rezultatus matote patys.
- Yra vadinamosios juodosios technologijos. Jos plačiai apdainuojamos Rusijoje, kur už tam tikrą mokestį žlugdomi politikai ir kompanijos. Tačiau Lietuva tokiems dalykams nepalanki šalis - maža valstybė, maži ir interesai. Teko girdėti, kad viena ar kita užsipulta kompanija yra prašiusi specifinės pagalbos. Kiek galime, padedame visiems, bet viskas vyksta pagal įstatymus. Asmeniškai man su tokiais užsakymais neteko susidurti. Manau, kad naudojimasis juodosiomis technologijomis kenkia agentūros įvaizdžiui.
- Suprantu, ką darau, todėl jaučiuosi ne prasčiau nei televizijoje. Visi pokyčiai - tik į naudą. Iki žilos galvos dirbti televizijoje nebuvo mano svajonė, na, o naujame darbe jaučiu perspektyvą ir turiu galimybę tobulėti. Kita vertus, 100 procentų neišsižadu žurnalisto duonos. Kas ten žino, kaip gyvenimas pasisuks...
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą