Aš. Jam labai patinka, - sako žirgyne dirbanti D. Gudžiūnaitė, - nė trupučio nesipriešina. Ruisenorui trylika metų, jis atkeliavo į Lietuvą iš Ispanijos. Tai privatus žirgas, tačiau šeimininkai patiki man juo jodinėti.
Viso to, ką šįvakar darėte baigusi jodinėti, išmoksta ir jūsų mokiniai?
Žinoma - išmoksta ir uždėti, ir nuimti balną, ir žirgą nuprausti, ir visų kitų reikalingų dalykų. Bet pirmiausia reikia šiek tiek pramokti jodinėti, prisipratinti žirgą.
Ar sunku išmokti jodinėti?
Jei palygintume mokymąsi jodinėti ir vairuoti, tai jojimo pamokoms prireiks kur kas daugiau laiko. Išmokti nelengva. Kiekvieną dieną jodinėti negalima, bus per sunku, geriausia ateiti 2-3 kartus per savaitę. Po 3-4 mėnesių išmokstama judėti, laikyti pusiausvyrą. Abėcėlei išmokti reikia maždaug dvidešimties treniruočių. Ir tik tada pradedame mokytis žirgą valdyti.
O tai dar sunkiau...
Kartais mokiniai skundžiasi: "Žirgas manęs neklauso!" Kad taip nebūtų, jūsų kojų pozicija turi būti tinkama, nes kitaip žirgo neparaginsite bėgti.
Yra žmonių, kurie labai bijo arklių. Paglostyti nedrįsta, jei arklys netikėtai uodega švysteli - net krūpteli, - šypsosi. - Tokius išmokyti joti daug sunkiau. Baimė - natūralus dalykas, bet ją reikia nugalėti. Baimė trukdys pažinti žirgą. Aš apie kiekvieną žirgą galiu pasakyti: šitas gali įkąsti, o anas - net įspirti, o štai šis tai jau tikrai nieko nepadarys... Kai pepranti žirgo judesių kalbą, kai pažįsti jo charakterį, gali nieko nebijoti. Pavyzdžiui, jei žirgas suskliaudžia ausis, vadinasi, jam kas nors nepatinka. O jei švysteli uodega - tai nieko tokio...
Kodėl žirgas spiria žmogui?
Dažniausiai nepiktybiškai. Pas mus irgi buvo toks, kuris jau gimė piktas ant viso pasaulio. Bet kai subrendo, aprimo, tapo kaip šuo, nieko nedarydavo. Arklys gali įspirti išgąsdintas. Jų klausa labai gera, nemėgsta triukšmo. Arklys spiria galinėmis kojomis, todėl reikėtų atsargiai vaikščioti pro jo užpakalį. Vaikai mėgsta landžioti arkliams po pilvu, bet šito taip pat reikėtų vengti, nes gyvūnas gali išsigąsti.
Jei netinkamai žirgą maitinsite, jis gali įkąsti, bet čia jo jau nekaltinkite! Reikia kokį skanumyną paduoti ne pirštais, o padėjus ant delno. Labiausiai žirgai mėgsta morkas, cukrų, obuolius, duoną. Nuolat atnešdami kokį skanėstą, greičiau jį prisijaukinsite, - šypsosi.
Žirgas gali ir iš balno išmesti...
Man teko tai patirti, bet kritau jau senokai. Treniravausi Danijoje, išjojau į mišką, žirgas kažko išsigando, stojosi piestu, paėjo atgal, bet pataikė ant šlaito ir nebeišlaikė pusiausvyros. Abu vertėmės, man lūžo ranka.
Žirgas gali numesti, kai turi prisikaupęs per daug energijos, nes tada jam linksma, jis šokinėja, spardosi. Todėl būtina jodinėti kiekvieną dieną.
Žirgai - mėgstamiausi jūsų gyvūnai?
Žinoma! Man jie - tobuli, labai geri, protingi. Kiekvienas žirgas - asmenybė. Vienas, žiūrėk, visada linksmas, energingas, o kitas - lėtas, tingus... Nors vakar, rodos, nedirbo, vis tiek judėti nenori. Žirgai man patinka nuo mažens. Atsimenu, kai vaikystėje važiuodavome į kaimą, visą kelią skaičiuodavau arklius pievose. Senolis taip pat labai mėgo arklius - gal tai genai? Mokytis joti pradėjau dvylikos - pačiu tinkamiausiu metu. Radome skelbimą, kad vaikai kviečiami į žirgyną Mažajame Kaimelyje. Atsimenu, atėjome mokytis šešiasdešimt vaikų, nebuvo jokios atrankos, bet ji pasidarė savaime: po savaitės mūsų liko trisdešimt, vėliau - dar mažiau. Tai sunkus sportas. Todėl jis ir vadinamas vyresnių žmonių sportu, nes reikia daugybės metų, kol išmoksti gerai joti. Ne veltui sakoma, kad vieno gyvenimo tam per maža.
Ar brangu turėti savo žirgą?
Gaila, kad Lietuvoje nėra iš tikrųjų gerų sportinių žirgų, nes šeimininkai juos parduoda, dažniausiai - užsieniečiams: švedams, vokiečiams, šveicarams. Jei nori sportuoti ir ko nors pasiekti, reikia turėti nuosavą žirgą. Tačiau tai brangu. Ketverių metų žirgas kainuoja nuo 3-4 tūkst. eurų. Bet yra žirgų, kurie kainuoja ir 30 tūkstančių. Tačiau ir tiek sumokėjęs negali būti garantuotas, kad žirgas tiks sportui. Tai - lyg loterija. Čia pasakiau lietuviškas kainas, užsienyje jos gerokai didesnės. Mūsų direktorius lankėsi aukcione Vokietijoje, tai ten žirgas buvo įvertintas 1 mln. 200 tūkst. eurų... Kaina priklauso nuo žirgo kilmės, išvaizdos, sveikatos, gabumų. Tačiau nepakanka žirgą nusipirkti: daugiausiai kainuoja jo išlaikymas, dalyvavimas varžybose.
"Moterims neužtektų kantrybės"
Vairavimo instruktorius Jonas Arcimavičius visiems būsimiems vairuotojams pataria per egzaminus kuo mažiau jaudintis ir pasitikėti savo jėgomis. "Stresas padaro savo - atrodo, viską jau moka, bet kai atsisėda prie vairo, ir kojos, ir rankos pradeda drebėti", - sako ponas Jonas ir priduria girdėjęs, kad vienas klaipėdietis savo laimę egzaminuose bandė net keturiolika kartų.
"Mano darbas - išmokyti žmogų saugiai vairuoti automobilį bei paruošti egzaminams "Regitroje", - trumpai apibūdina savo misiją vairavimo instruktorius. - O reikalavimai "Regitroje" dabar gana dideli.
Ir Jūs gąsdinate! Aš, pavyzdžiui, dar neturiu teisių, ir vis girdžiu, kad išlaikyti egzaminus be galo sunku...
Taip, šiais laikais kartelė iškelta gana aukštai.
Bet jei reikalavimai vairuotojams tokie aukšti, kodėl padaroma tiek avarijų?
Dėl lengvabūdiškumo. Jaunimas mėgsta palakstyti. O jei dar sėda prie vairo išgėrę... Vairuoti reikia atsakingai. Be to, ne visiems užtenka tų dvidešimties praktinio vairavimo valandų - nelengva išmokyti vairuoti mažiau nei per parą.
Ar bet kurį žmogų galima išmokyti vairuoti?
Girdėjau, vienoje mokykloje instruktorius savo mokiniui, vos kartą pabandžiusiam važiuoti, pasakė: "Nevark, iš tavęs nieko nebus". O aš taip galvoju - jei jau gydytojas išdavė pažymą, kad žmogus sveikas, - mokyti reikia.
Tai gal čia tik instruktoriaus kantrybės klausimas?
Taip, - juokiasi.
Kada geriausia mokytis vairuoti?
Sulauki pilnametystės - ir pirmyn. Tikra tiesa, kad vyresniems žmonėms sunkiau informaciją įsiminti. Bet būna ir tokių, kurie ateina mokytis penkiasdešimties, ir ką - išmoksta. Anksčiau teisių jiems turbūt nereikėjo...
Degalai brangūs - ar tik nesumažėjo mokinių?
Ne, grupės visada pilnos. Manau, vairuoti reikėtų mokėti kiekvienam. Juk tai labai patogu. Važiuoji, kur tau reikia ir kada reikia, nesi nuo ko nors priklausomas.
Ar tikrai moterims sunkiau išmokti vairuoti?
Kaip čia pasakius... Galbūt kiek daugiau laiko praeina, kol jos apdoroja informaciją, bet kai jau išmoksta, tikrai važiuoja ne ką blogiau nei vyrai. Dar nežinia, kurie žioplesni. O šiaip moteriai kelyje reikia atleisti...
O kuo skiriasi vyrų ir moterų vairavimas?
Netiesa, kad moterys nemėgsta greičio. Bet jos mažiau rizikuoja. Jei jau daro kokį manevrą, tai tik gerai įsitikinusios... arba visai nežiūrėdamos suka, - juokiasi.
Neradome Klaipėdoje nė vienos vairavimo instruktorės moters. Kodėl?
Nežinau. Aišku, kad moterys gali mokyti, bet turbūt joms kantrybės neužtenka... Kantrybės tikrai geležinės reikia.
O juokingų dalykų pasitaiko?
Girdėjau, kad vienas vaikinas per egzaminą "Regitroje" atsisėdo ne prie vairo, o į mašinos galą. Nes anksčiau egzaminai buvo laikomi policijoje, o tada į mašiną susodindavo iš karto po tris keturis mokinius. Tai vaikinas, matyt, nusprendė - tegu kas nors kitas iš aikštelės išvažiuoja. O gal čia tik anekdotas...
Kartą mums važiuojant su mokine ant kelio pasipainiojo balandžiai - kažką lesė. Mergina mašiną pristabdė ir atsidariusi langą baido: "Štiš, štiš!" Net pati juoktis pradėjo...
O būna, kad mokinys bijo važiuoti?
Dažnai būna. Parodai, ką ir kaip reikia daryti, o jis: "Ne, ne, kam man to reikia!"
Ar labai pykstate, kai mašiną apgadina?
Stengiamės tam užbėgti už akių, bet visko pasitaiko. Būna, sankryžoje staigiai sustabdo automobilį - ir kitas iš galo "pabučiuoja". Štai ir šiandien mano mokinė, važiuodama Naikupės gatve, vos neįsirėžė į mašiną. Tenka skubiai griebti vairą... Ką darysi - juk žmonės mokosi.
O Jūs tai jau turbūt nuo kūdikystės prie vairo...
Stažas nemažas - trisdešimt metų.
Eismo taisykles mokate?
Privalau mokėti. Bet kitą kartą spręsdamas bilietą įveliu kokią klaidą...
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą