- Šios iš pažiūros skirtingos veiklos sferos mano gyvenime egzistuoja be konfliktų, padėdamos viena kitai. Darbas man suteikia žinias, bendravimo įgūdžius. Juokauju, kad tai mano hobis, už kurį gaunu pinigus. Apie muziką aš nuolat galvoju. Ji yra tai, ką aš noriu ir įsivaizduoju darysiantis ir po 50 metų. Tačiau matematiniu mąstymu paremta mano kūryba. Dainų tekstus komponuoju iš besirimuojančių žodžių ir taikau prie melodijos, o ne rašau iš fantazijos polėkio. Iš polėkio, lengvai man kuriasi melodijos.
O šeima man - pagrindas, ant kurio stoviu. Tik gimus vaikams pasijutau emociškai stabilus. Pustrečių metukų Godai ir vos dvejų mėnesių Ignui esu dėkingas už tai, kad jie apvalė mane nuo pykčio, nepasitenkinimo. Tai paveikė ir kūrybą. Ankstesnė "Atikos" muzika buvo persmelkta melancholijos, tamsos. Nauji tekstai - lyrika, įkvėpta šviesiosios gyvenimo pusės.
- Ją išgirsime naujoje kompaktinėje plokštelėje, kurią šiuo metu "Atika" įrašinėja? Kaip sekasi darbas studijoje?
- Taip, visiškai naujos kokybės kompaktinė plokštelė, kurioje skambės 12 dainų, sau ir klausytojams esame prižadėję išleisti šiais metais. Įrašai truputėlį stringa, nes norisi darbą padaryti profesionaliai, o grojant gyvai sunku pasiekti tikslumo. Be to, projektas - labai ambicingas. Juo metame iššūkį ir sau, norime parodyti viską, ką sugebame. Plokštelėje skambės daug skirtingų populiarios muzikos žanrų: kantri, basanova, džiazas, folkrokas. Ją atlieku aš (vokalas, ritminė gitara), Michailas Denisenka (mušamieji, perkusija), Valdas Parvainis (bosinė gitara), Remigijus Motiejauskas (solinė gitara), Audrutė Žilakauskienė (violončelė, dūdelės). Visi su projektu dirbantys žmonės, išskyrus mane, studijuoja muziką. Be to, mums talkins S. Šimkaus konservatorijos dūdoriai bei E. Balsio menų gimnazijos smuikininkės. Norisi, kad jaunimas suteiktų "Atikos" muzikai gyvumo, energijos.
- Užsiminei, kad tarp muzikantų "Atikoje" vienintelis esi mėgėjas. Turint omenyje Tavo ekonominį išsilavinimą įdomu, kaip apskritai muzika atsirado Tavo gyvenime?
- Vaikystėje, paauglystėje visiškai nesidomėjau muzika. Buvau geras berniukas ir mokiausi vien penketukais. Man buvo gal 16 metų, kai kartą draugas nusivedė prie tokio muzikos įrašų kioskelio šalia tuometinės "Saturno" parduotuvės. Jis pirko kažkokius įrašus ir aš susigundžiau nusipirkti "The Beatles".
Išgirdus tą įrašą, man pasaulis, rodos, apsivertė aukštyn kojom. Įspūdis buvo toks galingas, kad net nežinau su kuo palyginti. Galbūt žmonės taip jaučiasi atradę Dievą. Jei būčiau ką nors kitą nusipirkęs, galbūt nebūtų manęs taip sukrėtę. Klausydamas "bitlų" aš pamačiau tobulą grožį, daugybę spalvų, nes man muzika asocijuojasi su spalvomis.
Tada geras, stropus berniukas pasikeitė. Man nerūpėjo niekas, tik muzika. Pradėjau klausyti užsienio popmuziką. Viską iš eilės, tačiau niekada neklausiau lietuviškos muzikos. Sutinku, kad Lietuvoje yra daug gerų aranžuotojų, tačiau nėra idealaus teksto ir melodijos santykio. Jo pasiekusios tik pogrindyje girdėtos grupės. Man muzikiniai autoritetai krikščioniškos muzikos grupės "Bitė", "Šulinys". Jų muzika paremta turiniu. O tai, ką groja radijas - absoliučiai tuščias produktas, barškutis. Besiklausant muzikos kilo noras pačiam groti. Būdamas septyniolikos pradėjau mokytis groti gitara. Iki šiol nesu labai gerai įvaldęs šio instrumento, nors ritminis gitaristas esu neblogas. Studijuoti visgi pasirinkau pragmatišką dalyką - ekonomiką. Čia, Klaipėdos universitete, dar pirmame kurse susipažinau su taip pat dėl muzikos pamišusiu, ekonomistu būgnininku Maksimu. Tai jo idėja buvo įkurti grupę. Iš šios idėjos 1997 m. gimė "Atika".
- Šešeri metai muzikos grupei - daug ar mažai?
- Parsiduoti ir staigiai išpopuliarėti galima labai greitai. Mes labai branginame savo laisvę ir siekiame savo sėkmės po truputį. Aš skiriu dvi sąvokas: "Atika" gyvuoja" ir "Atika" daro muziką". Muziką mes "darome" ne daugiau kaip trejus metus. Iki tol mūsų kūryba buvo stichiška, o daugiau energijos išeikvojo nuolat iš grupės lakstančių žmonių gaudymas. Dabar yra labai aktyvus periodas grupės raidoje. Anksčiau mes blaškėmės, ieškodami savo vietos, neretai su muzika elgdamiesi kaip vaikai su žaislu. Tai atsispindi ir demo įrašuose. Kompaktinėje plokštelėje "Karvė ir kosmonautai" skamba fankrokas, o "Caro nebuvo" - folkrokas. Mes dalyvaujame ir užimame prizines vietas dainuojamosios poezijos ir krikščioniškos muzikos festivaliuose. Nėra vieningo stilistinio "Atikos" įvaizdžio, tačiau yra susiformavusi jos klausytojų auditorija. Dabar mes kuriame muziką tikslingai, žinodami, ko norime.
- Dar iki kompaktinės plokštelės pasirodymo, ruošiate staigmeną savo gerbėjams. Gal išduosi skaitytojams paslaptį?
- Šį sekmadienį filmuojame naują disko stiliaus dainelę "Eurovizijos" konkursui. Ją klausytojai išgirs paskutinėje prieš nacionalinio turo finalą laidoje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą