"Atsikeli anksti rytą, nespėji apsisukti - žiūri, kad jau sutemo, o tu vis dar su naktiniais, - motiniškus rūpesčius prisimena dvynių mama Edita Vigelytė. - Užtat mergytės vienoje lovelėje jautėsi saugiai, tad miegodavo ramiai. Juk kai šalia yra tas pats šiltas draugelis, kuris kartu buvo su tavimi ir pilve, - ko verkti?"
Šešiamečių Aurelijos ir Augustos mama Edita sako puikiai menanti tą jausmą, kai, būdama 7-ą mėnesį nėščia, sužinojo, kad laukiasi dvynių. Iki tol ji šventai tikėjo gimsiant sūnų.
"Labai išsigandau. Nuo tos akimirkos į savo pilvą pradėjau kreiptis nebe tu, o jūs..." - šypsosi moteris.
Minutės skirtumu pasaulį išvydusios mergaitės - visiškai skirtingos asmenybės. Aurelija, gimusi pirmoji, yra drąsi, užsispyrusi, lyderiaujanti, o Augusta - kur kas ramesnė, lyriška.
Paklaustos, ar galėtų gyventi skyriumi, abi mergytės lyg susitarusios purto galveles. Pasak Editos, jos ir darželyje ilgą laiką nematė kitų vaikų, tik viena kitai rodė naujas lėlytes.
"O jei viena iš mergaičių suserga, kita suserga kitą dieną. Iš sielvarto."
O kai mamai tenka vieną kurią subarti, kita puola sesės ginti. "Skaito man moralą - atseit neturiu teisės jų barti, nes jos yra mano vaikai", - juokiasi mama Edita.
Ir suaugusios rengiasi vienodai
Daiva ir Aušra Čeporiūtės, susipažinusios su vaikinais, juos iškart perspėja, kad teks draugauti su abiem.
Trisdešimt dvejų metų seserys juokauja, kad būtent dėl to joms nepavyksta sukurti šeimų. Tiesa, prieš devynerius metus Daiva buvo ištekėjusi ir susilaukė berniuko. Tuomet Aušrai buvęs itin sunkus periodas. "Galų gale Daivos vyras neatlaikė konkurencijos ir pasitraukė", - sako ji. Ir, matyt, nejuokauja.
Daivos sūnus Karolis, kol buvo mažiukas, kartais supainiodavo, kuri iš jų yra mama. Ir dabar, paklaustas, kieno jis vaikas, dažniausiai atsako - "Tų dvynių".
"Gyvename skirtinguose miestuose, tad telefonu kalbamės kas pusę valandos. Laimei, turime tokį planą, kad pokalbiai nekainuoja, - džiaugiasi sesės.
- Mes neturime skirtingų drabužių. Jei perku ką nors sau, tai perku ir sesei. Būna, kad susitikusios pamatome, jog apsirengėme identiškai, nors visai nesitarėme", - sako Daiva (... arba Aušra).
Polinkį vienodai rengtis merginoms išugdė tėvai, taip rengę jas nuo mažų dienų.
Seserys dirba tame pačiame banke, tik Aušra - Klaipėdoje, o Daiva - Skuode, kur prabėgo jų vaikystė.
Dvynės prisimena daug kuriozų. Pavyzdžiui, per vienus rinkimus toks žmogelis Skuode ant bankų kioskelių klijavo agitacinius plakatus. "Įeina ir žiūri į mane akis išpūtęs. "Atsiprašau, - sako, - pasirodo, aš pas jus jau buvau... O kur plakatas?".
Reikalas tas, kad prieš keletą minučių žmogus buvo kitame kioskelyje, kuriame dirbo Daiva.
Vienu metu merginos dirbo vienoje Skuodo parduotuvėje, Daiva buvo pardavėja, o Aušra - vedėja. "Pavyzdžiui, reikia pirkėjui išrašyti sąskaitą, sakau: einu pakviesiu vedėją. Kai ateina Aušra, pirkėjas nieko nesupranta, nes galvoja, kad grįžo ta pati pardavėja", - juokiasi Daiva.
Kartais dvynėms tenka pabendrauti su nepažįstamais žmonėmis lyg su geriausiais draugais. "Jei nepažįstamasis džiaugsmingai sveikinasi, vadinasi, jis yra sesers draugas. Net neišsiduodame, kad kalba ne su ta. Kadangi mes žinome viena apie kitą viską, pokalbį palaikyti nėra sunku", - porina Aušra.
Tą pačią dieną nusiskuto barzdas
"Aš netikiu kalbomis, esą dvynių ryšys toks ypatingas, jog per atstumą pajustum, kad brolis, pavyzdžiui, nusilaužė koją. Bet sutapimų mūsų gyvenime būta, pavyzdžiui, tą pačią dieną nusiskutome barzdas", - sako klaipėdietis Alvydas Klimas, kurio brolis dvynys Audrius gyvena Vilniuje.
Jie ne tik identiškos išvaizdos - nesiskiria net jų balsai. Kartais ir patys susiginčija, kuris kurioje nuotraukoje esąs.
Abu baigė tą pačią Dailės akademiją, abu dizaineriai, dėstytojai, abiem patinka to paties tipo moterys. Važinėja identiškais automobiliais.
"Tačiau čia jau ne atsitiktinumas. Tiesiog Audrius nusipirko labai retą Lietuvoje automobilį. Man jis labai patiko. Nuvažiavau į automobilių saloną ir nusipirkau lygiai tokį patį", - sako Alvydas.
Dėl moterų broliai nesipykdavo. Nors Alvydas pasakojo, kad Audriaus žmona iš pradžių įsimylėjusi jį, tačiau jis buvęs užimtas, tai moteriškė pagalvojo, jog bus gerai ir brolis... Ir neapsiriko: laimingai gyvena jau 20 metų.
Ar žmonos nesupainioja, kuris yra kurios? "Atskiria... Tik kai tarnavome kariuomenėje ir vilkėjome uniformas, neatskirdavo. Pavyzdžiui, atvažiuoja Audriaus žmona, o aš ateinu pasakyti, kad brolis šiek tiek vėluos... ta išsiilgusi kad puls man ant kaklo", - prisimena Alvydas.
Tačiau savo panašumu broliai nesinaudoja. Išskyrus vieną kartą, kai Dailės akademijoje reikėjo laikyti egzaminus. Tuomet sutarė, kad vienas už abu išlaikys vieną, o kitas kitą egzaminą. Tačiau triukas nepavyko, nes dėstytoja pasitaikė labai gudri ir paprašė į egzaminą dvyniams ateiti kartu.
"Niekada nesistengėme iš to daryti cirkų, tačiau juokingų situacijų įvykdavo savaime. Mus painioja net vyresnysis brolis, tad ką kalbėti apie draugus ar mažiau pažįstamus..." - sakė Alvydas.
Nenori būti panašios
O štai šešiolikmetės Agnė ir Auksė Labokaitės mus bandė įtikinti, kad didesnių priešių už jas nėra. Dvynės tvirtino, jog verčiasi per galvą stengdamosi nebūti tokios panašios. "Mama mums sako, kad vėliau, kai nebegyvensim kartu, labai mylėsime viena kitą, bet kol kas mes dažniau apsistumdome, negu draugaujame", - tikino Auksė.
Merginos stengiasi rengtis skirtingai ir apgailestavo, kad jų skoniai tokie panašūs. "Pavyzdžiui, aš ką tik specialiai nusikirpau kirpčiukus", - sakė Agnė.
Merginos sako nenorinčios būti panašios dėl to, kad "nenori būti juokingos". Joms yra tekę matyti dvynukių, kurios vaikšto sukibusios ir viską daro vienodai. "Bet man tai nepriimtina", - aiškino Agnė.
Kad ir kaip merginos stengiasi būti skirtingos, draugai ir mokytojai jas vis tiek painioja. Kartais painioja ir jų vaikinai.
"O kai buvome mažytės, mūsų ir mama neatskirdavo. Vieną kartą aš sirgau, o ji vaistus suleido Auksei..." - juokėsi Agnė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą