Jau lekiant iš aerouosto, atvykėlį apstulbino dvylikos juostų magistralė, masė žmonių, verdanti tame tautų katile, kur pats jautiesi it skruzdėliukas. Tuomet dar nežinojo, jog, vaizdžiai tariant, šios šalies žmonės labiau užburti, nei juodaodžių bliuzo, klausosi valdingos įstatymų muzikos. Ir laikosi aibės mūsų požiūriu varžančių taisyklių.
Hariui pasisekė, kad nereikėjo pradėti juodadarbiu, turėjo galimybę Evaris Adult school mokytis anglų kalbos, sykiu matematikos, Amerikos istorijos, o laisvalaikiu lankyti Disneilendą, Universal Studios, Magic Mountains, San Diego "Sea World". Porą metų Stella Adller teatro akademijoje studijavo aktorinį meistriškumą pagal Stanislavskio sistemą, vaidino Šekspyrą, improvizavo. "Lietuvoj pavaidini, tave kas pastebi, pasikviečia į televiziją ir tu iškyli. Ten kitokia sistema: chebra darosi nuotraukas, samdo agentus: vieną teatrui, kitą filmams, trečią filmų reklamai... Nuo mano namų iki Holivudo dešimt minučių kelio, bet aktoriaus karjera man atrodė nereali, nes pirmiausi kalbą turi mokėti "perfekt". Todėl tik kavinukėse susiduria su Holivudo dievaičiais.
Tačiau Haroldas vaidina Los Andželo lietuvių dramos sambūryje, nuo pat pirmo spektaklio "Klajojanti pėda" apie Klaipėdos kraštą. Repeticijos po darbo gyvas nervas, pelno jokio, bet ką padarysi, jei turi aktoriaus sielą ir pašaukimą. Haroldas Mockus kasmet remia Klaipėdos universiteto Režisūros katedros rengiamą liaudies teatrų festivalį "Auksinis Amūras" bei gabius studentus.
Ant palankios bangos
Vėliau, kad netaptų nelegalu, Haris turisto statusą pakeitė į studento; mokėsi kompiuterių techniko specialybės. Džiaugėsi, kad gali mokytis tik norimų dalykų; gi LIetuvoje kišama daug teorijos, kurios praktikoje nepanaudosi. O paskui pabandė vienoj firmelėj nuomoti butus; patiko, tad pradėjo lankyt verslo vadybos seminarus, o vėliau tapo nekilnojamojo turto savininku. "Nekilnojamo turto itin "jautrus biznis", savotiškas menas - dirbt su kredito kampanijomis, čia griežtai laikomasi sutarčių. Jei įsileidi nuomininką, turi patikrinti, kas per žmogus, - pasakoja Haris. - "Jei vienas iš dešimties butų namo gyventojų išsišoks, triukšmaus, visi kiti gyventojai išsikels. Dabar mano priežiūroje yra trys namai (du nuosavi) ir 24 butai, kai kurie Holivude. Esu "nudegęs" tik dėl rumunų nuomininkų, na ir esu penketą teismų turėjęs dėl nesumokėtos nuomos".
Haris nusipirko ir sau su žmona namuką su apartamentais. "Buvo tikrai geras laikas įsukti verslui, kai po 1994-ųjų žemės drebėjimo Amerikoje krito nekilnojamojo turto kainos. Amerikonai sako: "Naudok kitų žmonių pinigus, kad darytum pinigus sau". Išmušėm paskolą iš banko ir nusipirkome komercinį pastatą: turi įmokėt 25 proc., 75 proc. gauni iš banko, ir per trisdešimt metų grąžini skolą. Gavęs nuomą, atseikėji bankui, ir tau dar lieka, ir gali Lietuvoje gyvenantiems giminėms padėti. Tikrai ant geros bangos prašokau, nes po teroristinių aktų Amerikoje nekilnojamo turto kainos sukilo trigubai. Na, nesu verslo ryklys, o vidutiniokas, bet kaifuoju nuo to, ką darau".
Užnugary liko tie pirmieji keli sunkūs metai, kai Haroldas "žaliavo" plėšydamasis su žmona Deimile, kuri dar mokėsi universite nekilnojamo turto vadybos. Mergina atvyko Amerikon, tėvams laimėjus Žalią kortą ir palikus namą, pasiturintį gyvenimą Šiauliuose. Deimilės tėtis, elektronikos specialistas, bemaž iš karto atkaklumo dėka gavo darbą pagal specialybę, nusipirko lūšną, suremontavo, pardavė, įsigijo kitą. Mama, buvusi buhalterė, įsidarbino pas ortodontą valytoja, daktarui darbuotoja labai patiko, ir jis paragino mokytis anglų kalbos, kelti kvalifikaciją, o kai ji įgijo medicinos sesers statusą, šoktelėjo ir atlygis.
Šiandie tik restsykiais Haris su Deimile pluša 10 - 12 valandų per parą, jei reikia, pataiso ką nuomojamame name, patys dažo, špakliuoja, apkerpa palmę, nors turi patikimą sodininką meksikietį, lietuvę valytoją.
"Šutinam prie vandenyno!"
Haroldas su žmona nesivaiko ypatingos prabangos, užtat nuolat keliauja po šalį kelioniniu džipu: į žemės rojų - Havajus, per didžiuosius kanjonus, į stalaktitų urvus, dykumas, milžiniškus laukinių gyvūnų rezervatus, pažiūrėti vienų unikaliausių planetos vulkanų, Mirties slėnio ar autentiškų aukso ieškotojų miestų - vaiduoklių. Kalbėdamasi su Hariu pasijunti lyg skaitytum "Nacional geografik"... Las Vegase, suaugusiųjų Disneilende, jei išlošia, tada vaišina draugus. Dėl laiko stokos negali daug draugų užsiveist, tik kokius aštuonis, su kuriais slidinėja, žaidžia krepšinį, žvejoja, nakvoja kempinguose. Šauniausias bičiulis Albertas Bartulis dirba NASA centre, iš kurio į kosmosą paleidžiami palydovai; jis ir buvo Hariui amerikietiško gyvenimo būdo guru. Turbūt Hariui tenka dažniau negu mums paspausti ranką A. Saboniui, V.Kernagiui, S. Povilaičiui, kai kasmet į Pasaulio lietuvių dienas Los Andžele suvažiuoja šimtai įžymybių. Na, o lietuvių dramos sambūris svečius įtraukia į retro šokių klubą: lig aušros šokami kerintys 1920-ųjų tango, rumbos...
"Mudu su Deimile esam teatro žmonės, tad dažniau nei šaunią kazino programą lankome spektaklius. Į teatralizuotą Kanados cirką veik neįmanoma gaut bilietų. Mums patinka genialus komikas David Letterman, kiti humoristai, kurie šaiposi iš politikų: kai nedaug žodžių, bet labai daug pasakoma. Smagu paviešėt Niujorke. Los Andžele gerai, kad spėji po darbo rūbus išsiskalaut ir paštą išmest, be automobilio - mirtum, kankiniesi kamščiuose, o niujorkiečiai gali iki 4-os ryto "dalyvaut" klube ir rytą spėt į darbą. Manhetene visa sutelktas, aš apakęs, koks jaukus ten pasižmonėjimas", - sako Haris.
Reikalavimai laikytis tvarkos nėra pančiai
Tai, ką regime per televiziją kriminaliniame seriale "Los Andželo karštis", iš tiesų, pasak Hario, vyksta juodžių, korėjiečių ir meksikiečių kvartaluose. Didžiulės riaušės buvo kilusios, kai policininkai primušė juoduką valkatą ir teismo buvo išteisinti. Išsilaisvino tamsusis masių gaivalas, rytiniuose miesto rajonuose buvo daužomi automobiliai, plėšiamos parduotuvės, spalvotųjų rajonuose žmonės budėjo ant stogų su šautuvais, kad apgintų savo turtą. "Pasitaiko ir bankų apiplėšimų, kaip, tarkime, Holivude trys banditai iš kalašnikovų šaudė į policininkus. Bet žiūrėjome per televiziją kaip filmą ir negalėjom patikėt, patys panašioj situacijoj neatsidūrę," - pasakoja Haroldas su žmona. Jų gyvenamajame rajone nuolat patruliuoja policijos automobiliai, jei šie ginkluoti, per mėnesį susimoki apie 60 dolerių, jei paprasti - 10 dolerių. O tokioj Santa Barbaroj ar Santa Monikoj vaikštinėk trečią nakties, niekas neužkabins. Matė sykį, kai gatvėje jaunimas taukšt - susimušė, "ant smūgio" prisistatė penkios policijos mašinos, praeiviai parodė į priešingas puses bėgančius mušeikas. Dvidešimtmečiai lietuviai aiškinosi santykius, irgi žaibiškai buvo supakuoti, merginos, kuri įspyrė jaunuoliui, batus policija paėmė kaip daiktinį įrodymą, "mirtiną ginklą", ir ji privalėjo teisme mokėti advokatui, nukentėjeliui. Buvo nubausta 60 valandų viešųjų darbų ir dar privalėjo lankytis "pykčio kontrolės mokykloje", pas psichologą, išsiaiškinti, kodėl joje prasiveržė agresija.
Tik pamėgink papirkti kelių policininką, vien už tai įkiš cypėn. Pažįstamas studentas alkotesterin pripūtė leistiną 0,08 promilės, bet keliaujant policijon, lyg labiau apgirto, tad buvo uždarytas nakčiai į kalėjimą. Išgėręs įkliuvo antrąsyk, turėjo eit į teismą, mokėt advokatui, o kad nebūtų uždarytas kalėjiman 30-čiai parų, studentas gavo 45 dienas namų arešto. Ant kojos pritvirtintas elektroninis žiedas "kaukia", jei nueini nuo namų 50 metrų, tave tikrina namuose, ar nesisvaigini, vėliau pusantrų metų privalai lankyt anoniminių alkoholikų klubą. Ir visa tai po to, kai jaunuolis sumokėjo 2 600 dolerių baudą, neteko vairuotojo teisių, buvo pabrangintas automobilio draudimas! "Užtat kitą kartą pagalvoji, kad verta vadovautis sveiku protu, o laikytis taisyklių nėra blogai", - juokiasi Haris.
Jis sako, kad Tėvynė jam ir labai artima, ir jau svetima. Pernai atvykęs Klaipėdon, buvo ištiktas šoko, suskaudo širdį dėl daugelio dalykų. Stebino daugelis dalykų; tarkim, ir tai, jog Nakvynės namai įrengti miesto centre, ir griuvėsiai, apdaužyti namai. Šiemet miestas atrodo prakutęs, aptarnavimo sferos darbuotojai - "mandagiai padorūs". O lietuviškas maistas - nuostabaus skonio, merginos - pasakiško grožio. "Esu tokios įdomios dvasios būsenos. Čia nebe savi namai, Amerika irgi dar ne tėvynė. Gera tai, kad jau esame išgyvenę sunkųjį periodą, normaliai uždirbam, galim įdomiai gyvent ir į Lietuvą atvažiuot. Pradėti čia verslą būtų "mirtis alyvose", - juokiasi. Viena žino: jeigu gyventų Lietuvoje, neišvengiamai būtų aktorius, kaip ir buvęs kurso draugas Darius Balčiūnas (Pilypukas iš "Dviračio žinių").
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą