Iš profesijos matematikas programuotojas Jurijus moka taisyti šaldytuvus, seifus ir automobilius, bet juokiasi, jog kiekvienam drambliui privalu nešti savo kiaušus. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kurį laiką dirbo saugos tarnyboje, vėliau atrado nišą ginklų remonto verslui ir atidarė individualią įmonę. "Tas, kuris giriasi žinąs apie ginklus viską, iš tikrųjų nieko nežino. Paėmęs bet kokį ginklą į rankas, visada galiu suprast, koks tai mechanizmas, kaip veikia ir ko jam stinga, bet labai norėčiau pasitobulinti, stažuodamasis kokioje stambioje užsienio ginklų gamintojų firmoje. Kiekvienas meistras turi daugybę paslapčių, o ekskliuzyvinis ginklas kartais gaminamas net septynetą metų".
Senąsias ginklų laikymo tradicijas garbingai puoselėja britai, vokiečiai, belgai. Kalbamės apie "Brauningo" ginklų firmą, išradusią pusiau automatinį, "neužmušamą" šautuvo mechanizmą, kuriuo galima šaudyti iš 100 metrų, unikalius vienetinius egzempliorius - H. Krighoff bei kitų firmų graižtvinius 12,7 mm šautuvus, dar vadinamus "medžioklės didžiuoju penketuku", skirtus šaudyti buivolus, dramblius, liūtus, hipopotamus ir leopardus. Jurijui teko remontuoti ir eksliuzyvinius garsių užsienio firmų ginklus. Tarkim, kai kurių Holand $ Holand firmos šautuvų vertė - 40 000 angliškų svarų. Kolekcionieriai inkrustuoja ginklus brangiaisiais metalais ar deimantais, vertina klasikinį ir kol kas nepralenkiamą anglišką graviravimo stilių bei techniką. Ant Damasko plieno arba medžio buožės dalies išgraviruojami erotiniai siužetai bei medžioklės scenos, po Spielbergo filmo "Juros periodo parkas" - dinozaurai bei S. Dali siurrealistika. Užsienio milijonieriai užsisako ginklus, kurių dalis gaminama iš 600 metų išdžiovintos tos graikiško riešutmedžio dalies, kur kamienas pereina į šaknį.
"Eidami į Europos Sąjungą, privalome pasirūpinti kokybiškais ir didelės energijos šoviniais bei ginklais, kad šūvis būtų tikslus ir žvėris kristų vietoje. Bet ir nuo šaulio daug priklauso", - sako Jurijus - "Pirmiausiai mane domina, ar kokybiškai ir gražiai pagamintas ginklas. Metalo apdirbimo klausimais nuolat konsultuojuosi su specialistais, darau buožes, priderinu šautuvams optinį taikiklį. Ginklų žinovai žino, jog žymių firmų - "Zeiss", "Schmidt$ ", "Bendep", "Swarovski", "Leupold" optiniai taikikliai kaštuoja tiek pat, kiek šautuvas. Įdedu detales vietoje sudilusių, taisau, suderinu vidaus mechanizmą, kad šūvis būtų taiklus, pašalinu vamzdžių klibėjimus. Prie kiekvieno ginklo, kaip ir prie automobilio, reikia priprasti". Jurijus tik juokiasi iš psichoanalitikų tezės, jog galingu automobiliu ar masyviu ginklu vyras kompensuoja kažkokį trūkumą. Pats, nors gali šaudyti įvairiais ginklais, pasikliauja patikimu galingu ginklu, o kitąmet įsigaliojus naujoms ginklų laikymo taisyklėms, ketina įsigyti pistoletą sportiniam šaudymui.
Savigynai turi revolverį, nes pistoletai, būna, užsstringa, o revolveris - "visada pasiruošęs". Kaip sako amerikiečiai, verčiau turėti savigynai ginklą, kurio gal visą gyvenimą neprireiks, negu atvirkščiai. Pastaruoju metu parduotuvėse atsirado pakankamai galingų pneumatinių šautuvėlių; gali šaudyti į taikinį iš 30 - 40 metrų. Yra moterų, kurioms pristinga drąsos paimti ginklą į rankas, ir yra amazonių, kurioms tik duok pašaudyti. Jurijus akcentuoja, jog užsieniečiai medžiotojai, kokios nuotaikos begrįžtų, pirmiausia išdžiovina ir išvalo šautuvus; gi mūsų lepūnėliai šauliai palieka juos rūdyti. Jų kaltė, jei pusantrų metų nevalytą graižtvinį šautuvą belieka išmesti. Verčiau paprašyti meistrą, kad jis, pasibaigus medžioklės sezonui, ginklą profilaktiškai patikrintų, išvalytų ir suteptų. Kartais susidėvėjęs šautuvas, ekspertų pripažintas nešaunamu ginklu, tinka tik ant sienos pasikabinti. Būna, kad meistrui ilgą laiką ranka nekyla čiupinėti kokį šautuvą, ir prisivertęs gali tik ką nors sugadinti, o pagautas kūrybinio įkvėpimo taip įninka į operaciją, jog užsibūna dirbtuvėje iki vidurnakčio. "Kartais improvizuoju, tai galima pavadinti mažais atradimais ir išradimais, bet klientai mane jau pamokė. Rodau, ką jų ginklo "anatomijoje" patobulinęs, o šie: "Ar aš tavęs to prašiau?" Kai kurie skundžiasi: "Turbūt ginklas blogas, kad niekaip negaliu pataikyti, o nueiname kartu pašaudyt, paaiškėja, kad kai šaudo, sunku iš šalies pastebėti savo klaidas - tam reikalingas treneris".
Ant Jurijaus Kiriuščenko dirbtuvės sienų kabo įvairūs diplomai - pergalių liudytojai. Štai pernai Klaipėdos komanda užėmė I vietą tarp respublikos saugos struktūrų šaulių. Viena stambiausių Lietuvoje ginklų parduotuvė "Oksalis" jau penktus metus rengia Oksalio taurės šaudymo varžybas, kuriose Jurijui nuolat pavyksta iškovoti prizines vietas. Pasakodamas apie itin įdomaus sporto - tranšėjinio ir stendinio šaudymo ypatumus, kaip lygiavamzdžiu taikomasi į specialia mašina išmestas lėkštutes, šaulys apgailestauja, kad Klaipėdoje iki šiol nėra nė vienos šaudyklos! Nesaugu žmonėms treniruotis varžyboms nuosavose miškų valdose. "Ačiū Dievui, jei metus neiššovęs nė šūvio ir pagaliau susiruošęs medžioklėn žmogus išvis nepataikys į žvėrelį ir jo nesužalos. O kaip ir kur treniruotis, kad ranka "nesuakmenėtų"? - retoriškai klausia jis.
Tobulos medžioklės ir šūvio grožis
Su klaipėdiečių medžiotojų klubu "Jūra" pėsčiomis nužygiuota šimtai kilometrų, ypač medžioklėse su varovais. Kai nupėdini 15 - 20 kilometrų, kojų nejauti, o kur dar regos, klausos, proto ir visų raumenų sekinanti įtampa? Žiemą nuvargti pakanka ir puskilometrio, klampojant lig pusės nugrimzdus sniege; šliuožiant slidėmis kiek lengviau. Jurijaus žmona taikliai šaudo į taikinį šaudykloje, bet niekada nesitaikys į žvėrį. Pešti plunksnas, dirti kailį ir doroti skerdieną tenka vyrui, užtat žvėrienos patiekalus moteris ypatingai paruošia. Jurijus apgailestauja, jog brakonieriai negailestingai sunaikina daugybę žvėrių. Tikriems medžiotojams pakanka kilnumo pasirūpinti miško gyvūnais badmečiu, jie įrengia šėryklas šernams. Garbės kodeksas niekada neleistų nušauti stirnos ar šernės patelės. Anot jo, kuiliai, sverią apie 300 kg - itin gudrūs, geros klausos ir uoslės, vis aplenkia pasalą. Sykį visą vakarą ištupėjus bokštelyje, lūžus sutrūnijusiai lentai, Jurijus iškrito ant akmenuotos žemės ir po to ilgai diegė stuburą. Turi puikių stirninų, medžiotojų žargonu, - "ožių" ragų trofėjų. Sykį per vieną medžioklę nušovė net tris šernus. Šiaip gražiausiais ragais, vertus aukso, sidabro ar bronzos medalių, puikuojasi Jurbarko ir Raseinių rajono miškų kanopiniai. Rietavo miškuose Jurijus matė lūšį. Svajonė, kurią ne taip paprasta įkūnyti - pamedžiot žaibiškos reakcijos, atsargias ir apdairias antilopes.
"Svarbiausia - gražus, švarus ir tolimas šūvis"
Medžiotojai paprastai taiko tiesiai žvėriui į širdį arba į kaklą, nors šiam šuoliuojant, tai padaryti sunku. O rizikos esti kiekvienoje medžioklėje: reikia miklios reakcijos ir nesutrikti. Sužeistas šernas puola žmogų, ir gali sunkiai sužaloti. Labai klastingas, gudrus, nenuspėjamas yra lokys; atrodo nerangus, o prisiveja elnią ir viena letena sulaužo jam stuburą. Atsitiko, kad sužeistas briedis vieno medžiotojo krūtinę kiaurai pramušė kanopa, ir šis mirė. Jurijus su bičiuliais, kaip tikri miško sanitarai, ties Priekule per sezoną nušauna apie 12 pasiutusių lapių.
ažniausiai Jurijus medžioja didžiąsias antis ir krykles, tyko jų melduose prie Kuršių marių, pasitelkęs antis viliokes. Į žąsis, didelius paukščius, rodos, bepigis pataikyti, bet skrenda jos 60 - 80 kilometrų per valandą greičiu. "Neturiu prietarų, tačiau žinau viena: jei mintyse jau įsivaizduoji kepsnį lėkštėj - nieku gyvu nepataikysi, kaip arti ir gerai nusitaikęs būtum". Klubo "Jūra" medžiotojai turi savo trobelę, kurioje užsikuria židinį, permerkti liūties ir - neišenkančių temų pokalbiams, ypatingą humoro ir solidarumo jausmą. Taip pat savas medžioklės tradicijas: taiklų šaulį savaip pagerbia, o daugiausia kartų prašovusiam prošal, užkabina tuščių šovinių tūtelių vėrinį su šerno uodega. Tad žmogus pasakytų, jog medžioklė - dieviškas malonumas būti gamtoje ir ją pažinti, toks gyvenimo būdas. Jurijus visada medžioja su dviem aršiais foksterjerais - Riku ir Rina, išmokytais atnešti paukščius iš vandens arba užspeisti urve barsuką, bebrą, pasmaugti lapę arba mangutą. Iškrapščius barsuką ar kitą žvėriūkštį, medžiotojas visada sutvarko urvą, kad jame galėtų gyventi kita žvėriukų vada. Šunies Riko tėvas buvęs toks išvermingas, jog visą dieną galėjo darbuotis urve, vos akimirkai išlįsdamas įkvėpti oro ar atsigerti. Ištvermingo medžiotojo - išvermingas ir šuo. Neretai medžiotojų šunys ir žūva, pasiaukojamai tarnaudami žmogui medžioklėje...
Stiprūs potyriai, nuotykiai, rizika, nepaprasti išgyvenimai, jėgų ir valios išbandymai užgrūdina dvasią. Gilindamasis į neišsenkančias profesines paslaptis, atrandi nauja, o įtemptai mąstydamas išvengi proto miego, kurs gimdo pabaisas. Dėl to ir verta gyventi!
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą