Namo - po vestuvių Amerikoje

Namo - po vestuvių Amerikoje

Pagal kelionių ir darbo užsienyje programą į užjūrį išvykusi mergina šešetą savaičių triūsė viešbutyje, o vėliau nutarė imtis daugiau veiklos.

Oušen Sičio restorano vadybininkui Viktorui Arteodži darbo ieškojusi 22-metė lietuvaitė studentė į akį krito iškart. Tačiau jai trejetą dienų paplušėjus restorane, paaiškėjo, jog daili šviesiaplaukė šiam darbui netinkanti. "Ji tam buvo per elegantiška, kiek lėtoka", - sako Viktoras.

"Tu man labai patinki, pasakė, niekur iš čia nevažiuok, - prisimena Jurga. - Turėjau dar du mėnesius, bet neketinau vėliau tapti nelegale. Jeigu sutinki, pasiūliau, galime daryti oficialiai. Netrukus gavome vadinamąjį vestuvių leidimą. Viktoras dar kurį laiką abejojo. Bet savaitei likus iki dienos, kurią šiaip jau turėjau išvažiuoti, jis susitarė dėl vestuvių. Susituokėme be iškilmių, trečiadienį, o išskristi namo būčiau turėjusi ketvirtadienį."

Kitoks gyvenimo būdas

Mergina prisipažįsta, jog apsispręsti rimtam žingsniui - susieti likimą su Amerikos italu ir likti gyventi svečioje šalyje, tėvui pranešus apie šį sprendimą elektroniniu laišku - nebuvę lengva.

"Tačiau buvau tikra, jog viskas bus gerai. Tuomet jau supratau, kiek visko galėčiau nuveikti Amerikoje... - pasakoja Jurga. - Šios šalies kultūra man nėra artima, tačiau gyvenimas ten suteikia galimybių, kuriomis imigrantai sugeba pasinaudoti kur kas geriau negu patys amerikiečiai. Jei baigsi mokslus JAV - tau bus gerai. Jei turi gabumų, esi sumanus - taip pat bus gerai. Jei esi išsimokslinęs, o dar ir šį tą sugebi - bus dar geriau."

Biurokratizmo JAV - ne ką mažiau negu Lietuvoje. Daugiau nei metų prireikė visiems dokumentams susitvarkyti. Tuo metu Jurga dirbo aukle. Per šį laiką mergina pasirūpino ir vieta koledže. Studijuoti priėmė, bet įskaitė tik pusę Lietuvos krikščioniškojo fondo kolegijoje surinktų kreditų. Šią vasarą mergina JAV baigė buhalterijos studijas.

Pasak Jurgitos, kurį laiką buvę sunku perprasti amerikiečių jaunuolių gyvenimo būdą. "Amerikos jaunimas ambicingas tampa trečiame bei ketvirtame kurse. Iki tol jie net nežino, kur ta mokykla yra... Ten įprasta pabaigus kiekvieną mokslo pakopą - dešimtą, dvyliktą klasę - vilktis simbolinę togą ir kepuraitę, rengti didžiausią pokylį, išleisti metų santaupas prabangiems drabužiams. Jie gyvena labai aktyviai, daug keliauja, tiesa, beveik vien tik po gimtąją šalį, todėl daug kas, ką žinome mes, jiems - sunkiai suprantama."

Imigrantų nemėgsta

Daug bendrauti su amerikiečiais Jurgitai neteko. Daugiausia kontaktų ji užmezgusi su Amerikos lietuvių bei italų bendruomenėmis.

Mergina sako itin dažnai susidurianti su neapykantos imigrantams protrūkiais savo darbovietėje. "Mums jūsų čia visiškai nereikia, jūs net mūsų kalba nešnekat", - tokių priekaištų Jurga pasakoja iš kolegų girdėjusi ne kartą. Jau kuris laikas Jurga dirba nedideliame Filadelfijos rajono banke - kildama karjeros laiptais, iš kasininkės tapo buhaltere. "Aš tavo kalbą moku geriau nei tu, - atsikerta Jurgita. - Mano kalbos testo rezultatai būtų geresni negu tavo". Štai taip ir kalbamės darbe. Užsieniečiams Amerikoje rasti darbą sudėtinga - vietiniai įsitikinę, kad mes nemokame anglų kalbos. Manęs kartais klausia: kiek laiko gyveni čia, kur tu taip išmokai angliškai?"

Atvykėliai iš Rytų Europos dažniausiai ne tik turi daugiau ambicijų, bet ir yra darbštesni. "Mūsų banko prezidentas nesupranta, kaip galiu viską atlikti anksčiau negu nurodoma - jam atrodo per greitai. Bendrauju su banke dirbančiomis trimis lenkėmis. Amerikietės turi savą atskirą būrelį. Lenkės taip pat dirba greitai, o amerikietės - lėtai, ir dar klaidų privelia."

Etninės grupės Amerikoje susiskirsčiusios. "Filadelfijoje yra italų rajonas, graikų rajonas, kinų rajonas, graikų, lenkų, rusų rajonai... Lietuviai labiau išsisklaidę po miestą. "Mes su vyru gyvename amerikiečių rajone. Viena pagrindinė gatvė skiria jį nuo juodukų kvartalo. Požiūris į afroamerikiečius ir puertorikiečius JAV tikrai nekoks. Dauguma jų nedirba, gyvena iš valstybinių pašalpų, ir, atrodo, gyvenimo tikslas jiems - pavalgyti. Važiuojant jų rajonu, išties dera laikytis patarimų užrakinti mašinos dureles ir pakelti stiklus", - pasakoja Jurgita.

"Mišrios poros - geriausios"

Nemažai kultūrinių skirtumų iškyla netgi bendraujant su vyru, neslepia Jurgita, tačiau tai ne kliūtis sutarti. "Italai - impulsyvūs. Viktoras nori ir apsikabinti dažniau, ir į skruostą pabučiuoti", - šypsosi. Būdama santūresnė, karštakošį sutuoktinį neretai "neutralizuojanti".

Pavydo scenų Viktoras nekelia. "Amerikoje labai daug gražių vyrų, taigi niekas negali uždrausti žiūrėti", - juokauja Jurga. Jos vyras, lygindamas lietuvaites ir amerikietes, pirmenybę teikė pirmosioms...

"Amerikietes galima pavadinti mados aukomis. Jos rengiasi, kerpasi, dažosi vienodai, - antrino vyrui lietuvaitė. - Grįžus namo, krito į akis, jog čia kur kas daugiau spalvų, merginos labiau stengiasi pabrėžti savo individualybę. Be to, Amerikos merginos nemoka ir nenori tvarkytis namuose, jos negamina maisto..."

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder