Šią mintį pasiūlė Martynas. Mūsų bendradarbiavimo rezultatas - įsiliepsnoję santykiai... - juokiasi Ramunė.
Martynas: Yra daug suaugusių žmonių, kurie nori išmokti šokti. Turi tokią neišsipildžiusią svajonę. Iš pradžių vienus pamokiau, po to - kitus... O netrukus atsirado klubas. Ne tik poros, bet ir pavieniai žmonės prisijungia prie kolektyvo ir, manau, po keleto metų jau būsime kviečiami į vestuves, - juokiasi. - Matyti, kad tarp kai kurių šokėjų kai kas vyksta...
Ramunė: Mano pusseserė tokiu būdu susirado vyrą.
Kaip jaučiatės būdami gerokai jaunesni už savo mokinius?
Ramunė: Jokio barjero nejaučiame. Susidraugaujame. Mes kaip tik norime sulaukti kuo daugiau vyresniojo amžiaus žmonių.
Martynas: Aš esu bene jauniausias, bet tai netrukdo. Kartą per kolektyvo šventę vienas šokėjas sako: "Tu toks jaunas, o man aiškini, ką daryti... Bet man tai patinka". Būna ir taip.
O kaip įsiliepsojo judviejų draugystė? Kuris parodė iniciatyvą?
Tai buvo jo iniciatyva, tegu ir papasakoja, - juokiasi Ramunė. - Maždaug aštuonerius metus buvome tiesiog draugai.
Martynas: Ji šoko vyresniųjų grupėje, tarp tų, kurie jau mokėjo šokti, o aš, galima sakyti, dar buvau mažylis. Visada kartu vykdavome į konkursus. Dar mažas buvau, tad mama ruošė daiktus, lankstė marškinius prieš kelionę. Sako, marškiniai susiglamžys. O aš buvau ramus: "Tai nieko, Ramunė išlygins"... Aišku, prieš aštuonerius metus Ramunė manęs nepastebėdavo: kur tau žiūrės į mažiuką... Ji vyresnė maždaug 4 metais. Tiesą sakant, kai tapome artimi, visi sakydavo: "Taip jie jau nuo vaikystės draugauja"...
Ramunė: Visada išsipasakodavome vienas kitam savo bėdas, pasiguosdavom. Jokiai draugei nebuvau tokia atvira.
Ramune, niekam ne paslaptis, kad Martynas "Žuvėdroje" šoka su kita mergina. Ar nesi pavydi?
Manęs šito daug kas klausia. Tėvai taip pat dažnai klausinėdavo. Nepavydžiu. Žinau šitą "virtuvę". Be to, pasitikiu.
Patys poroje nenorėtumėte šokti?
Martynas: Nemanau, kad tai būtų į gera.
Ramunė: Draugaujant negalima kartu šokti. Pradedama pyktis dėl mažiausios smulkmenos. Pati mačiau, kaip viena pora išsiskyrė.
Dėl ko dažniausiai pykstatės?
Martynas: Na, pasakok, Ramune, čia jau tavo sritis.
Ramunė: Turbūt dėl darbo.
Martynas: Ji mano, kad man viskas atrodo per daug paprasta - turbūt todėl dažniausiai pyksta. Nemėgstu nieko sureikšminti. Galbūt į viską žiūriu paprasčiau.
Ramunė: Man patinka, kai viskas atliekama laiku ir tiksliai, preciziškai, o ne ekspromtu. Jis - šaltų nervų žmogus. O šiaip lyg ir nėra dėl ko pyktis.
Ką galėtumėte pasakyti apie vienas kitą?
Ramunė: Abu esame "raguočiai": jis - Avinas, aš - Jautis. Taigi nereikia stebėtis, jei kartais susipykstam. O apskritai aš visada didžiuodavausi jo užsispyrimu. Kalbu apie šokius. Jei Marčius šios savybės neturėtų, tikrai nebūtų tiek pasiekęs. Jis tikras Avinas. Užsispyrė, ir viskas - turi padaryti.
Martynas: Man visada atrodo, kad ji yra per gera. Visada žiūri, kad kitiems būtų gerai, o kaip sau - nesvarbu. Dėl to dažnai gaudavo pylos, tad dabar kiek pasitaisė... Egoizmo turi mažai - vien altruizmas.
Ar tai ne puiki savybė? Visi svajoja tokią turėti...
Martynas: Vadinasi, turiu svajonių draugę.
Ar laisvalaikiu traukiate į naktinį klubą pašokti?
Ramunė: Nemėgstame klubų. Jei ir apsilankau klube, man daug maloniau sėdėti ir žiūrėti, kaip šoka kiti. Pačiai šokti nesinori.
Martynas: Kadangi visi mano draugai buvo vyresni, anksčiau gana dažnai eidavau linksmintis į klubus. Buvo metas, kai gyvenau labai linksmai. Bet taip buvo labai seniai. Dabar klubai nebetraukia. Gal atsibodo? Vieną vakarą sėdėdamas pagalvojau: velnias, o gal mes jau seni? Visi eina linksmintis, o mes nenorim.
Ramunė: Laisvalaikiu maloniau tiesiog prigulti ant lovos ir įsijungti televizorių... Tikrai kaip senukai! Patinka ramus poilsis. Matyt, todėl, kad nuolat judame, norisi pailsėti nuo aktyvios veiklos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą