Žmogui sunku patikėti, kad jis niekuo vertas, kad gali staiga imti ir išnykti. Mokslininkai sako, kad žmogaus egzistavimas yra baigtinis. Tradicinių religijų atstovai kalba apie sielų amžinybę, bet irgi menka paguoda: kilai iš dulkės - dulke virsi.
Žmogus klausia gydytojo, kiek gyvens, o tas sako - "nespėliosim". Lieka daug neaiškumų, niša mistikai.
Būrėjai padeda mums struktūrizuoti pasaulį, padaro jį savesnį, suprantamesnį. Apgyvendina jį dvasiomis. Beje, psichikos ligonio pasaulis yra toks pat realus, kaip ir mūsų: jį persekioja balsai, vaizdiniai.
Kokiame pasaulyje gyventi - mūsų pasirinkimo reikalas. Žmogus jaučia poreikį pažinti nepažinų, todėl visada atsiras tokių, kurie siūlys savo paslaugas jį patenkinti.
Inteligentiškos, inteletualios moterys tampa priklausomos nuo būrėjų.
Būrėja mato, kad žmogus turi polinkį sulaukti pagalbos iš šalies, ir stengiasi iš visų jėgų, bet kuria kaina ir priemonėmis patenkinti jo lūkesčius. Jeigu ateina verkiantis žmogus, stengiasi jį palaikyti, neatmeta jo sielvarto priežasčių, bando jį suprasti.
Paleidžia miglą, prišneka dalykų, kurie neatitinka realios situacijos, bet klientas patiki. Mes visi pasiduodame įtaigai, daug ką patys "išsipranašaujame", įsikalbame.
Svarbiose situacijose esame kaip vaikai, norime, kad atsirastų žmogus, kuris "paimtų" mūsų problemas, rūpesčius, kad pasijustume saugūs. Tuomet atsakomybę gali prisiimti tas, kuris jos visiškai nejaučia. Žmogus nemano, kad juo bus manipuliuojama, - jis tiesiog eina pasitarti.
Mistikas paaiškina žmogui patogiais argumentais, kokius veiksmus atlikti. Man baisu, pasaulis griūva, neaišku, kas darosi mano gyvenime, ir staiga būrėja viską sudėsto į vietas, pateikia aiškias instrukcijas, kaip turiu elgtis.
Vieni kaunasi su kokiu nuosusa bilduku, kiti - su pačiu Liucifieriumi. Kas tai - laki fantazija ar rimta liga?
Sunku pasakyti. Yra tokių, kurie iš tikrųjų gyvena paraleliame pasaulyje, mato, kovoja ar draugauja su jo būtybėmis, yra ir mulkintojų, kurie tenkina klientų poreikius komerciniais tikslais.
Kodėl žmonėms prasideda regėjimai? Vieną, žiūrėk, pradeda lankyti mirę giminaičiai, kitas kalbasi su ateiviais iš kosmoso...
Tai būtent tas slenkstinis reiškinys, kai pereinama į kitą būseną, iš vieno pasaulio į kitą. Įeinama į dvasių arba stebuklinį pasaulį. Be to, veikia tam tikra socialinė atributika; jei man pasakoma, kad žmogus yra kažkurios srities ekspertas, aš pradedu į jį žiūrėti ir vertinti jo žodžius visai kitaip.
Išrinktieji net turi jį palaikančią komandą, neva išgijusių po paralyžiaus ar mirtinos ligos, kai kurie jų turi aktoriaus pasisekimą. Yra būdų, kaip pasireklamuoti.
O kaltinti žmogaus, kad jis nenuoširdus, negalime. Vienas vaikas sako: "Po lova babaužis", bet uždegęs šviesą mato, kad nėra, o kitas visą naktį pradreba, pragyvena tame siaubo pasaulyje.
Visame pasaulyje televizijos rengia specialias laidas "paplaukusiems", o pas mus "tiriamoji publicistika" perša tokius siužetus, kuriuos pavadinčiau "Šizofrenijos nušviesti". Toks įspūdis, kad laidų kūrėjai paprasčiausiai tyčiojasi iš ligonių.
Televizijoms reikia pasikelti reitingus. Tai žurnalistų sąžinės reikalas. Žinoma, apmaudu, nes atskleidžia tam tikrą požiūrį į žmogų.
Demaskuojami savanaudžiai politikai, šarlatanai medikai, sukčiai kunigai, bet niekuomet netriuškinami aiškiaregiai, nugydę žmogų, sugriovę jo likimą.
Demaskuoti tuos aiškiaregius sudėtinga, nes jų veikla nedokumentuojama. Jie sakys: tau vaistai pakenkė, nes juos sumaišei su bloga energija.
Kodėl ateivius žmonės dažniausiai mato po švenčių?
Paprastomis dienomis nėra kada dairytis, o laisvomis... dairaisi žmogus po dangų ir daug ką įžvelgi. Viską, ko tikiesi. Kiekvienas žmogus nori tikėti pasaka, stebuklais, ir dėl to nereikia jo smerkti. Tas stebuklinis pasaulis jam padeda, jį palaiko... O einantieji pas aiškiariagius sužinoti, kas jų laukia, renkasi patys: ar, išgirdus, kad ateinantys treji metai bus blogi, pasinerti į rezignaciją, ar paieškoti kitos būrėjos...
Rašyti komentarą