Daugiau nei 10 metų mokslininkas tyrinėjo oksitociną - neuromediatorių, kurį mūsų organizmas gamina laimės ir empatijos akimirkomis.
"Neurologus, neuropatologus, neuropsichologus daužniausiai domina ekstremalūs žmogaus elgesio reiškiniai: psichopatiški, šizofreniški etc. Tačiau labai mažai dėmesio skiriama pozityvioms elgesio normoms. Man buvo įdomu patyrinėti būtent šią temą. Pastarąjį dešimtmetį studijavau oksitociną - hormoną, kuris sąlygoja mūsų pozityvų elgesį", - sako mokslininkas.
Oksitocino stimuliatoriai
Oksitocinas yra reikalingas daugelyje gyvenimiškų situacijų, ypač kai rūpinamės kitais žmonėmis. Išmintingoji gamta jo mums davė tam, kad galėtume bendrauti tarpusavyje. Nė vienai kitai biologinei rūšiai nereikia tiek daug laiko praleisti tarp nepažįstamųjų, su kuriais tenka palaikyti santykius. Jeigu neturėtume šio hormono, perkąstume vieni kitiems gerkles tiesiogine šio žodžio prasme.
Oksitocinas stimuliuoja žmones daryti gera ir globoti savo artimus. Kuo daugiau šio neuromediatoriaus "pasigaminame", tuo labiau pasitikime kitais ir daugiau jiems padedame.
Ką turime daryti, kad pakeltume oksitocino lygį ir draugai bei šeimynykščiai nebekaltintų mūsų šiurkštumu ar abejingumu? "Dažniau lieskite kitą žmogų, - pataria profesorius. - Tai galingas oksitocino stimuliatorius."
Jeigu norite harmoningai bendrauti su aplinkiniais, laikykitės mokslininko rekomendacijų ir per vieną dieną apkabinkite bent aštuonis žmones. Nebijokite: statistika byloja, kad 95 proc. žmonių jums atakys tuo pačiu.
Gerumą galima treniruoti ir medituojant kolektyviškai, kartu su kitais sportuojant, dainuojant chore. Pikčiurnoms naudinga įsigyti šunį: šis ištikimas draugas taip pat generuoja oksitociną.
Taigi biologiškai mes esame suprogramuoti būti geri vieni kitiems. Didžiausias šios programos stabdys - stiprus stresas. Oksitocino gamyba sunkiais momentais sustoja: organizmas įjungia "išgyvenimo režimą", ir mes ne savo valia virstame egoistais, kurie žūtbūt turi išlikti siekdami maksimalios naudos sau. Tai gali pasireikšti ekstremaliose situacijose, kai kiekvienas turime pasirūpinti savo saugumu, arba buitinių ginčų metu, kai pratrūkstame ant namiškių dėl susikaupusio nuovargio, kuris su jais nesusijęs.
Tapti superherojais ir streso sąlygomis galvoti apie kitus gali toli gražu ne visi: aukštas oksitocino lygis - išskirtinė gamtos dovana... arba atkaklių treniruočių rezultatas.
Paieškos savyje
Programinės įrangos inžinierius Čedas Meng-Tanas (Ched-Meng Tan), "Google" žinomas kaip "šaunus bendradarbis" (angl. Jolly Good Fellow), 1991 m. tapo budistu, o 2007 m. specialiai savo kolegoms iš garsiosios interneto paieškos sistemos sukūrė kryptį "Paieška savyje" (Search Inside Yourself). Jis pasiūlė 20 proc. darbo laiko, kurį korporacija suteikia kiekvienam darbuotojui saviugdai, panaudoti gersniam pasauliui kurti...
Mengo nuomone, žmonėms būtina medituoti. Tuo laiku, kurį skiriame sau, turime galvoti apie kitus. Kad mūsų smegenys išmoktų empatijos, pakanka 2-20 minučių kasdienės meditacijos. Tiesiog susitelkite į mintį, kaip galėtumėte padėti kitam žmogui.
Mengas pateikia pavyzdžių iš kompanijos praktikos: kasdienės altruistinės meditacijos metu "Google" virėjas galvojo apie tai, kad skurdžiame Indijos regione gyvena 200 tūkst. žmonių ir ten nėra nė vienos ligoninės. Jam kilo mintis surinkti pinigų gydymo įstaigai statyti, ir tai jis sėkmingai daro jau keletą metų.
Kitas pavyzdys. "Google" inžinierius sugalvojo paieškos instrumentą, kuris žemės drebėjimo aukoms Haityje leido susirasti artimuosius.
"Įsivaiduokite, kad kiekvieną kartą, kai matote priešais save bet kurį iš žmonių (pvz., kolegą), jūsų įprasta instinktyvi mintis bus tokia: "Noriu, kad tu būtum laimingas", - sako Mengas. - Pabandykite, ir įsitikinsite, kaip šis proto įprotis pakeis viską aplinkui."
Parengė Aras MASIULIS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą