Nors perdėtas susireikšminimas taip pat nėra geras dalykas, apsišaukėlio sindromas paplitęs smarkiau, nei jūs galite įsivaizduoti. Baimė būti „išryškintam“ verčia visus, kurie nuo jo kenčia, tylėti. Vieni nenori pripažinti savo nepasitikėjimo, nerimauja, kad kiti gali pastebėti jų tikrąjį menkumą.
Nuo šio sindromo gali kentėti ne tik tie, kurie pasiekė aukštumų, bet ir žmonės su vidutiniais laimėjimais.
„Pavyzdys gali būti kalbų mokymasis, – aiškina verslininkas Scottas Yangas. – Kai pradėjau mokytis prancūzų kalbos, žavėjausi Benniu Louisu ir jo sugebėjimu šnekėti keliomis kalbomis. Vėliau, kai išmokau to paties, šis laimėjimas nustojo būti ypatingas ir atrodė tiesiog trivialus. Dabar aš jaudinuosi, kad mano lygis nėra pakankamai geras.“
Šis paternas – surasti kažką ypatinga, pasiekti to, o po to iškart nuvertinti laimėjimą – būdingas daug kam. Nėra blogas dalykas kelti sau vis aukštesnius tikslus. Apsišaukėlio sindromo problema yra ta, kad jūs paneigiate savo progresą, pakeičiate standartus taip, kad jūsų laimėjimai atsiduria žemiau sėkmės kartelės lygio.
Kodėl sėkmingi žmonės dažnai jaučiasi nevykėliai?
Pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas sukelia apsišaukėlio sindromą. O tai yra tik du veiksniai.
Pirmas veiksnys: laimėjimai objektyvūs, o jausmai sąlyginiai
Kiekvienos kompanijos viduje yra pradinio lygio darbuotojų, vadybininkų, pavaduotojų, generalinis direktorius. Mokslo sferoje yra pradedančiųjų studentų, magistrų, daktarų, profesorių. Lengvojoje atletikoje – regioninių, nacionalinių, olimpinių čempionų.
O iš tikrųjų mes esame mažiau jautrūs šiai absoliučiai laimėjimų skalei nei tai pakopai, kurią joje užimame. Tai yra, mes aiškiau matome pakopas po mumis ir virš mūsų už tas, kurios yra gerokai atokiau.
Mes galime ignoruoti pakopas, kurios yra labai aukštai. Pasaulinio garso rašytojai, Holivudo žvaigždės, milijardieriai nesukelia mums jokio nerimo. Kompleksai kyla, sutelkus dėmesį į šiek tiek aukštesnę pakopą. Mus jaudina žmonės, kurie pasiekė truputį daugiau.
Mat ta pakopa, ant kurios užsilipame, iškart tampa mūsų atspirties tašku. Apsišaukėlio sindromas pasireiškia tuo, kad dabartinė pakopa atrodo niekinga, pasiekta tik dėl nusišypsojusios sėkmės ar susiklosčiusių palankių aplinkybių.
Antrasis veiksnys: nepastebimi kompleksai
Jūs galite nežinoti, kad ir kiti žmonės kenčia nuo apsišaukėlio sindromo. Jie atrodo tokie pasitikintys, neabejojantys savimi, kad jūsų nepasitikėjimas tarsi patvirtina jūsų menkumą. Jie sugeba kur kas daugiau už jus, ir jų laimėjimai yra tokie akivaizdūs.
Jeigu galėtumėte įlįsti į sėkmingų žmonių kailį, pamatytumėte, kad ir jie kovoja su savo nepasitikėjimu, abejonėmis ir kompleksais, kad kiti yra sėkmingesni už juos, tikriausiai suvoktumėte, kad jūsų asmeniniai jausmai yra visai normalūs.
Kaip įveikti apsišaukėlio sindromą?
Pirmas žingsnis įveikiant kompleksus būtų suvokimas, kad jie yra normalūs ir kad dauguma tariamai savimi pasitikinčių žmonių tik demonstruoja savo pasitikėjimą, o iš tikrųjų vidujai kovoja su savo kompleksais ir abejonėmis.
Dar vienas naudingas patarimas – skaityti sėkmingų žmonių biografijas. Jūs nustebsite sužinoję, kiek daug išskirtinių asmenybių visą gyvenimą kovojo su savo kompleksais ir nepasitikėjimu.
Po to reikia sąmoningai nukreipti dėmesį nuo pakopos, kuri yra tiesiai prieš jus. Tai gali būti neįprasta, bet susikoncentruokite į pakopas, per kurias jau kilote, ir į sunkumus, kuriuos įveikėte. Tai padės išvengti pagundos pavadinti savo laimėjimus trivialiais, o tuos tikslus, kurie yra priešakyje, labai svarbiais.
Taip pat patartina atsainiau vertinti kitų laimėjimus ir kritikuoti už nesėkmes. Nuolat vertindami kitų darbą, puldami ir kritikuodami , jūs iš tiesų puolate save. Kai padidinate svetimus trūkumus, jūsų silpnybės taip pat atrodys reikšmingesnės.
Mes visi galime pasistengti nenuvertinti savo pasiekimų ir jaustis geriau toje vietoje, kurioje esame.
Šaltinis“ econet.ru.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą