Jei genijų įsivaizduojate kaip Einšteiną, koks pasaulyje atsiranda tik kas kelis šimtmečius, tuomet ne. Tačiau jei genijais laikote žmones, surinkusius ypač daug taškų intelekto testuose, tuomet galite suprasti, kodėl mes gyvename nepaprastų intelektualinių pasiekimų laikotarpiu.
Dynas Kytas Simontonas (Dean Keith Simonton) žurnale "Nature" neseniai įrodinėjo, kad mokslo genijai šiandien greičiausiai išnykę. Bet gal šiais laikais kaip tik yra daugiau talentingų vaikų, kurie turi potencialo tapti mokslo genijais kaip Einšteinas? Tik ar jie renkasi tapti mokslininkais?
Panašu, kad metai po metų talentingų vaikų vis daugėja. Ar galėtų tai būti susiję su vadinamuoju Flino efektu (Flynn Effect) - kad intelekto koeficientas per paskutinius aštuoniasdešimt metų nuosekliai augo?
Peržvelgus 1,7 milijono testų, pateiktų JAV penktaklasiams, šeštaklasiams ir septintaklasiams nuo 1981 iki 2010 metų, paaiškėjo, kad talentingų vaikų skaičius gana vienodai pasiskirstė visose Amerikos valstijose, ypač matematikos testuose. Flino efektas pasitvirtino - testų rezultatų vidurkis iš tiesų pakilo.
Tačiau jei Flino efektas paaiškina padidėjusį intelektualių mokinių skaičių visose JAV, kas paaiškina patį Flino efektą? Nors samprotavimų šia tema nemažai, patikimiausias būtų kognityvinis-pažintinis stimuliavimas (pvz., technologijos ir videožaidimai) ir tas faktas, kad protingas vyras paprastai veda protingą moterį. Rezultatas - dar protingesnis vaikas.
Tačiau mokslininkai vis dar nėra tikri, ar iš tiesų auga bendras intelekto lygis, ar tai tiesiog sugebėjimas perprasti testo formatą.
Galbūt Simontonas yra teisus: kito Einšteino mes dar neradome, tačiau priežastis gali būti paprasta: protingiausi vaikai nesirenka mokslininko karjeros. Dabar yra daugiau įdomesnės veiklos ir finansiškai pranašesnių tikslų... Tarkime, sukurti kai ką tokio kaip "Facebook" ar "Microsoft" ir tapti milijardieriumi.
Šaltinis: psychologytoday.com
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą