Blogio šaknys. Hitlerio tėvų istorija

Daugybė istorikų, biografų, psichoanalitikų iki šiol bando suprasti, kaip galėjo susiformuoti ir iškilti tokia asmenybė kaip Adolfas Hitleris (arba Stalinas, Musolinis, Pinočetas, kiti diktatoriai) ir patraukti paskui save minias - kad sąmoningai, metodiškai, masiškai būtų žudomi žmonės.

Šveicarų psichoterapeutė Elis Miler (Alice Miller), vaikystės traumų specialistė, parašiusi 13 knygų, nagrinėdama garsių žmonių psichobiografines istorijas, taip pat ieškojo šio atsakymo. Ji taip pat analizavo Hitlerio santykius su tėvais, kai jis dar buvo mažas.

SANTYKIAI. Šveicarų psichoterapeutė Elis Miler, kaip ir daugelis jos kolegų, analizavo Hitlerio santykius su tėvais, kai jis dar buvo mažas.

Ar genealogija, tėvų ir protėvių istorijos gali padėti paaiškinti (ne pateisinti) suvešėjusias brutalias žmogaus charakterio savybes? Ar vaikystės aplinka ir įvykiai, vertę vaiką slopinti teisėtą pyktį ir pagimdę keršto troškimą, gali prasiveržti nusikaltimais žmonijai? A. Miler, 20 metų dirbusi psichoterapeute, atsako teigiamai: bet kokios suaugusio nusikaltėlio prievartos šaknys glūdi jo vaikystėje.

Tapti ar netapti monstru - sąmoningas suaugusio žmogaus apsisprendimas, kurį suponuoja daugybė faktorių, ne tik vaikystės patirtis. Šis pasakojimas liečia tik vieną aspektą, jis - apie šaknis vaiko, kai jis dar nebuvo monstras.

Seneliai

Adolfo senelė, tėvo motina, buvo paprasta kaimo moteris - Ana Marija Šiklgruber (Anna Maria Schicklgruber). Pavainikį sūnų (Adolfo tėvą) ji pagimdė jau sulaukusi 42 metų. Gimęs "neteisėtai", berniukas gavo motinos pavardę.

Iki penkerių metų Aloyzas augo su motina ir seneliu gimtajame Štronezo kaime (Austrija). Po to motina ištekėjo už Johano Hidlerio - malūnininko pameistrio, o sūnų atidavė auginti dėdei (biologinio tėvo broliui), gyvenusiam gretimame kaime. Praėjus dar penkeriems metams, motina mirė. Adolfui tuomet buvo dešimt metų.

Dėdė turėjo tris dukras ir nė vieno sūnaus, tad berniuku rūpinosi. Aloyzas baigė pradžios mokyklą ir mokėsi batsiuvio amato. Vėliau išvyko į Vieną, dirbo pameistriu. Sulaukęs 18 m., stojo kaizerio apsaugos tarnybon, greitai kilo karjeros laiptais ir tapo muitinės valdininku.

Kas buvo tikrasis Aloyzo tėvas? Nemažai istorikų, tarp jų vokietis Verneris Mazeris (Werner Maser), linkę manyti, jog tai Johanas Nepomukas Hiutleris - pasiturtintis žmogus, turėjęs žmoną ir tris dukras. Anot V. Mazerio, po žmonos mirties jis pripažino esąs Aloyzo tėvas. Todėl, būdamas jau 39 metų, Aloyzas pavardę pasikeitė į Hiutlerio (tik klerkas, užrašydamas ją, padarė klaidą).

TĖVAS Aloyzas Šiklgruberis buvo tikras dėdė Klarai Piolc - Adolfo Hitlerio motinai.

36 metų Aloyzas vedė (manoma, iš išskaičiavimo) kolegos dukrą - 14 metų už jį vyresnę Aną su geru kraičiu. Šiai susirgus, į namus tarnaite buvo pakviesta Klara Piolc (Klara Polzl) - 13 metų kaimo valstiečių mergaitė (būsima Adolfo Hitlerio motina).

Kad ir vedęs, Aloyzas palaikė santykius su devyniolikmete Franciska Macelzberger (Franziska Matzelsberger). Įdarbino ją savo namuose tarnaite - Klarai teko išeiti. Netrukus Franciska pagimdė sūnų. Po metų Aloyzo teisėta žmona Ana mirė, ir vyras iškart vedė Franciską bei formaliai pripažino sūnaus (irgi Aloyzo) tėvystę.

Netrukus jiems su Franciska gimė antras vaikas - dukra Angela (o jos dukra Angelika Raubal vėliau tapo Adolfo meiluže; moteris nusišovė 1931 m.).

Franciska, pragyvenusi vos 23 metus, mirė nuo tuberkuliozės. Jos sūnui nebuvo nė dvejų metų. 48 metų našlys Aloyzas ir šįkart negedėjo: tais pačiais metais jis vedė trečiąkart - 25 m. tarnaitę Klarą.

Praėjus 9 mėnesiams nuo Franciskos mirties, Klara pagimdė pirmagimį Gustavą.

Be trijų oficialių sutuoktinių, biografų duomenimis, Aloyzas turėjo ne vieną meilužę; be aštuonių santuokinių vaikų, jis dar susilaukė nesantuokinės dukros (mokėjo alimentus).

MOTINA. Trylikametė Klara Piolc buvo pakviesta dirbti tarnaite dėdės Aloyzo namuose. Aštuoniolikos metų, palaidojęs dvi pirmąsias žmonas, dėdė ją, jau besilaukiančią, vedė. Iš viso Klara pagimdė šešis vaikus, keturi jų mirė maži, trys - per vieną mėnesį.

Motina

Adolfo Hitlerio tėvai buvo artimi kraujo giminės. Mama - tėvo senelio, t. y. Johano Nepomuko Hiutlerio, anūkė (dukros dukra). Kitaip tariant, Adolfo tėvas vedė savo dukterėčią - sesers dukrą. Arba - Adolfo mama ištekėjo už tikro savo dėdės.

Galbūt Klaros nėštumas buvo priežastis, dėl kurios tokios vedybos tapo įmanomos: nors vyskupas šiai sąjungai pasipriešino dėl pernelyg artimos sutuoktinių giminystės, Romos popiežius vis dėlto suteikė šiai porai leidimą tuoktis.

Klaros dėdė, tapęs jos vyru, buvo 23 metais už ją vyresnis. Klara ir po vedybų visada į jį kreipdavosi "dėde Aloyzai".

Nors liaudis ją vadina "velnio motina", Klara nesulaukė to laiko, kai jos sūnus tapo "velniu". Ji mirė 1907 m. - nuo krūties vėžio, būdama 47-erių. Adolfui tuomet buvo 18 m. Tuo metu, kai motiną operavo, Adolfas Vienoje laikė egzaminus - bandė įstoti į meno mokyklą (neperėjo antrojo turo).

Vėžiu sergančią Klarą gydė žydas Eduardas Blochas. Vokiečių istoriko Joachimo Rikerio (Joachim Riecker) manymu, Hitleris keršijo visiems žydams už savo motinos mirtį. (Apie tai istorikas rašo knygoje "Lapkričio 9-oji: kaip Pirmasis pasaulinis karas atvedė prie holokausto".)

Erichas Fromas (Erich Fromm), JAV akademikas ir psichoterapeutas, knygoje "Žmogaus destruktyvumo anatomija" nagrinėja žmogaus agresyvumo ir naikinimo manijos temą. Mokslininko teigimu, "net ir didžiausias sadistas ir naikintojas yra žmogiškas, toks pat žmogiškas kaip ir šventasis. Jį tik galima pavadinti susigadinusiu gyvenimą paliegėliu, kuriam nepavyko gauti geresnio atsako į iššūkį gimus būti žmogumi; taip pat jį galima pavadinti žmogumi, kuris ieškodamas išsigelbėjimo pasirinko netikusį kelią."

Fromo vertinimu, Hitlerio gimdytoja Klara buvo darbšti moteris, nuolanki žmona ir atsakinga motina. Ji reguliariai lankė bažnyčią, rūpinosi vyru, vaikais ir namais. Ją mylėjo ir įvaikiai, kuriuos užaugino. Tačiau tarnaitės statusas Aloyzo akyse liko koks buvęs ir po vedybų.

Iš viso Klara pagimdė šešis vaikus. Trys iš jų mirė nuo difterijos per vieną mėnesį: trijų dienų Otas, 2 metų ir 7 mėnesių Gustavas, 1 metų ir 4 mėnesių Ida.

Nepraėjus nė dvejiems metams po trijų vaikų netekties, Klara, būdama 28 metų, susilaukė Adolfo. Kai šiam buvo penkeri, gimė Edmundas, dar po poros metų - Paula. Edmundas išgyveno penkerius metus - mirė nuo raupų. Paula nugyveno 63 metus.

Istorikai sutaria, kad Klara labai mylėjo Adolfą. Jis gimė pirmas po žiaurios vaikų netekties. Motinos rūpesčio jam netrūko. Tačiau psichoterapeutė A. Miler atkreipia dėmesį į aplinkybes, kuriomis Adolfas gimė ir augo: Klaros gedėjimui, jos kančiai, kaip ir visai jos esybei, vyras-dėdė buvo abejingas. Šis šaltas žmogus jos negerbė nei kaip moters, nei kaip motinos. Klara jo tiesiog bijojo.

"Jis niekada neturėjo gerų santykių su žmonėmis, užtat namuose buvo įvedęs šeimyninę diktatūrą, - knygoje "Hitleris užkariautojas. Demaskuota legenda" ("Hitler der Eroberer. Entlarvung einer Legende") rašė vokiečių teisininkas, biografas Rudolfas Oldenas (Rudolf Olden). - Žmona į jį žiūrėjo iš apačios į viršų, vaikai visad jautė jo sunkią ranką."

Iškalbinga detalė, kurią aprašo biografai: Aloyzas kviesdavo sūnų Adolfą švilpteldamas dviem pirštais. "Vyras, kviečiantis vaiką švilptelėjimu, - tarsi šunį, primena koncentracijos stovyklos prižiūrėtoją", - komentuoja A. Miler.

Pasak jos, Adolfas tapo diktatoriumi tėvo pavyzdžiu: šitaip jis - nesąmoningai, jau per vėlai, - "gynė" motiną. Jis mylėjo ją ir kartu nekentė už tai, kad leidosi žeminama.

Žmonių minią pats Adolfas Hitleris lygino su moterimi. Autobiografinėje knygoje "Mano kova" ("Mein Kampf") jis rašo, jog moterys pasižymi "niekinga aistra" jėgai, kuri "papildo jų prigimtį". Adolfo įsitikinimu, minia, kaip ir moteris, labiau myli valdytoją nei prašytoją.

"Dabar minia gulėjo po jo kojomis, kaip kadaise motina gulėjo po kojomis tėvui", - lygina A. Miler.

Jis tapo tėvo atspindžiu - "tuo vieninteliu, kuriam buvo leidžiama kalbėti; kiti turėjo paklusti tylėdami", - teigia šveicarų psichoterapeutė.

Ji neabejoja, kad Klara ir vaikai patirdavo ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtą. "Viskas, ką tokiu atveju gali daryti vaikas, - tai neigti savo skausmą, vadinasi - patį save, ir identifikuotis su agresoriumi. Niekas jam negali padėti."

Kad Hitleris nesąmoningai keršijo už vaikystėje užgniaužtą pyktį, teigė ir JAV psichologas, Harvardo profesorius Henris Murėjaus (Henry Murray), ir daugelis kitų.

Klara buvo palaidota Linco priemiesčio kapinėse - šalia vyro, mirusio ketveriais metais anksčiau. 2012 m. Austrijos valdžia pašalino paminklą, stovėjusį ant jų kapo.